Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Nepailsk daryti gera

Nepailsk daryti gera

Nepailsk daryti gera

„Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, atėjus metui pjausime derlių!“ (GALATAMS 6:9)

1, 2. a) Kodėl tarnauti Dievui reikia ištvermės? b) Kaip Abraomas rodė ištvermę ir kas padėjo jam taip elgtis?

JEHOVOS liudytojams džiugu vykdyti Dievo valią. Nešti mokinystės „jungą“ yra atgaiva (Mato 11:29). Tačiau tarnauti Jehovai net Kristaus padedamiems ne visada gali būti lengva. Tai aišku iš apaštalo Pauliaus paskatinimo bendratikiams: „Reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta“ (Hebrajams 10:36). Tarnaujant Dievui gali kilti sunkumų, todėl būtina ištvermė.

2 Tai puikiai patvirtina Abraomo gyvenimas. Šiam vyrui ne sykį teko spręsti sudėtingus reikalus, veikti kritiškomis aplinkybėmis. Visa prasidėjo gavus nurodymą palikti ištaigingą gyvenimą Ūre. Netrukus Abraomas patyrė nepriteklius, aplinkinių priešiškumą, nerimastį likus kurį laiką be žmonos, kai kurių giminaičių pyktį, karo žiaurumus. Ateityje laukė dar didesni išbandymai. Tačiau Abraomas niekada nepailso daryti gera. Tai stebina, nes jis neturėjo viso Dievo Žodžio kaip mes. Abraomas, be abejo, žinojo pirmąją Dievo pranašystę: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos“ (Pradžios 3:15, Brb). Kadangi sėkla turėjo kilti iš Abraomo, Šėtonas liejo jam savo neapykantą. Abraomas tai suprato, todėl ir neprarado džiaugsmo per išbandymus.

3. a) Kodėl dabar Jehovos tauta neišvengia išmėginimų? b) Kuo mus padrąsina žodžiai iš Galatams 6:9?

3 Dabar Jehovos tauta irgi žino neišvengsianti išmėginimų (1 Petro 1:6, 7). Apreiškimo 12:17 pranešama, kad Šėtonas ‛kaunasi’ su pateptųjų likučiu. „Kitos avys“ glaudžiai su jais bendrauja, todėl taip pat yra įniršusio Šėtono taikinys (Jono 10:16). Liudytojai patiria priešiškumą ne tik krikščioniškoje tarnyboje, bet ir asmeniniame gyvenime. Paulius mus ragina: „Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, atėjus metui pjausime derlių!“ (Galatams 6:9) Nors Šėtonas atkakliai bando palaužti mus, turime priešintis jam tvirtu tikėjimu (1 Petro 5:8, 9). Ką išsiugdysime saugodami ištikimybę Dievui? Jokūbo 1:2, 3 rašoma: „Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę.“

Tiesioginis puolimas

4. Kaip Šėtonas tiesioginiais puolimais stengiasi palaužti Dievo tautos principingumą?

4 Abraomo, patyrusio „visokių išmėginimų“, gyvenimas rodo, ko šiais laikais gali susilaukti krikščionys. Pavyzdžiui, jis turėjo kautis su užpuolikais iš Šinaro (Pradžios 14:11-16). Nenuostabu, kad Šėtonas nenustoja puolęs tiesiogiai, tai yra užtraukdamas persekiojimus. Po Antrojo pasaulinio karo daugelio šalių vyriausybės buvo uždraudusios Jehovos liudytojų organizuojamą krikščionišką mokymą. „2001 metų Jehovos liudytojų metraštyje“ pasakojama, kokį smurtą nuo priešų rankos turėjo iškęsti Angolos krikščionys. Pasitikėdami Jehova, mūsų broliai tokiose šalyse laikėsi tvirtai! Jie atsakė ne smurtu, ne maištu, o toliau apdairiai skelbdami (Mato 24:14).

