Skaitytojų klausimai

1 Petro 4:3 rašoma, jog kai kurie krikščionys anksčiau buvo pasidavę „neleistinoms stabmeldystėms“. Argi ne kiekviena stabmeldystė yra neleistina, smerktina ir uždrausta Dievo?

Taip, Dievo požiūriu bet kokia stabmeldystė yra neleistina. Tie, kurie siekia jo palankumo, negali elgtis stabmeldiškai (1 Korintiečiams 5:11; Apreiškimo 21:8).

Tačiau apaštalas Petras, regis, kalbėjo apie stabmeldystę kitu požiūriu. Pirma, daugelyje senųjų tautų stabmeldystė buvo įprasta ir jos nevaržė valdžios įstatymai. Kitaip tariant, šalies įstatymas tokios stabmeldystės nedraudė. Kai kurios stabmeldystės apraiškos netgi buvo susijusios su tautine arba vyriausybės politika. Šia prasme kai kurie žmonės prieš tapdami krikščionimis elgėsi ‛stabmeldiškai įstatymo nevaržomi’ (New World Translation, 1950 m.). Galima atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, Babilonijos karalius Nebukadnecaras pastatė auksinį stabą, tačiau Jehovos tarnai Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas atsisakė jį pagarbinti (Danieliaus 3:1-12).

Kita vertus, daugelis anuometinių stabmeldiškų apeigų visiškai nesiderino su jokiu prigimties dėsniu, arba dorovės pojūčiu, kylančiu iš įgimtos sąžinės (Romiečiams 2:14, 15). Apaštalas Paulius rašė apie „priešingus prigimčiai“ išsigimėliškus poelgius bei „iškrypimą“, praktikuojamą religinėse apeigose (Romiečiams 1:26, 27). Taigi vyrai ir moterys, užsiiminėję neleistina stabmeldyste, peržengė žmogaus prigimties leidžiamas ribas. Žinoma, tie, kurie tapo krikščionimis, atsisakė šios ištvirkėliškos elgsenos.

Galima dar paminėti, kad tokia nežydams įprasta stabmeldystė Jehovos Dievo buvo smerkiama. Vadinasi, jie elgėsi neteisėtai * (Kolosiečiams 3:5-7).

[Išnaša]