Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Neleiskime abejonėms sunaikinti savo tikėjimo

Neleiskime abejonėms sunaikinti savo tikėjimo

Neleiskime abejonėms sunaikinti savo tikėjimo

Vieną dieną, rodos, jautiesi gerai. Kitą staiga pasijunti blogai: apleidžia jėgos, dingsta energija. Ima mausti galvą, skauda visą kūną. Kas atsitiko? Kenksmingi mikroorganizmai pakirto tavo imuninę sistemą ir pasiekė gyvybiškai svarbius organus. Nesunaikinus tų įsibrovėlių galima ilgam, gal net mirtinai susirgti.

O JEIGU prieš įsimetant infekcijai tu jau negalavai, liga gali palaužti dar greičiau. Pavyzdžiui, alkanavimo išsekinto organizmo imuninė sistema „būna tokia nusilpusi, jog menkiausia infekcija gali būti mirtina“, — sako Piteris Vingeitas, rašantis medicinos klausimais.

Tad vargu ar kas nuspręstų gyventi šalyje, kur siaučia badas. Tikriausiai rūpiniesi savo mityba, kad būtumei sveikas. Be to, turbūt saugaisi virusinių ir bakterinių infekcijų. Tačiau ar taip pat stengiesi išlaikyti „sveiką tikėjimą“? (Titui 2:2) Pavyzdžiui, ar esi pasirengęs atsispirti klastingoms abejonėms? Jos lengvai gali paveikti tavo protą ir širdį, sugriauti tikėjimą bei draugystę su Jehova. Vis dėlto kai kas visai nepaiso šio pavojaus. Nesimaitindami dvasiškai žmonės tampa lengvu grobiu. Gal ir tu toks esi?

Ar abejoti visuomet bloga?

Žinoma, ne. Kartais būtina sudvejoti ir pasvarstyti. Religijų raginimas tikėti viskuo ir niekuo neabejoti yra pavojingas bei klaidingas. Tiesa, Biblijoje rašoma, kad meilė „visa tiki“ (1 Korintiečiams 13:7). Atsidavęs krikščionis yra pasirengęs tikėti tais, kurie įrodė esą to verti. Vis dėlto Dievo Žodis įspėja netikėti bet kuo (Patarlių 14:15). Kartais ankstesni žmogaus darbai verčia pagrįstai nepasitikėti juo. „Kai [klaidintojo] kalba pataikaujanti, — įspėja Biblija, — nepasitikėk juo“ (Patarlių 26:24, 25).

Apaštalas Jonas irgi ragina krikščionis netikėti aklai. „Ne kiekviena dvasia [„įkvėptu žodžiu“, NW] tikėkite“, — rašo jis. Veikiau „ištirkite dvasias [„įkvėptus žodžius“, NW], ar jos iš Dievo“ (1 Jono 4:1). „Žodis“, tai yra mokymas ar nuomonė, gali atrodyti kilęs iš Dievo. Bet ar tikrai? Neskubėdami tuo patikėti apsisaugosime, nes, kaip rašė apaštalas Jonas, „po pasaulį pasklido daug suvedžiotojų“ (2 Jono 7).

Nepagrįstos abejonės

Taip, siekiant išsiaiškinti tiesą, dažnai reikia nuoširdžiai ir nuolankiai ištirti turimą informaciją. Tačiau visai kas kita leisti savo prote ir širdyje atsirasti nepagrįstoms, žalingoms abejonėms, galinčioms sugriauti mūsų tvirtus įsitikinimus bei tarpusavio santykius. Abejonė yra netikrumas dėl kokio nors įsitikinimo ar nuomonės ir dažnai veikia mūsų sprendimus. Ar prisimenate, kaip Šėtonas paskatino Ievą suabejoti Jehova? „Ar tikrai Dievas sakė: ‛Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“ — paklausė jis (Pradžios 3:1). Šio, rodos, nekalto klausimo sukelta abejonė paveikė Ievą. Šėtonas dažnai taiko šią taktiką. Lyg koks piktų anoniminių laiškų rašytojas jis meistriškai naudojasi šmeižtu, iškraipyta informacija, melu. Taip sėdamas netiesą Šėtonas išardė daugybę ugdančių, pasitikėjimu pagrįstų draugysčių (Galatams 5:7-9).