5. Kaip jauni krikščionys būna persekiojami mokykloje?

5 Žmogus gali būti persekiojamas ne tik smurtiniais išpuoliais. Štai galiausiai Abraomas susilaukė dviejų sūnų — Izmaelio ir Izaoko. Pradžios 21:8-12 (Brb) pasakyta, kad kartą Izmaelis šaipėsi iš Izaoko. Tai nebuvo tik vaikų žaidimas, nes Laiške galatams Paulius rašo, kad Izmaelis persekiojo Izaoką! (Galatams 4:29) Bendramokslių patyčias bei piktus žodžius irgi pagrįstai galima vadinti persekiojimu. Jaunas krikščionis Rajanas pasakoja, kiek prisikentėjo nuo bendraklasių: „Dėl užgauliojimų 15 minučių kelionė autobusu į mokyklą ir atgal, rodos, trukdavo valandas. Žiebtuvėliu jie įkaitindavo sąvaržėles ir jomis degindavo mane.“ Kodėl vaikai taip žiauriai elgdavosi? „Kadangi mane mokė Dievo organizacija, skyriausi nuo kitų moksleivių.“ Tėvų padedamas, Rajanas sugebėjo ištverti. Jaunuoliai, ar bendraamžių užgauliojimai jus gniuždo? Laikykitės! Visa ištvėrę įsitikinsite, kokie teisingi Jėzaus žodžiai: „Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami“ (Mato 5:11).

Kasdieniai rūpesčiai

6. Kas šiandien gali žlugdyti krikščionių tarpusavio santykius?

6 Daugumą mūsų slegia įprasti kasdieniai rūpesčiai. Pavyzdžiui, kokią įtampą teko išgyventi Abraomui, kai įsiplieskė nesantaika tarp jo ir sūnėno Loto kerdžių (Pradžios 13:5-7). Šiandien irgi dėl skirtingo būdo, smulkmeniško pavydo gali pablogėti žmonių santykiai, netgi kilti grėsmė susirinkimo taikai. „Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai“ (Jokūbo 3:16). Itin svarbu, kad nepasiduotume išdidumui, bet pirmiausia kaip ir Abraomas siektume taikos ir paisytume kito žmogaus interesų! (1 Korintiečiams 13:5; Jokūbo 3:17)

7. a) Ką daryti krikščioniui, įžeistam bendratikio? b) Kokį puikų pavyzdį, pamokantį išlaikyti gerus santykius su kitais, parodė Abraomas?

7 Sunku išsaugoti ramybę, kai jaučiame, jog bendratikis su mumis elgiasi neteisingai. Patarlių 12:18 rašoma: „Neapgalvoti žodžiai — kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo.“ Net nekalta replika gali labai užgauti. Dar skaudžiau, jei jaučiamės apšmeižti arba tapę negailestingų paskalų auka (Psalmyno 6:7, 8 [6:6, 7, Brb]). Tačiau krikščionis turi nesuklupti dėl nuoskaudos! Jei tave kas nors įžeidė, pats stenkis ištaisyti padėtį: ramiai pasikalbėk su tuo žmogumi (Mato 5:23, 24; Efeziečiams 4:26). Būk pasiruošęs jam atleisti (Kolosiečiams 3:13). Šalinkime iš širdies apmaudą; taip pagerės ir mūsų savijauta, ir santykiai su bendratikiu. Abraomas nelaikė viduje pagiežos Lotui. Kaip skubiai jis puolė ginti sūnėną ir jo šeimą! (Pradžios 14:12-16)

Neapsisunkinkime patys

8. a) Kaip gali krikščionys ‛save draskyti daugybe kančių’? b) Kodėl Abraomas nepervertino turtų?

8 Kai kada ir patys susikuriame vargų. Štai Jėzus savo mokiniams prisakė: „Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia“ (Mato 6:19). Vis dėlto kai kurie krikščionys daugiau rūpinasi ne Karalystės, o materialiniais reikalais, todėl „patys save drasko daugybe kančių“ (1 Timotiejui 6:9, 10). Norėdamas įtikti Dievui, Abraomas savo noru kentė nuostolius. „Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje tartum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais. Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas“ (Hebrajams 11:9, 10). Abraomo tikėjimas būsimu „miestu“, tai yra Dievo vyriausybe, mokė jį nepasikliauti turtais. Argi neišmintinga sekti jo pavyzdžiu?

9, 10. a) Kaip galime apsisunkinti trokšdami aukštos padėties? b) Kas gali padėti broliams elgtis kaip ‛mažiausiesiems’?

