Koks yra jūsų įsitikinimų pagrindas?

Pasak vieno žodyno, sąvoka „tikėti“ reiškia „ką nors pripažinti esant tiesa, neabejotinu arba tikru dalyku“. Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija gina kiekvieno žmogaus „teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę“. Pasinaudodamas šia teise, žmogus, jei jis to nori, gali „pakeisti savo religiją arba įsitikinimus“.

TAČIAU kodėl kas nors turėtų panorėti juos keisti? Dažniausiai tenka išgirsti: „Aš turiu savo įsitikinimus ir man to pakanka.“ Daugelio manymu, net klaidingi įsitikinimai niekam didelės žalos nedaro. Pavyzdžiui, tas, kas įsitikinęs, jog žemė plokščia, tikriausiai nekenkia nei sau, nei kam kitam. Kai kurie sako, jog „turime tiesiog pripažinti, kad vienodų nuomonių nebūna“. Ar taip elgtis visada išmintinga? Ar gydytojas turėtų paprasčiausiai nekreipti dėmesio, jei kas nors iš jo kolegų būtų įsitikinęs galįs eiti į palatą žiūrėti ligonių tiesiog iš lavoninės, kur skrodė lavonus?

Štai klaidingi religiniai įsitikinimai, kaip rodo istorija, padarė daug žalos. Pagalvokite apie baisenybes, kurios dėjosi viduramžiais, kai religiniai vadovai per vadinamuosius šventuosius kryžiaus žygius „kurstė negailestingą krikščionių fanatikų įtūžį“. Arba pamąstykite apie šiais laikais pilietiniuose karuose kovojančius „krikščionis“, kurie, „neatsilikdami nuo viduramžių karių, ant kalavijų rankenų užsirašydavusių šventųjų vardus, šiandien klijuojasi Mergelės Marijos atvaizdus ant šautuvų buožių“. Visi tie fanatikai tikėjo esą teisūs. Tačiau akivaizdu, kad šios ir kitos religinės kovos kažkuriuo atžvilgiu buvo baisiai neteisingos.

Kodėl tiek daug sumaišties ir konfliktų? Biblijoje aiškinama, jog Šėtonas Velnias  „suvedžioja visą pasaulį“ (Apreiškimo 12:9, Brb; 2 Korintiečiams 4:4; 11:3). Apaštalas Paulius perspėjo, kad, deja, daug tikinčiųjų ‛eis į pražūtį’, nes bus suklaidinti Šėtono, kuris ‛darys ženklus ir netikrus stebuklus’. Anot apaštalo, tokie žmonės ‛atsisakys mylėti tiesą savo išgelbėjimui, kad tikėtų melu’ (2 Tesalonikiečiams 2:9-12). Kaip galėtumėte sumažinti galimybę apsigauti? Kodėl jūs iš tikrųjų tikite būtent tuo, kuo tikite?

Taip išauginti?

Galbūt įsitikinimus jums įdiegė šeima. Tai gali būti puiku. Dievas nori, kad tėvai mokytų savo vaikus (Pakartoto Įstatymo 6:4-9; 11:18-21). Pavyzdžiui, jaunuolis Timotiejus turėjo daug naudos klausydamas savo motinos bei senelės (2 Timotiejui 1:5; 3:14, 15). Šventasis Raštas skatina gerbti tėvų įsitikinimus (Patarlių 1:8; Efeziečiams 6:1). Bet ar Kūrėjas norėjo pasakyti, kad tikėtumėte tais dalykais tiktai dėl to, kad jais tiki jūsų tėvai? Iš tikrųjų aklai laikytis ankstesnių kartų tikėjimo ar elgsenos gali būti pavojinga (Psalmyno 78:8, Brb; Amoso 2:4, Brb).

Jėzaus Kristaus sutikta samarietė buvo išauginta pagal samariečių religinius įsitikinimus (Jono 4:20). Jėzus gerbė moters laisvę pasirinkti tikėjimą, tačiau pasakė: „Jūs garbinate, ko nepažįstate.“ Daugelis samarietės religinių įsitikinimų iš tiesų buvo klaidingi, todėl jis paaiškino jai, kad norėdama garbinti Dievą jam priimtinu būdu — „dvasia ir tiesa“ — ji turėtų savo įsitikinimus pakeisti. Užuot tvirtai laikęsi to, ką neabejotinai manė esant brangintinais įsitikinimais, tiek ji, tiek kiti panašiai mąstantieji laikui bėgant turėjo ‛paklusti tikėjimui’, atskleistam per Jėzų Kristų (Jono 4:21-24, 39-41; Apaštalų darbų 6:7).

Įpratinti pasitikėti žinovais?

