Kodėl reikia studijuoti Bibliją?

BILAS, jaunas, atletiškas, išsilavinęs, pasiturintis vyras, nebuvo patenkintas gyvenimu — slėgė būtis be tikslo. Jis tyrinėjo įvairias religijas, tačiau nerado, ko ieškojo. 1991 metais Bilas susipažino su Jehovos liudytojais ir gavo iš jų knygą, kurioje buvo rašoma, ką apie gyvenimo prasmę kalba Biblija. Pradėjęs su liudytojais studijuoti Bibliją, jis išsiaiškino šį bei kitus klausimus.

Bilas prisimena: „Per pačią pirmąją studiją taip dažnai rėmėmės Biblija, jog aš supratau to ir ieškojęs. Mane nepaprastai nudžiugino tai, ką iš jos sužinojau. Po studijos nuvažiavau į kalnus, išlipau iš mašinos ir garsiai šaukiau — buvau laimingas pagaliau suradęs atsakymus į savo klausimus.“

 Nors ne kiekvienas sužinojęs Biblijos tiesą linksmai šūkauja, nemažai kas džiaugiasi gavęs atsakymus į svarbius gyvenimo klausimus ir pasijunta kaip Jėzaus palyginime paminėtas žmogus, užtikęs dirvoje paslėptą lobį. Apie jį Jėzus taip pasakė: „Iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą“ (Mato 13:44).

Kaip įprasminti gyvenimą

Bilui vis nedavė ramybės pagrindinis klausimas: koks gyvenimo tikslas? Apie tai tūkstantmečius laužė galvas filosofai, teologai, mokslininkai. Šia tema prirašyta begalė knygų. Pastangos buvo tuščios, nes, daugelio nuomone, atsakymo nesama. O atsakymas yra — nepainus, išmintingas. Jį rasime Biblijoje. Kad gyvenimas būtų laimingas ir turėtų tikslą, reikia išsiugdyti deramus santykius su mūsų Kūrėju, dangiškuoju Tėvu — Jehova. Kaip tai pasiekti?

Suartėti su Dievu padeda du iš pažiūros priešingi dalykai — baimė ir meilė. Aptarkime, ką apie tai sako Raštas. Kadaise išmintingasis karalius Saliamonas, kruopščiai tyrinėjęs žmogaus gyvenimą, užrašė savo pastabas Mokytojo knygoje. Jis padarė išvadą: „Visa tai išklausius, paskutinis žodis būtų toks: bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų“, „nes tai privalu kiekvienam žmogui“ (Mokytojo 12:13, kursyvas mūsų; Jr). Po daugelio amžių paklaustas, koks Mozės duotas įsakymas didžiausias, Jėzus atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (Mato 22:37, kursyvas mūsų). Ar stulbina, kad reikia bijoti Dievo ir sykiu jį mylėti? Pagalvokime, kaip svarbu, kad viẽna ir kita drauge padėtų išsiugdyti malonius santykius su Dievu.

Ką reiškia bijoti Dievo

Jausti pagarbią baimę yra būtina, jei norime deramai garbinti Dievą. Biblijoje sakoma: „Išminties pradžia yra Viešpaties baimė“ (Psalmyno 111:10, Brb). Apaštalas Paulius rašė: „Laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime“ (Hebrajams 12:28, Brb). Jono vizijoje regėtas dangaus viduriu lekiantis angelas gerąją naujieną irgi pradėjo skelbti žodžiais: „Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą“ (Apreiškimo 14:6, 7).

Toks dievobaimingumas būtinas gyvenimui įprasminti. Jis nepanašus į baimę, apimančią mus, kai užpuola žiaurus nusikaltėlis. Dievo baimė — tai pagarba Kūrėjui ir drauge sveika baimė neįtikti Aukščiausiajam Teisėjui, Visagaliui, turinčiam galią ir valdžią bausti neklusniuosius.

Dievo baimė, bet sykiu ir meilė jam

Tačiau Jehova nenori, kad žmonės jam tarnautų vien iš baimės. Jehova nepaprastas tuo, kad yra meilės Dievas. Apaštalas Jonas buvo paskatintas parašyti: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Jehova meilingai elgiasi su žmonėmis ir trokšta, kad jie atsakytų tuo pačiu. O kaip tokia meilė derinasi su dievobaimingumu? Šie jausmai neatskiriami. Psalmininkas rašė:  „Viešpats — pagarbiai jo bijančių draugas“ (Psalmyno 25:14).

Pagalvokite apie vaiką, kuris jaučia pagarbią baimę savo stipriam supratingam tėvui ir sykiu jį myli. Jis pasitiki tėvu ir klausia jo patarimų žinodamas, jog jie naudingi. Taip ir mes, mylėdami Jehovą bei jo bijodami, leisimės Dievo vadovaujami ir tai duos mums naudos. Štai ką Jehova pasakė apie izraelitus: „O kad jie visada turėtų tokią širdį manęs bijoti ir laikytis visų mano įsakymų! Tada jiems ir jų vaikams sektųsi amžinai!“ (Pakartoto Įstatymo 5:29)

Taigi Dievo baimė mus ne sukausto, o išlaisvina, ne liūdina, o džiugina. Izaijas pranašavo apie Jėzų taip: „Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas“ (Izaijo 11:3, Brb). Psalmininkas rašė: „Laimingas, kas Viešpaties pagarbiai bijo, kas nuoširdžiai vykdo jo įsakymus“ (Psalmyno 112:1).

Aišku, negalėtume Dievo nei bijoti, nei mylėti, jei jo nepažintume. Vadinasi, turime studijuoti Bibliją: taip sužinosime, koks asmuo yra Dievas, ir dėkinga širdimi pripažinsime, jog išmintinga leistis jo vadovaujamiems. Artumas su Dievu skatina vykdyti jo valią, laikytis jo įsakymų, nes tai mums naudinga (1 Jono 5:3).

Koks džiaugsmas eiti teisingu gyvenimo keliu! Jį jaučia anksčiau paminėtas Bilas. Neseniai jis pasakė: „Per devynerius metus, praėjusius nuo pirmosios Biblijos studijos, ryšys su Jehova sustiprėjo. Nuo pat pradžių iki dabar mane lydi džiaugsmas ir jaučiuosi tikrai laimingas. Į gyvenimą visad žvelgiu optimistiškai, dienos kupinos prasmingos veiklos ir nešvaistomos tuščiai vaikantis malonumų. Jehova man yra realus asmuo, nuoširdžiai besirūpinantis žmogaus gerove.“

Kitame straipsnyje aptarsime, kaip žinios apie Jehovą teikia džiaugsmą bei naudą tiems, kurie jas taiko.

[Anotacija 5 puslapyje]

Artintis prie Dievo — tai mylėti jį ir kartu jo bijoti

[Iliustracija 6 puslapyje]

Bijoti Jehovos buvo Jėzaus džiaugsmas