Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Išmok nuspręsti išmintingai

Išmok nuspręsti išmintingai

Išmok nuspręsti išmintingai

LAISVA valia yra Dievo dovana. Jos neturėdami būtume ne kas daugiau kaip robotai — savo veiksmų patys nevaldytume. Bet kadangi esame gavę šią dovaną, susiduriame su sunkumais. Turint laisvą valią nuolat prireikia ką nors nuspręsti.

Aišku, didelė dalis sprendimų nėra labai reikšmingi. Kiti, pavyzdžiui, kokią specialybę pasirinkti, ar verta tuoktis, turi įtakos visai mūsų ateičiai. Dar kiti sprendimai paveikia kitus žmones. Ką nusprendžia tėvai, neretai padaro didelę įtaką jų vaikams. Be to, už daugelį sprendimų turėsime duoti apyskaitą Dievui (Romiečiams 14:12).

Žmonėms reikia pagalbos

Istorija rodo, kad žmonės dažnai nusprendžia netinkamai. Apskritai vienas pirmųjų žmogaus sprendimų buvo pražūtingas. Ieva vedama savanaudiškumo nutarė paragauti vaisiaus, kurį valgyti Dievas buvo griežtai uždraudęs. Prie jos prisidėjo ir vyras. Dėl šio apsisprendimo nepaklusti Dievui teko kentėti visai žmonijai. Žmonės iki pat šiol daugiau siekia naudos sau, negu vadovaujasi teisingumu (Pradžios 3:6-19; Jeremijo 17:9). Kad turime daug trūkumų, dažnai pamatome, kai reikia nuspręsti ką nors svarbaus.

Taigi suprantama, kodėl daug kas tokiu atveju prašo ne žmonių pagalbos. Biblijoje aprašyta, kaip Nebukadnecaras išėjęs kariauti turėjo kai ką nuspręsti. Nors jis buvo karalius, panoro griebtis burtų, tai yra pasitarti su dvasiomis. Biblijoje sakoma, kad ‛jis purtė strėles, kreipėsi į šeimos stabus, apžiūrinėjo kepenis’ (Ezechielio 21:26 [21:21, Brb]). Taip pat ir šiandien daug kas konsultuojasi su ateities būrėjais, astrologais ar kitaip prašo dvasių pagalbos. Tokie žinių šaltiniai tik apgauna, suklaidina (Kunigų 19:31).

Bet yra Asmuo, kuriuo galima visiškai pasitikėti. Per visą istoriją jis padėjo žmonėms nuspręsti išmintingai. Tai ne kas kitas — tik Jehova Dievas. Senovėje Dievas davė savo tautai Urimus ir Tumimus, kurie buvo tam tikros priemonės burtams mesti, kai tauta atsidurdavo sunkioje padėtyje. Per Urimus ir Tumimus Jehova tiksliai atsakydavo į klausimus. Taip Izraelio seniūnai sužinodavo, koks sprendimas patiktų Dievui (Išėjimo 28:30; Kunigų 8:8; Skaičių 27:21).

Apsvarstykime kitą pavyzdį. Kai Gideonas buvo pašauktas vesti Izraelio pulkų prieš Midjaną, jam reikėjo nuspręsti, ar imsis tokių aukštų pareigų. Norėdamas sužinoti, ar Jehova jį rems, jis paprašė stebuklingo ženklo: kad per naktį lauke palikta vilna nuo rasos sudrėktų, o žemė aplinkui ją — ne. Kitą naktį jis paprašė, kad vilna liktų sausa, o permirktų žemė. Jehova mielai parodė Gideonui šiuos ženklus. Todėl Gideonas nusprendė teisingai ir remiamas Dievo sumušė Izraelio priešus (Teisėjų 6:33-40; 7:21, 22).

O šiandien?

Šiandien Jehovos tarnai nuspręsdami ką nors svarbaus irgi gali pasinaudoti Jehovos pagalba. Kokia? Ar mums kaip Gideonui reikia prašyti Jehovos nurodymų per kokią nors „vilną“? Viena pora norėjo žinoti, ar jiems verta persikelti ten, kur Karalystės skelbėjų trūksta. Jie sugalvojo išsiaiškinti Jehovos nuomonę. Pora nustatė savo namui tam tikrą kainą ir bandė parduoti jį varžytinėse. Jei namas bus parduotas iki tam tikros dienos už nustatytą ar aukštesnę kainą, jie supras, kad Dievas nori, jog jie persikeltų. Jei namas nebus parduotas, jie padarys išvadą, kad Dievas nori viską palikti, kaip yra.