Daugelis mokytojų bei įvairių sričių specialistų verti didelės pagarbos. Tačiau istorijoje gausu atvejų, kai garsūs mokytojai neabejotinai klydo. Pavyzdžiui, istorikas Bertranas Raselas, kalbėdamas apie dvi graikų filosofo Aristotelio parašytas mokslinio pobūdžio knygas, tvirtino, jog „nė vienoje iš jų, ko gero, nėra nė sakinio, kuris atitiktų šiuolaikinio mokslo sampratą“. Net dabartiniai specialistai dažnai padaro iš esmės klaidingų išvadų. „Skraidymo aparatai negali būti sunkesni už orą“, — 1895 metais tvirtai įsitikinęs pareiškė britų mokslininkas Lordas Kelvinas. Todėl išmintingas žmogus netiki aklai bet kuo vien dėl to, kad tai tvirtina koks nors autoritetingas mokytojas (Psalmyno 146:3).

Ne mažesnis apdairumas reikalingas ir dėl religinio mokymo. Apaštalas Paulius buvo puikiai išlavintas religijos mokytojų ir ‛itin uolus dėl savo tėvų tradicijų’. Tačiau iš tikrųjų toks uolus tradicinių įsitikinimų gynimas jam tik pridarė bėdos. Tai skatino jį ‛persekioti Dievo bažnyčią ir griauti ją’ (Galatams 1:13, 14, Brb; Jono 16:2, 3). Dar blogiau, — Paulius ilgą laiką ‛spyriojosi prieš akstiną’, priešindamasis įtakai, galėjusiai padėti jam įtikėti Jėzų Kristų. Kad Paulius būtų paskatintas pakoreguoti savo įsitikinimus, prireikė sukrečiančio paties Jėzaus įsikišimo (Apaštalų darbų 9:1-6; 26:14).

Pasidavę žiniasklaidos įtakai?

Galbūt jūsų įsitikinimams didelę įtaką daro žiniasklaida. Dauguma žmonių džiaugiasi žodžio laisve, nes taip gali gauti vertingos informacijos. Tačiau yra galingų jėgų, kurios gali žiniasklaida manipuliuoti ir neretai taip daro. Pateikiama informacija dažnai būna šališka ir gali klastingai veikti jūsų mąstyseną.

 Be to, siekdama didesnio populiarumo, žiniasklaida yra linkusi pateikti tai, kas sensacinga ir nekasdieniška. Kas vos prieš keletą metų vargu ar būtų viešai pasakyta arba parašyta, šiandien tapo įprastu dalyku. Nusistovėjusios elgesio normos griaunamos lėtai, bet užtikrintai. Žmonių mąstysena pamažu darosi iškreipta. Jie ima tikėti, jog ‛pikta yra gera, o gera yra pikta’ (Izaijo 5:20; 1 Korintiečiams 6:9, 10).

Raskite tvirtą pamatą savo įsitikinimams

Grįsti savo įsitikinimus žmonių idėjomis bei filosofijomis — tai tas pats, kaip statyti ant smėlio (Mato 7:26; 1 Korintiečiams 1:19, 20). Kuo tad galėtumėte juos patikimai grįsti? Kadangi Dievas davė žmonėms protinių sugebėjimų ištirti aplinkinį pasaulį ir kelti klausimus dėl dvasinių dalykų, ar neatrodo, kad jis turėjo pateikti ir priemonę, per kurią gautumėte tikslius atsakymus į savo klausimus? (1 Jono 5:20) Žinoma, taip! Tačiau kaip nustatyti, koks yra teisingas, neabejotinas, arba tikras garbinimas? Mes nedvejojame, kad vienintelė priemonė tai išsiaiškinti yra Dievo Žodis, Biblija (Jono 17:17; 2 Timotiejui 3:16, 17).

„Bet palaukite, — kas nors pasakys, — argi ne tie, kurie turi Bibliją, pasaulyje sukėlė daugiausia konfliktų ir sumaišties?“ Iš tiesų religiniai vadovai, kurie tvirtina seką Biblija, paskleidė daugybę painių, prieštaringų idėjų. Taip yra todėl, kad iš tikrųjų jie savo įsitikinimų Biblija negrindžia. Apaštalas Petras apibūdina juos kaip „netikrus pranašus“ bei „netikrus mokytojus“, skleidžiančius „pražūtingus klaidamokslius“. Dėl jų veiklos padarinių, anot Petro, „bus piktžodžiaujama tiesos keliui“ (2 Petro 2:1, 2). Vis dėlto apaštalas rašo: „Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje“ (2 Petro 1:19; Psalmyno 119:105).

Biblija skatina sutikrinti savo įsitikinimus su jos pačios mokymais (1 Jono 4:1). Milijonai šio žurnalo skaitytojų gali paliudyti, jog tai jų gyvenimą padarė tikslingesnį ir stabilesnį. Todėl būkite kaip kilnieji berėjiečiai. Prieš nuspręsdami, kuo tikėti, ‛kasdien tyrinėkite Raštus’ (Apaštalų darbų 17:11). Jehovos liudytojai mielai jums padės tai padaryti. Žinoma, kuo tikėti, nusprendžiate jūs. Tačiau išmintinga būti tikriems, kad jūsų įsitikinimai pagrįsti ne žmogaus išmintimi ir troškimais, bet Dievo atskleistu tiesos Žodžiu (1 Tesalonikiečiams 2:13; 5:21).

[Iliustracijos 6 puslapyje]

Jūs galite nedvejodami grįsti savo įsitikinimus Biblija