Mokinys Jokūbas aiškiai suvokė, kokią žalą gali padaryti tokios abejonės. Rašydamas apie nuostabią galimybę užgriuvus išbandymams prašyti Jehovą pagalbos, Jokūbas įspėjo, kad melsdamiesi turime ‛prašyti tikėdami, nė kiek neabejodami’. Jei abejojame savo draugyste su Dievu, tampame „panašūs į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo“, į „dvilypį, visuose savo keliuose nepastovų žmogų“ (Jokūbo 1:6, 8). Susvyravus tikėjimui imame blaškytis. Tuomet, panašiai kaip Ievą, mus lengvai gali paveikti visokie demonų mokymai bei filosofijos.

Stiprinkime dvasinę sveikatą

Tad kaip galime išvengti žalingų abejonių? Tvirtai atmesdami Šėtono propagandą ir visiškai naudodamiesi tikėjimą stiprinančiomis priemonėmis, kurias parūpina Dievas (1 Petro 5:8-10).

Svarbu patiems gerai dvasiškai maitintis. Jau minėtas Vingeitas aiškina: „Net ilsėdamasis organizmas nuolat eikvoja energiją cheminiams procesams, gyvybiškai svarbių organų veiklai bei audinių regeneracijai.“ Tai būdinga ir dvasinei sveikatai. Mūsų tikėjimas be nuolatinio dvasinio maisto panašiai kaip badaujantis žmogus ilgainiui nusilps ir galiausiai mirs. Jėzus Kristus atskleidė tai sakydamas: „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mato 4:4).

Pamąstykime, kaip iš pradžių stiprinome savo tikėjimą. „Tikėjimas — iš klausymo“, — rašo apaštalas Paulius (Romiečiams 10:17). Jis turi omenyje, jog įtikime bei patikime Jehova, jo pažadais ir organizacija tyrinėdami Dievo Žodį. Žinoma, mes netikėjome aklai viskuo, ką išgirdome, bet, kaip ir berėjiečiai, ‛kasdien tyrinėjome Raštus, ar taip esą iš tikrųjų’ (Apaštalų darbų 17:11). Taip ‛galėjome suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula’, bei įsitikinti, kad išgirsti dalykai yra tiesa (Romiečiams 12:2; 1 Tesalonikiečiams 5:21). Dabar mūsų tikėjimas greičiausiai sustiprėjęs, nes aiškiau suvokiame, kad Dievo Žodis ir jo pažadai visada išsipildo (Jozuės 23:14; Izaijo 55:10, 11).

Nenustok maitintis dvasiškai

Mūsų tikslas — stiprinti tikėjimą bei vengti visokių abejonių, galinčių susilpninti pasitikėjimą Jehova ir jo organizacija. Todėl toliau kasdien tyrinėkime Raštus. Apaštalas Paulius įspėjo, kad „paskučiausiais laikais kai kurie žmonės [anksčiau tvirtai tikėję] atkris nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams“ (1 Timotiejui 4:1). Klaidinančios dvasios bei mokslai kai kurių žmonių prote sukelia abejones ir jie atsimeta nuo Dievo. Kaip to išvengti? Būtina toliau ‛maitintis tikėjimo žodžiais ir tikruoju mokslu, kuriam esame atsidavę’ (1 Timotiejui 4:6).

Deja, kai kurie šiandien atsisako net nemokamai gaunamų tikėjimo žodžių. Pasak vieno Patarlių knygos rašytojo, nors aplink yra puikaus dvasinio maisto — tikra dvasinė puota, vis dėlto ne visi jį valgo (Patarlių 19:24, Brb; 26:15, Brb).

Tokia situacija pavojinga. Vingeitas sako: „Kai tik organizmas pradeda eikvoti savo baltymus, pašlyja sveikata.“ Badaujant organizmas ima vartoti savo energijos išteklius. Jiems išsekus pereinama prie baltymų, kurie labai svarbūs augimui ir audinių regeneracijai. Tuomet pradeda irti gyvybiškai svarbūs organai. Sparčiai blogėja sveikata.

Tokia buvo kai kurių pirmųjų krikščionių dvasinė būklė. Jie maitinosi savo dvasiniais ištekliais. Galimas daiktas, kad jie apleido asmenines studijas ir dvasiškai nusilpo (Hebrajams 5:12). Apaštalas Paulius įspėdamas krikščionis žydus rašė: „Turime kuo rūpestingiau apmąstyti, ką girdėjome, kad nepraplauktume pro šalį.“ Jis žinojo, kad, ‛paniekinę tokį didį išganymą’, galime lengvai įpulti į nuodėmę (Hebrajams 2:1, 3).

