Ištvermingi medžiai

Uola, rodos, — ne pati geriausia vieta įsikurti, ypač jeigu ji dunkso aukštai kalnuose. Vis dėlto kai kurie aukštikalnių medžiai tvirtai įsikabina į ją ir atlaiko stiprius žiemos šalčius bei vasaros sausras.

PAPRASTAI tie ištvermingi medžiai nėra tokie didingi, kaip žemumose augantys jų giminaičiai. Neretai jie būna žemi, gumbuotu, kreivu kamienu. Kai kurie net panašūs į tikrus bonsus, suformuotus atšiauraus klimato bei prasto dirvožemio.

Žinodami, jog tie medžiai auga bemaž nepalankiausiomis sąlygomis žemėje, tikriausiai galvojate, kad jie trumpaamžiai. Priešingai. Pasak žmonių, Metušelachu praminta akuotuotoji pušis, auganti 3000 metrų aukštyje Vait Mauntino kalnuose (Kalifornija), yra 4700 metų. Ši pušis įtraukta į 1997 metų Gineso rekordų knygą kaip seniausias pasaulyje medis. Edmundas Šulmanas, tyrinėjęs tuos senus medžius, aiškino: „Atrodo, kad būtent nepalankios sąlygos padeda akuotuotajai pušiai išgyventi. Visi senieji Vait Mauntino medžiai [kalnų pušys] irgi auga beveik 3000 metrų aukštyje sausoje, uolingoje žemėje.“ Be to, Šulmanas ištyrė, jog seniausios kitų rūšių pušys taip pat auga atšiauriomis sąlygomis.

Nors tie ištvermingi medžiai turi išgyventi nepalankiomis aplinkybėmis, jie gauna dvejopos naudos. Pirma, augdami pavieniui jie išvengia miško gaisrų, labai pavojingų brandiems medžiams. Antra, medžių šaknys taip tvirtai įsikabina į uolą, jog tik žemės drebėjimas galėtų juos išversti.

 Biblijoje ištikimi Dievo tarnai prilyginami medžiams (Psalmyno 1:1-3; Jeremijo 17:7, 8). Dėl susiklosčiusių aplinkybių juos irgi gali užklupti sunkumai. Persekiojimai, silpna sveikata arba slegiantis skurdas yra sunkūs tikėjimo išbandymai, ypač jeigu jie tęsiasi ilgus metus. Laimei, tokius tvirtus medžius sukūręs Kūrėjas garantuoja savo garbintojams paramą. Biblija žada ištikimiesiems, kad Dievas juos „sutvirtins, pastiprins“ (1 Petro 5:9, 10).

Biblijoje vartojamas graikiškas žodis, dažnai verčiamas „ištverti“, reiškia ‛išlaikyti poziciją, nepalūžti’. Aukštikalnių medžiams tvirtumo teikia geros šaknys. O krikščionys, norėdami ištverti, turi tvirtai laikytis Jėzaus Kristaus. „Kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, — rašė Paulius, — taip ir gyvenkite jame, būdami jame įsišakniję ir ant jo statydamiesi, tvirtėdami tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo“ (Kolosiečiams 2:6, 7).

Paulius suvokė: turėti stiprias dvasines šaknis yra būtina. Jis pats kovojo su „dygliu kūne“, taip pat ištvėrė nuožmius persekiojimus (2 Korintiečiams 11:23-27; 12:7). Paulius suprato, jog nepalūžti padeda Dievas. „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“, — pareiškė jis (Filipiečiams 4:13).

Pauliaus pavyzdys rodo, kad krikščioniui ištverti nėra būtinos geros sąlygos. Kaip aukštikalnių medžiai šimtmečiais atlaiko audras, taip ir mes galime likti ištikimi, jei įsišaknysime Kristuje ir pasikliausime Dievo teikiama jėga. Be to, jeigu ištversime ligi galo, galėsime patys patirti šio Dievo pažado išsipildymą: „Kaip ilgaamžis būna medis, taip ilgaamžė bus mano tauta“ (Izaijo 65:22; Mato 24:13).