Namo niekas nenupirko. Ar tai reiškia, kad Jehova nenorėjo, jog ta pora tarnautų ten, kur reikia daugiau skelbėjų? Žinoma, būtų įžūlu kategoriškai nustatyti, kaip Jehova savo tarnams padeda, o kaip nepadeda. Negalime sakyti, kad Jehova šiais laikais niekada neįsikiša parodydamas mums savo valią (Izaijo 59:1). Vis dėlto neturime teisės to tikėtis ir palikti Dievui nuspręsti už mus. Juk ir pats Gideonas per savo gyvenimą beveik viską nusprendė nelaukdamas stebuklingų Jehovos ženklų.

Vis dėlto Biblijoje sakoma, kad Dievo vadovavimas įmanomas. Joje apie mūsų laiką pranašaujama: „Tavo ausys girdės žodį, tau iš užnugario nurodantį: ‛Tai tavo kelias; eikite juo’, kai turėsite pasukti į dešinę ar į kairę“ (Izaijo 30:21, Jr). Kai reikia pasirinkti kažką svarbaus, puiku, jei sieki, kad tavo sprendimas neprieštarautų Dievo valiai ir rodytų didelę jo teikiamą išmintį. Kaip tai galima padaryti? Žiūrint į jo Žodį ir padarant jį ‛žibintu savo kojai ir šviesa savo takui’ (Psalmyno 119:105; Patarlių 2:1-6). Tam reikia išsiugdyti įprotį nuolat semtis tikslių Biblijos žinių (Kolosiečiams 1:9, 10). Kai reikia ką nors nuspręsti, turime atidžiai išnagrinėti visus su tuo susijusius Biblijos principus. Tai padės „pasirinkti, kas vertingiau“ (Filipiečiams 1:9, 10).

Taip pat reikia melstis Jehovai ir būti tikram, kad jis išklausys. Kaip palengvėja paaiškinus mus mylinčiam Dievui, kur turime apsispręsti ir kokie variantai įmanomi! Tada galime pasitikėdami juo paprašyti vadovauti, kad pasirinktume teisingai. Šventoji dvasia tikriausiai mums primins reikiamus Biblijos principus arba gal padės geriau suprasti Biblijos eilutę, taikytiną konkrečiu atveju (Jokūbo 1:5, 6).

Jehova dar siūlo pasinaudoti ir brandžių susirinkimo narių pagalba (Efeziečiams 4:11, 12). Bet nebus nieko gero, jei patarimo eisime nuo vieno žmogaus prie kito, kol galų gale surasime tokį, kuris patars taip, kaip norėjome, o tada jau pulsime tą patarimą vykdyti. Taip pat svarbu atsiminti Rehabeamą. Svarbiu klausimu jam puikiai patarė seniūnai, anksčiau tarnavę jo tėvui. Bet jis jų neklausė, o nuėjo pasitarti su jaunais vyrais, su kuriais kartu užaugo. Laikydamasis jų patarimo jis nusprendė labai neišmintingai ir todėl prarado didelę karalystės dalį (1 Karalių 12:1-17).

Jei norite patarimo, kreipkitės į tuos, kurie turi gyvenimo patirties, gerai išmano Raštą ir gerbia teisingus principus (Patarlių 1:5; 11:14; 13:20). Kai surandi laiko, apmąstyk visus tinkamus principus ir visą surinktą informaciją. Kai reikalą apmąstysi turėdamas omenyje Jehovos Žodį, teisingas sprendimas tikriausiai išryškės labai greitai (Filipiečiams 4:6, 7).

Mūsų sprendimai

Kai ką nuspręsti lengva. Kai apaštalams buvo liepta apie Jėzų nebeskelbti, jie suprato pareigą tęsti tą darbą, todėl tuoj pat paaiškino sinedrionui, kad nusprendė Dievo klausyti labiau negu žmonių (Apaštalų darbų 5:28, 29). Kitus sprendimus apsvarstyti prireikia ilgiau, nes kartais Biblijoje nebūna pasakyta, ką daryti konkrečiu atveju. Vis dėlto kaip pasielgti, nurodo Biblijos principai. Pavyzdžiui, nors daugybės dabar paplitusių užsiėmimų nebuvo Jėzaus laikais, Biblija aiškiai nurodo, kas Jehovai patinka, o kas ne. Krikščionis, negailintis laiko užsiėmimams, kurie skatina smurtą, amoralumą, maištavimą, pasirinko neteisingai (Psalmyno 97:10; Jono 3:19-21; Galatams 5:19-23; Efeziečiams 5:3-5).

