Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar yra gyvenimas po mirties?

Ar yra gyvenimas po mirties?

Ar yra gyvenimas po mirties?

„KAI žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas?“ — klausė patriarchas Jobas maždaug prieš 3500 metų (Jobo 14:14). Amžių amžiais šis klausimas nedavė žmonėms ramybės, todėl visos tautos svarstė tai ir kūrė įvairias teorijas.

Nemažai nominaliosios krikščionybės atstovų tiki, jog yra dangus ir pragaras. Induistai tiki įsikūnijimą. Islamo centro padėjėjas emyras Muavija sako: „Mes tikime, kad po mirties žmogus bus teisiamas ir stos priešais teisėją Dievą, Alachą.“ Jų manymu, Alachas tarsi teismo posėdyje įvertina žmogaus gyvenimą ir siunčia jį į rojų arba į pragarą.

Šri Lankoje tiek budistai, tiek katalikai mirus namiškiui plačiai atveria duris bei langus, uždega aliejinę lempą, o numirėlį paguldo karste kojomis į duris manydami, jog taip jo dvasiai bus lengviau iškeliauti.

Vakarų Australijos universiteto darbuotojas R. Berntas sako, jog, aborigenų įsitikinimu, „žmogaus dvasia nemiršta“. Kai kurios Afrikos gentys tiki, kad po mirties paprasti žmonės virsta vaiduokliais, o žymūs asmenys — protėvių dvasiomis, nematomais giminės vadais, kurie yra garbinami ir kuriems siunčiamos maldos.

Kitur tikėjimas apie gyvenimą po mirties yra vietos tradicijų bei nominaliosios krikščionybės įsitikinimų kratinys. Pavyzdžiui, mirus kam nors iš šeimos, daugelis Vakarų Afrikos katalikų bei protestantų įpratę uždengti veidrodžius, kad niekas juose nepamatytų mirusiojo dvasios.

Trumpai tariant, galima išgirsti įvairių atsakymų į klausimą, kas atsitinka mirus, tačiau visų esmė ta pati: kažkas, esantis žmogaus viduje, nemiršta, išlieka. Manoma, jog „kažkas“ — tai dvasia. Štai nemažai Afrikos ir Azijos, Ramiojo vandenyno salynų (Polinezijos, Melanezijos, Mikronezijos) gyventojų tiki, kad dvasia — ne siela (šio žodžio kai kuriose kalbose iš viso nėra) — nemirtinga.

Ar mes turime dvasią? Ar tikrai dvasia palieka kūną žmogui mirštant ir jei taip, kas jai atsitinka? O kokia viltis mirusiesiems? Į šiuos klausimus negalima numoti ranka. Mirtis skina visokių sluoksnių bei religijų žmones ir tokie klausimai rūpi kiekvienam. Apie tai skaitykite toliau.