9 Apsvarstykime dar vieną dalyką. Biblijoje tvirtai pasakyta: „Kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja“ (Galatams 6:3). Be to, esame raginami ‛nedaryti nieko varžantis ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikyti aukštesniu už save’ (Filipiečiams 2:3, Brb). Kai kas ignoruoja šį patarimą ir užsitraukia bėdą. Yra tokių, kurie susirinkime siekia atsakingų pareigų ne iš troškimo daryti „gerą darbą“ ir, kai jų negauna, nusivilia, suirzta (1 Timotiejui 3:1).

10 Abraomas paliko puikų pavyzdį ‛nemanyti apie save geriau negu dera’ (Romiečiams 12:3). Dievo palaiminimo jis nepavertė dingstimi dėtis aukštesniu už Melchizedeką. Priešingai, atiduodamas dešimtinę, Abraomas pripažino kunigo Melchizedeko pranašumą (Hebrajams 7:4-7). Krikščionys taip pat turėtų elgtis kaip ‛mažiausieji’ ir netrokšti sau garbės (Luko 9:48). Jei manai, kad vadovaujantys susirinkimo broliai neskiria tau kokių nors užduočių, ištirk save — gal reikėtų pačiam pasikeisti arba išmokti geriau viską tvarkyti. Užuot graužęsis dėl to, ko neturi, iki galo atlik turimą pareigą padėk kitiems pažinti Jehovą. „Nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus“ (1 Petro 5:6).

Tikėk tuo, kas neregima

11, 12. a) Kodėl kai kurie susirinkimo nariai gali prarasti budrumą? b) Kaip Abraomas paliko puikų pavyzdį visą savo gyvenimą grįsdamas tikėjimu Dievo pažadais?

11 Kitas išbandymas gali būti šios sugedusios santvarkos pabaigos tariamas vėlavimas. Krikščionys, kaip pasakyta 2 Petro 3:12, ‛laukia Dievo dienos ir skubina jos atėjimą’. Daugelis tos „dienos“ yra pralaukę ne vienerius metus, kai kurie — dešimtmečius. Todėl kai kas gali prarasti entuziazmą, budrumą.

12 Dar kartą pagalvokime apie Abraomą. Šio vyro gyvenimas buvo pagrįstas tikėjimu Dievo pažadais, nors jie visi negalėjo išsipildyti Abraomo akyse. Tiesa, jis gyveno pakankamai ilgai ir matė savo sūnų Izaoką suaugusį. Tačiau, kol Abraomo palikuonis buvo galima palyginti su „dangaus žvaigždėmis“ arba „pajūrio smiltimis“, turėjo praeiti šimtmečiai (Pradžios 22:17). Vis dėlto Abraomas nejautė kartėlio ir nebuvo prislėgtas. Todėl apaštalas Paulius apie Abraomą ir kitus patriarchus rašė: „Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir ateiviai“ (Hebrajams 11:13).

13. a) Kodėl krikščionys šiandien gyvena tarsi svečiai? b) Kodėl Jehova padarys šiai sistemai galą?

13 Jei Abraomas savo gyvenimą tvarkė remdamasis pažadais, kurių išsipildymą regėjo „iš tolo“, juoba taip daryti turėtume mes, matydami, kad jie išsipildys gan greit! Kaip Abraomas, turėtume laikyti save Šėtono sistemos „svečiais“ ir sau nepataikauti. Natūralu trokšti, kad „visų dalykų galas“ būtų ne tik arti, o tuoj pat (1 Petro 4:7). Galbūt kenčiame dėl rimtų sveikatos problemų. O gal labai slegia finansiniai sunkumai. Tačiau nepamirškime, kad Jehova padarys galą ne vien todėl, kad išgelbėtų mus iš sunkios padėties, bet ir kad pašventintų savo vardą (Ezechielio 36:23; Mato 6:9, 10). Pabaiga ateis nebūtinai mums patogiu laiku, o tokiu, kuris geriausiai atitiks Jehovos tikslus.