Kartais įmanomi du sprendimai, kurie abu yra teisingi. Tarnavimas ten, kur reikia daugiau skelbėjų, teikia gausių palaimų. Bet jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių nusprendžia niekur nevykti, jis gali puikiai darbuotis savajame susirinkime. Kartais susidursime su tokiais sprendimais, kurie parodys, kiek mes iš tikrųjų atsidavę Jehovai ir kas mums svarbiausia gyvenime. Jehova leidžia žmonėms pasinaudoti laisva valia ir parodyti, kas slypi mūsų širdyse.

Dažnai tai, ką nusprendžiame, daro įtaką mus supantiems žmonėms. Štai pirmojo amžiaus krikščionys džiaugėsi, kad galėjo nebesilaikyti daugybės Įstatymo apribojimų. Jiems nebereikėjo saugotis pagal Įstatymą nešvaraus maisto ir panašiai. Vis dėlto jie buvo raginami, kad apsispręsdami, ar naudotis šia laisve, ar ne, kreiptų dėmesį į kitų žmonių sąžinę. Pauliaus žodžiai, taikyti aniems krikščionims, tinka ir mums: „Venkite tapti suklupimo priežastimi“ (1 Korintiečiams 10:32, NW). Troškimas neparklupdyti kitų padės sprendžiant įvairius klausimus. Juk mylėti artimą yra antrasis iš didžiausių įsakymų (Mato 22:36, 39).

Kuo svarbu išmintingai nuspręsti

Švaria sąžine ir Biblijos principais pagrįsti sprendimai galiausiai atneš sėkmę. Iš pradžių jie gali pareikalauti pasiaukojimo. Kai apaštalai pasakė sinedrionui nusprendę toliau skelbti apie Jėzų, jie buvo nuplakdinti ir tik tada paleisti (Apaštalų darbų 5:39b, 40). Trys hebrajai — Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas — nutardami nesilenkti prieš Nebukadnecaro pastatytą auksinę statulą, rizikavo savo gyvybe. Jie tai puikiai suprato. Bet trys draugai žinojo, kad taip elgdamiesi užsitarnaus Dievo palankumą ir bus jo palaiminti (Danieliaus 3:16-19).

Jei nusprendei vadovaudamasis sąžinės balsu ir tada tave prislėgė sunkumai, tai ne priežastis manyti, kad nusprendei klaidingai. „Laikas ir atsitiktinumas“ net ir po labai gerų sprendimų gali pakreipti įvykius bloga linkme (Mokytojo 9:11, Brb). Be to, kartais pats Jehova leidžia užgriūti bėdoms, kad išbandytų mūsų nuoširdumą. Prieš palaiminamas Jokūbas turėjo visą naktį grumtis su angelu (Pradžios 32:25-27 [32:24-26, Brb]). Mums irgi gali tekti grumtis su pasipriešinimu, nors ir elgiamės teisingai. Bet jeigu mūsų sprendimai atitinka Dievo valią, galime būti tikri, jog jis padės pakelti sunkumus ir vėliau suteiks palaimų (2 Korintiečiams 4:7).

Taigi spręsdamas ką nors svarbaus nepasitikėk savo išmintimi. Išnagrinėk tam reikalui taikytinus Biblijos principus. Pakalbėk apie tai su Jehova. Jei gali, pasitark su brandžiais krikščionimis. O tada jau nesvyruok. Naudokis Dievo duota laisva valia tinkamai. Tegul tavo sprendimai būna išmintingi. Taip parodysi Jehovai, kad esi teisingos širdies.

[Iliustracija 28 puslapyje]

Prieš nuspręsdamas ką nors svarbaus pažiūrėk į Dievo Žodį

[Iliustracijos 28, 29 puslapiuose]

Pasakyk Jehovai, kur tau reikia apsispręsti

[Iliustracija 30 puslapyje]

Svarbius klausimus gali aptarti su brandžiais krikščionimis