Beje, alkanaujantis žmogus gali neatrodyti liguistas ar liesas. Dvasinio badavimo požymiai irgi atsiskleidžia ne iškart. Gali atrodyti dvasiškai sveikas, net jei tinkamai nesimaitini, — bet tik kurį laiką! Galiausiai nusilpsi, pasiduosi nepagrįstoms abejonėms ir nepajėgsi kovoti už tikėjimą (Judo 3). Tu geriausiai žinai, kaip maitiniesi dvasiškai.

Tad toliau studijuok asmeniškai. Vyk šalin abejones. Nuolatinis jų nepaisymas, kaip ir neva lengvos infekcijos ignoravimas, gali būti pražūtingas (2 Korintiečiams 11:3). ‛Ar tikrai gyvename paskutinėmis dienomis? Ar galime pasitikėti Biblija? Ar tikrai tai Jehovos organizacija?’ Šėtonas norėtų pasėti tokias abejones tavo prote. Neturėk atsainaus požiūrio į dvasinį maistą, nes tada tave lengvai pavergtų klaidingi mokymai (Kolosiečiams 2:4-7). Laikykis Timotiejui duoto patarimo. Stropiai tyrinėk „šventuosius Raštus“, kad galėtumei ‛laikytis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs’ (2 Timotiejui 3:13-15).

Galbūt tau prireiks pagalbos. Vingeitas rašo: „Badaujant, kai trūksta vitaminų bei kitų būtinų medžiagų, gali sutrikti virškinimo organų veikla. Tada tokiems žmonėms gali tekti kurį laiką vartoti skystą maistą.“ Normaliam virškinimui atstatyti reikės ypatingos priežiūros. Taip pat asmeniui, kuris visiškai apleido asmenines Biblijos studijas, gali prireikti pagalbos ir padrąsinimo dvasiniam apetitui sužadinti. Jeigu ir tu patekai į tokią padėtį, prašyk kieno nors padėti atgauti dvasinę sveikatą ir jėgas bei noriai priimk tą pagalbą (Jokūbo 5:14, 15).

‛Nepasiduok netikėjimui’

Kas nors apsvarstęs patriarcho Abraomo aplinkybes galėtų pamanyti, jog šis vyras turėjo svarių priežasčių abejoti. Logiška, kad jis galėjo netikėti Dievo pažadu, jog „tapsiąs daugelio tautų tėvu“. Kodėl? Žmogaus požiūriu, tai buvo neįmanoma. ‛Jis regėjo savo kūną jau apmirusį ir Saros įsčias apmirusias’, — rašoma Biblijoje. Vis dėlto Abraomas neleido abejonėms dėl Dievo ir jo pažado įsišaknyti prote bei širdyje. Pasak apaštalo Pauliaus, „jis nesvyruodamas tikėjo“, arba „nepasidavė netikėjimui“. Abraomas ‛buvo tikras, jog, ką [Dievas] pažadėjo, tai įstengs ir įvykdyti’ (Romiečiams 4:18-21). Per daug metų jis buvo išsiugdęs stiprią, pasitikėjimu pagrįstą draugystę su Jehova. Taigi jis atmetė visas abejones, galėjusias tą draugystę susilpninti.

Tau irgi gali tai pavykti, jeigu ‛sau pavyzdžiu laikysi sveikus žodžius’, — tai yra gerai maitinsies dvasiškai (2 Timotiejui 1:13, Brb). Nenumok ranka į žalingas abejones. Šėtonas pasitelkė į kovą „bakteriologinį ginklą“. Jeigu atsisakai dvasinio maisto — apleidi asmenines Biblijos studijas ir krikščionių sueigas, — lieki neapsaugotas nuo jo išpuolių. Tad maitinkis gausiu bei laiku tiekiamu dvasiniu maistu, gaunamu iš „ištikimo ir protingo vergo“ (Mato 24:45, Jr). Laikykis sveikų žodžių ir išliksi „sveiko tikėjimo“ (1 Timotiejui 6:3; Titui 2:2). Neleisk abejonėms jo sunaikinti.

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Ar gerai maitiniesi dvasiškai?