Teisė tikėti

Jūs tikriausiai branginate teisę tikėti tuo, kuo norite. Ją brangina kone kiekvienas žmogus. Kadangi šia teise naudojasi šeši milijardai gyventojų, žemėje paplito nepaprastai daug įvairiausių įsitikinimų. Dažnai, panašiai kaip daugybė kūrinijai būdingų spalvų, formų, skonių, kvapų bei garsų, skirtingi įsitikinimai daro gyvenimą įdomesnį, malonesnį ir jį pagyvina. Iš tikrųjų tokia įvairovė gali suteikti gyvenimui tam tikrą prieskonį (Psalmyno 104:24).

TAČIAU čia reikia apdairumo. Kai kurie įsitikinimai yra ne tik skirtingi, bet ir pavojingi. Pavyzdžiui, XX amžiaus pradžioje kai kurie žmonės patikėjo, jog žydai drauge su masonais yra sumanę „sužlugdyti krikščionių civilizaciją ir įkurti savo jungtinę pasaulinę valstybę“. Vienas tokias pažiūras formavęs šaltinis buvo traktatas „Išsimokslinusių Siono vyresniųjų protokolai“. Jame buvo tvirtinama, jog siekiant ‛vienu smūgiu sugriauti nežydų gerovę’ yra numatoma palaikyti didžiulius mokesčius, skatinti ginklų gamybą bei remti stambias monopolijas. Be to, buvo įtarinėjama, jog manipuliuojant švietimo sistema ketinama ‛nežydus paversti nemąstančiais gyvuliais’ ir netgi nutiesti sostines jungiantį požeminį geležinkelį, kad žydų vadovai galėtų ‛sunaikinti bet kokius priešininkus’.

Žinoma, tai buvo melas, skirtas sukelti antisemitines nuotaikas. ‛Šis absurdiškas prasimanymas, — sako Markas Džonsas iš Britų muziejaus, — po užsienį pasklido iš Rusijos.’ Ten jis pirmiausia pasirodė vieno laikraščio straipsnyje 1903 metais. 1920-ųjų gegužės 8-ąją straipsnis pasiekė Londono laikraštį The Times. Praėjus daugiau kaip metams, The Times paskelbė šį dokumentą klastote. Tuo tarpu žala jau buvo padaryta. ‛Tokį melą, — sako Džonsas, — sunku užgniaužti.’ Jei kartą žmonės juo patikėjo, melas formuoja tam tikrus labai priešiškus, bjaurius ir pavojingus įsitikinimus, kurių padariniai, kaip rodo XX amžiaus istorija, dažnai būna pragaištingi (Patarlių 6:16-19).

Vien įsitikinimas ar tiesa?

Aišku, klaidingi įsitikinimai gali susiformuoti ir ne dėl sąmoningo melo. Kartais mes tiesiog neteisingai ką nors suprantame. Kiek žmonių per anksti mirė dėl to, kad darė kažką, ką jie manė esant teisinga? Be to, dažnai kuo  nors tikime paprasčiausiai todėl, kad norime tuo tikėti. Pasak vieno profesoriaus, net mokslininkai „labai dažnai tiesiog įsimyli savo teorijas“. Jų įsitikinimai aptemdo sveiką nuovoką. Tuomet, stengdamiesi palaikyti klaidingą požiūrį, jie tuščiai praleidžia visą savo gyvenimą (Jeremijo 17:9, Brb).

Panašūs dalykai dedasi ir su religiniais įsitikinimais, dėl kurių iškyla daugybė prieštaravimų (1 Timotiejui 4:1; 2 Timotiejui 4:3, 4). Vienas žmogus tvirtai tiki Dievą. Kitas tvirtina, jog žmonės neturi jokių įrodymų, kuriais galėtų paremti savo tikėjimą. Vienas teigia, kad žmogus turi nemirtingą sielą, pergyvenančią mirtį. Kitas tiki, jog po mirties jis visiškai nustoja egzistavęs. Aišku, tokie prieštaringi teiginiai negali būti visi iki vieno teisingi. Tad ar nėra išmintinga įsitikinti, jog tai, kuo tikite, iš tikrųjų yra tiesa, o ne tiesiog noras tikėti būtent tuo? (Patarlių 1:5) Kaip tai padaryti? Šį klausimą apsvarstysime kitame straipsnyje.

[Iliustracija 3 puslapyje]

1921 metų straipsnis, demaskuojantis traktatą „Išsimokslinusių Siono vyresniųjų protokolai“