14. Kuo Dievo kantrybė naudinga krikščionims?

14 Be to, prisimink, kad „Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų“ (2 Petro 3:9). Atkreipk dėmesį: Dievas „kantriai elgiasi su jumis“ — krikščionių susirinkimo nariais. Matyt, kai kuriems iš mūsų, kad „būtume rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi“, pasikeisti reikia daugiau laiko (2 Petro 3:14). Tad ar neturėtume būti dėkingi, kad Dievas yra toks kantrus?

Nors yra kliūčių, džiaukimės

15. Kaip Jėzus sugebėjo išlikti džiaugsmingas išmėginimų metu ir kodėl sekti juo krikščionims naudinga šiandien?

15 Krikščionys gali daug pasimokyti iš Abraomo. Jis rodė ne tik tikėjimą, bet ir kantrybę, įžvalgumą, drąsą, nesavanaudišką meilę. Jehovos garbinimas jam buvo svarbiausia pareiga gyvenime. Vis dėlto didžiausias mums sektinas pavyzdys yra Jėzus Kristus. Jis irgi patyrė daugybę sunkumų ir išbandymų, tačiau dėl to niekada neprarado džiaugsmo. Kodėl? Todėl, kad jo mintys buvo sutelktos į ateities viltį (Hebrajams 12:2, 3, Jr, išnaša). Paulius meldė: „Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties Kristaus Jėzaus pavyzdžiu“ (Romiečiams 15:5). Kad ir kokias kliūtis pakištų Šėtonas, deramai nusiteikę neprarasime džiaugsmo.

16. Ką turėtume daryti, kai sunkumai atrodo neįveikiami?

16 Kai atrodo, jog sunkumai neįveikiami, atmink, kad Jehova tave myli taip, kaip mylėjo Abraomą. Jis nori, kad tau sektųsi (Filipiečiams 1:6). Visiškai pasitikėk Jehova ir būk tikras, jog „jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti“ (1 Korintiečiams 10:13). Išsiugdyk įprotį skaityti Dievo Žodį kasdien (Psalmyno 1:2, Jr). Atkakliai melsk Jehovą padėti ištverti (Filipiečiams 4:6). Jis „suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Luko 11:13). Pasitelk Biblija pagrįstus leidinius bei kita, ką Jehova duoda tavo dvasingumui palaikyti. Taip pat kreipkis į brolius paramos (1 Petro 2:17). Nepraleisk krikščionių sueigų, kur būsi skatinamas ištverti (Hebrajams 10:24, 25). Džiaukis žinodamas, kad savo ištverme susilauki Dievo pritarimo ir savo ištikimybe džiugini jo širdį! (Patarlių 27:11; Romiečiams 5:3-5)

17. Kodėl krikščionys nepasiduoda nevilčiai?

17 Dievas mylėjo Abraomą kaip savo draugą (Jokūbo 2:23, Brb). Tačiau patriarcho gyvenimas buvo kupinas sunkių išbandymų ir sielvarto. Krikščionys šiomis nelengvomis „paskutinėmis dienomis“ irgi žino turėsią ne mažiau išbandymų. Juk Biblijos rašytojas mus perspėja, kad „pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn“ (2 Timotiejui 3:1, 13). Užuot puolęs į neviltį, prisimink: slegiantys sunkumai liudija, kad Šėtono sugedusios santvarkos pabaiga arti. O Jėzus mums primena, jog „kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 24:13). Todėl ‛nepailsk daryti gera’! Sek Abraomo pavyzdžiu ir būk tarp tų, kurie „tikėjimu ir ištverme paveldi pažadus“ (Hebrajams 6:12).

Ar atkreipei dėmesį?

• Kodėl dabar Jehovos tauta patiria išbandymus ir sielvartą?

• Kokie yra Šėtono atviri išpuoliai?

• Kaip krikščionims dera spręsti tarpusavio nesusipratimus?

• Kaip išdidumas ir egoizmas gali pridaryti vargų?

• Kuo Abraomas, laukęs Dievo pažadų išsipildymo, yra mums puikus pavyzdys?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Daugelį krikščionių jaunuolių bendraamžiai persekioja tyčiodamiesi

[Iliustracija 29 puslapyje]

Abraomas tvarkė savo gyvenimą remdamasis Dievo pažadais, nors jie turėjo išsipildyti tolimoj ateity