Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar tu prisimeni?

Ar tu prisimeni?

Ar tu prisimeni?

Ar vertini paskutinius Sargybos bokšto numerius? Pamėgink atsakyti į šiuos klausimus:

• Kodėl Jobo knygos 38-ajame skyriuje iškeltus klausimus verta apsvarstyti net ir šiais laikais?

Dievas atkreipė dėmesį į daugelį nuostabių darbų, kurių negali perprasti net šių laikų mokslininkai. Pavyzdžiui, kaip gravitacija padeda Žemei išsilaikyti orbitoje, kaip tiksliai apibūdinti, kas yra šviesa, kodėl tokia stulbinanti snaigių įvairovė, kaip susidaro lietaus lašai, iš kur perkūnijos metu atsiranda energija (4/15, 4—11 puslapiai).

Kaip bibliniai pavyzdžiai padeda mums įveikti neigiamus jausmus?

Asafas, Baruchas ir Noomė buvo netekę drąsos arba dėl ko nors nusivylę. Šventojo Rašto pasakojimai apie tai, kaip jie sėkmingai įveikė tokias aplinkybes, padeda ir mums (4/15, 22—24 puslapiai).

Kokie yra kai kurie būdai padėti krikščionėms našlėms?

Draugai gali mielai ir nedvejodami pasisiūlyti padėti. Galbūt šeimos narių arba kitų žmonių padėtis leidžia pasiūlyti materialinę pagalbą, jei ji reikalinga. Be to, bendratikiai meilingai ir draugiškai ištiesdami ranką gali paremti dvasiškai ir paguosti (5/1, 5—7 puslapiai).

Kodėl, kaip patariama 1 Korintiečiams 7:39, svarbu tuoktis „tik Viešpatyje“?

Santuoka su netikinčiuoju dažnai būna nesėkminga. Dar daugiau, laikytis šio dieviško patarimo reiškia būti ištikimam Jehovai Dievui. Kai laikomės Dievo Žodžio, mūsų širdys mūsų nesmerkia (1 Jono 3:21, 22) (5/15, 20—21 puslapiai).

Mūsų nusižengimus atleidžia Jehova, tad kodėl krikščionys sunkias nuodėmes išpažįsta susirinkimo vyresniesiems?

Taip, krikščionis turi siekti, kad Jehova atleistų sunkias nuodėmes (2 Samuelio 12:13). Tačiau kaip pranašas Natanas padėjo Dovydui, taip subrendę susirinkimo vyresnieji padeda atgailaujantiems nuodėmiautojams. Dėl to Jokūbo 5:14, 15 nurodyta kreiptis į vyresniuosius (6/1, 30, 31 puslapiai).

ko akivaizdu, kad turime rūpintis stokojančiais našlaičiais ir našlėmis?

Iš istorijos žinome, kad toks rūpinimasis buvo būdingas tiek senovės žydų, tiek pirmųjų krikščionių tikrajam garbinimui (Išėjimo 22:21, 22 [22:22, 23, Brb]; Galatams 2:9, 10; Jokūbo 1:27). Šventajame Rašte apaštalas Paulius krikščionims aiškiai nurodė rūpintis stokojančiomis našlėmis (1 Timotiejui 5:3-16) (6/15, 9—11 puslapiai).

Koks yra laimingo ir prasmingo gyvenimo raktas?

Turime ugdytis ir palaikyti deramus santykius su savo dangiškuoju Tėvu Jehova. Tai daryti padeda Biblijos studijavimas (7/1, 4—5 puslapiai).

Ar žmogus turi nemirtingą dvasią, pergyvenančią mirtį?

Nors kai kurie žmonės tiki, kad dvasia yra nemirtinga (kiti tiki nemirtinga siela), Biblija tokiai minčiai nepritaria. Joje rašoma, kad kai žmogus miršta, jis sugrįžta į dulkes ir nebeegzistuoja. Tačiau Dievas išsaugo galimybę sugrąžinti žmogų į gyvenimą. Todėl bet kokia būsimo gyvenimo viltis per prikėlimą priklauso nuo Dievo (Mokytojo 12:7) (7/15 3—6 puslapiai).

Kur buvo Danielius tuo metu, kai Dūros lygumoje buvo išbandomi trys hebrajai?

Biblijoje apie tai nerašoma. Galbūt Danielius neprivalėjo ten būti dėl savo aukšto rango, gal buvo išvykęs atlikti kokios nors tarnybinės užduoties. Tačiau galime būti tikri, kad jis nėjo į kompromisą ir liko ištikimas Jehovai (8/1, 31 puslapis).