Pinigai ar gyvenimas?

Turbūt esate girdėjęs apie plėšikus, mojuojančius ginklais savo aukai priešais veidą ir reikalaujančius: „Pinigai arba gyvybė!“ Šiandien šis gerai žinomas reikalavimas kartojamas kiekvienam iš mūsų, o ypač gyvenantiems turtingose šalyse. Tik dabar jį taria ne grasinantis plėšikas, o visuomenė, vis daugiau dėmesio sutelkianti į pinigus ir materialinę sėkmę.

TOKS požiūris kelia naujų sunkumų ir rūpesčių. Kokia kaina reikėtų siekti pinigų bei materialinių gėrybių? Gal galėtume pasitenkinti ir turėdami nedaug? Negi iš tiesų dėl turtų žmonės aukoja „tikrąjį gyvenimą“? Ar pinigai — kelias į laimę?

Pinigų manija

Žmonių meilė pinigams pranoksta kitus teisėtus bei neteisėtus jų troškimus ir aistras. Kitaip nei sekso ar valgio troškimas, pinigų manija gali būti nuolatinė ir begalinė. Atrodo, jos nenumalšina ir senyvas amžius. Dažnas žmogus sendamas pinigų ir daiktų nori dar labiau.

Atrodo, godumas auga. Vieno populiaraus filmo pagrindinis veikėjas pasakė: „Godumas — varomoji jėga. Jis naudingas.“ Nors daug kas devintąjį dešimtmetį vadina godulystės dešimtmečiu, tai, kas buvo prieš jį ir po jo, rodo, jog bėgant metams žmonių požiūris į pinigus nedaug keitėsi.

Galbūt nauja tik tai, kad dabar dar daugiau žmonių žiūri galimybių staigiai pagerinti savo gyvenimą. Atrodo, jog pasaulis didžiąją dalį laiko ir jėgų eikvoja tam, kad gamintų ir pirktų vis daugiau daiktų. Tikriausiai sutinkate: įsigyti turto ir leisti pinigus tapo aistra, tuo, apie ką šiais laikais daugiausiai mąstoma, ko labiausiai siekiama.

Tačiau ar dėl to žmonės tampa laimingesni? Atsakydamas į šį klausimą išmintingas ir labai turtingas karalius Saliamonas prieš 3000 metų rašė: „Kas myli sidabrą, niekad nepasitenkins sidabru; kas myli turtus, nepasitenkins tuo, ką turi; tai taip pat tuštybė“ (Mokytojo 5:9, Brb). Šiuolaikinis visuomenės mokslas pateikia panašių įdomių išvadų.

Pinigai ir laimė

Vienas iš labiausiai stebinančių atradimų yra tai, kad kaupdami vis daugiau pinigų bei materialinių turtų žmonės nebūtinai jaučiasi labiau patenkinti ar laimingesni. Daugelis tyrinėtojų suprato, jog žmogui susikūrus tam tikrą prabangą jo pasitenkinimo jausmas nuo to, kiek jis turi materialinių vertybių, jau nebepriklauso.

Taigi nesuvaldomas noras praturtėti daugelį verčia klausti: ‛Rodos, džiaugiamės  kiekvienu naujai nusipirktu daiktu, tačiau kodėl, visa apsvarsčius, šis pomėgis didesnio pasitenkinimo nebeteikia?’

Jonatanas Frydmanas knygoje Happy People (Laimingi žmonės) pažymi: „Pasiekus tam tikrą pajamų minimumą, pinigų kiekis didelės įtakos laimei nebeturi. Virš skurdo ribos pajamų ir laimės ryšys yra nepaprastai menkas.“ Daug kas suvokia, jog iš tikrųjų žmogų laimingą daro jo dvasiniai turtai, prasmingi gyvenimo siekiai ir moralinės vertybės. Taip pat svarbūs geri santykiai su kitais žmonėmis, nes konfliktai ir įtampa kliudytų džiaugtis tuo, ką turime.

Daugelis supranta, jog didžiausių dabarties socialinių problemų šaknys yra bandymas materialine gerove spręsti dvasines negalias. Kai kurie visuomeniniai apžvalgininkai kalba apie visuotinį pesimizmą ir nepasitenkinimą. Jie taip pat atkreipia dėmesį į vis stiprėjančią visuomenės tendenciją konsultuotis su psichiatrais arba ieškoti gyvenimo prasmės ir vidinės ramybės bendraujant su dvasiniais vadovais, prisijungiant prie sektų ar tariamųjų psichoterapijos grupių. Tai patvirtina, kad materialiniai turtai tikrosios gyvenimo prasmės nesuteikia.

Pinigų galia ir bejėgiškumas

Aišku, pinigai turi galios. Už juos galima įsigyti puikių namų, elegantiškų drabužių ir nuostabių baldų. Be to, už juos galima nusipirkti kitų dėmesį, paklusnumą arba meilikavimą, netgi kuriam laikui įgyti keletą prisitaikėliškų draugų. Tačiau pinigų galia tuo ir baigiasi. To, ko mums reikia labiausiai, — tikro draugo meilės, vidinės ramybės, nuoširdžios paguodos mirties valandą — už pinigus nenupirksi. O tie, kam svarbūs santykiai su Kūrėju, už pinigus nenusipirks Dievo palankumo.

Karalius Saliamonas, turėjęs visa, ką šiandien galima nupirkti už pinigus, suprato, jog pasitikėjimas turtais ilgai trunkančios laimės neatneša (Mokytojo 5:11-14). Pinigus galima prarasti bankui bankrutavus arba dėl infliacijos. Nekilnojamojo turto galima netekti kilus didelėms audroms. Nors draudimas iš dalies atlygina materialinius nuostolius, jis nekompensuoja emocinės žalos. Dėl netikėto ekonomikos nuosmukio akcijos bei obligacijos gali nuvertėti per vieną naktį. Net gerai apmokamo darbo galima staiga netekti.

Tad kaip galime turėti nuosaikų požiūrį į pinigus? Koks turėtų būti pinigų arba turto vaidmuo mūsų gyvenime? Panagrinėkite šį klausimą toliau ir pamatysite, kaip įgyti tai, kas iš tiesų vertinga — „tikrąjį gyvenimą“.

[Iliustracijos 4 puslapyje]

Turtai ilgalaikės laimės neatneša