Skaitytojų klausimai

Kiek laiko Jobas kentėjo?

Kai kas mano, jog Jobo išbandymai truko daug metų, tačiau Jobo knygoje nėra pabrėžiama, kad jo kančios tęsėsi taip ilgai.

Pirmasis Jobo išbandymų tarpsnis, kurio metu jis neteko šeimos ir turtų, atrodo, buvo visai trumpas. Apie tai rašoma: „Tą dieną Jobo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose.“ Jobas vieną po kito gavo pranešimus, kad prarado jaučius, asilus, avis, kupranugarius ir tuos gyvulius prižiūrėjusius tarnus. Matyt, netrukus po to Jobas sužinojo ir apie mirtį savo sūnų bei dukterų, kurie „valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose“. Atrodo, jog visa tai įvyko per vieną dieną (Jobo 1:13-19, Brb, kursyvas mūsų).

Kitas Jobo išbandymų tarpsnis turėjo būti ilgesnis. Šėtonas prisiartinęs prie Jehovos tvirtino, kad Jobas neatsilaikys, jei jam teks patirti fizines kančias. Tada Jobą ištiko „skaudžios votys nuo kojų padų iki viršugalvio“. Kol liga apėmė visą kūną, galėjo praeiti daugiau laiko. Ir tikriausiai jo reikėjo, kad žinia apie „visas nelaimes“ pasiektų jo tariamuosius guodėjus, kurie leidosi į kelionę jo aplankyti (Jobo 2:3-11; Brb).

Elifazas buvo iš Temano Edomo žemėje, o Cofaras iš vienos šiaurės vakarų Arabijos srities, taigi jie gyveno ne per toliausiai nuo Jobo vietovės — Uco, kuris, manoma, buvo šiaurinėje Arabijos dalyje. Tačiau Bildadas buvo šuachas. Manoma, kad jo tautos valdos tęsėsi palei Eufratą. Jei Bildadas tuo laiku buvo savo krašte, kol jis sužinojo, kas atsitiko Jobui, ir atkeliavo į Ucą, galėjo praeiti kelios savaitės ar mėnesiai. Žinoma, galėjo būti ir taip, kad, prasidėjus Jobo išbandymams, visi šie trys vyrai buvo netoli jo namų. Kad ir kaip buvo, atvykę pas Jobą jie nepratardami nė žodžio „sėdėjo ant žemės su juo septynias dienas ir septynias naktis“ (Jobo 2:12, 13).

Paskui prasidėjo paskutinis Jobo išbandymų tarpsnis, kurio smulkus aprašymas užima didelę dalį knygos. Tie tariamieji guodėjai pasikeisdami kalbėjo Jobui, o jis dažnai atsakinėjo jiems. Kai jie baigė, prabilo jaunuolis Elihuvas ir Jehova iš dangaus pataisė Jobą (Jobo 32:1-6; 38:1; 40:1-6; 42:1).

Taigi Jobo kančios truko kelis mėnesius, galbūt mažiau nei metus. Tikriausiai iš savo patirties žinai, kad sunkūs išbandymai, rodos, trunka amžinybę. Tačiau turime nepamiršti, kad jie pasibaigs, kaip kad pasibaigė Jobui. Tačiau jei išbandymai, kuriuos patiriame, tęsiasi, turėkime omenyje Dievo pagalbą, kurią atspindi jo įkvėpti žodžiai: „Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę“ (2 Korintiečiams 4:17, Brb). Apaštalas Petras rašė: „Visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo“ (1 Petro 5:10).