Jehovos palaiminimas daro mus turtingus

„Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša“ (PATARLIŲ 10:22, Brb).

1, 2. Kodėl laimė nepriklauso nuo turtų?

ŠIANDIEN daugybė vaikosi materialinių gėrybių. Ar jos atneša laimę? „Dar niekad žmonės nebuvo taip nusivylę gyvenimu kaip dabar, — rašoma žurnale The Australian Women’s Weekly. — Tai paradoksalu. Sakoma, jog Australijos ekonomika klesti ir gyvenimo sąlygos šiuo metu yra pačios geriausios... Tačiau šalyje vyrauja pesimistinės nuotaikos. Vyrai ir moterys jaučia, kad kažko stinga, bet negali paaiškinti, ko.“ Kokie teisingi Rašto žodžiai, jog laimė ir gyvybė nepriklauso nuo turto! (Mokytojo 5:9; Luko 12:15)

² Biblija moko, kad didžiausią laimę teikia Jehovos palaiminimai. Patarlių 10:22 (Brb) apie tai sakoma: „Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša.“ Bėdų žmogus dažniausiai prisidaro dėl turto godulystės. Todėl apaštalas Paulius perspėjo: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių“ (1 Timotiejui 6:9, 10).

3. Kodėl Dievo tarnai patiria išbandymų?

 ³ O Jehovos palaiminimai širdies nealina ir išliejami visiems, kurie ‛klauso jo balso’ (Pakartoto Įstatymo 28:2). Tačiau kai kam galbūt neduoda ramybės mintis: ‛Jei Jehovos palaimos nesukelia skausmo, kodėl tiek daug Dievo tarnų kenčia?’ Iš Biblijos žinome, jog išmėginimų šaltinis yra ne Dievas, — nors jis ir leidžia juos patirti, — o Šėtonas, jo sugedusi sistema bei mūsų pačių netobulumas (Pradžios 6:5; Pakartoto Įstatymo 32:4, 5; Jono 15:19; Jokūbo 1:14, 15). Jehovos palaimos niekada nesukelia mums sielvarto, nes jis yra „kiekvieno gero davinio ir tobulos dovanos“ davėjas (Jokūbo 1:17). Apžvelkime kai kurias tobulas Dievo dovanas.

Dievo Žodis — neįkainojama dovana

4. Kokia palaima bei neįkainojama dovana džiaugiasi „pabaigos metu“ Jehovos tauta?

⁴ Apie „pabaigos metą“ Danieliaus pranašystėje sakoma, kad daugelis „įgaus pažinimo“. Tačiau ne visi, nes pranašas nurodo: „Nedorėliai... nesupras, bet išmintingieji supras“ (Danieliaus 12:4, 10; Brb). Tik pagalvok! Jehovos tauta gali suvokti jo išmintį, slypinčią Dievo Žodyje, o nedorieji to, ypač pranašysčių, nepajėgia suprasti. „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, — meldėsi Dievo Sūnus, — kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Luko 10:21). Kokia palaima turėti neįkainojamą Dievo dovaną, rašytinį jo Žodį — Bibliją, ir būti tarp tų žmonių, kuriems Jehova teikia dvasinį supratimą (1 Korintiečiams 1:21, 27, 28; 2:14, 15).

5. Kas yra išmintis ir kaip galime jos įgyti?

⁵ Mes neturėtume dvasinio suvokimo, jei nebūtume apdovanoti „iš aukštybių kilusia išmintimi“ (Jokūbo 3:17). Išmintis yra gebėjimas naudotis žiniomis bei supratimu, kai reikia spręsti sudėtingus reikalus, išvengti pavojų, pasiekti kokį nors tikslą, patarti. Kaip įgyjama Dievo išminties? Patarlių 2:6 sakoma: „Viešpats duoda išminties, iš jo lūpų ateina pažinimas ir supratimas.“ Jei nepaliaujamai melsime išminties, Jehova, be abejo, duos jos, kaip kadaise karaliui Saliamonui davė „išmintingą ir įžvalgią širdį“ (1 Karalių 3:11, 12; Jokūbo 1:5-8). Be to, vis daugiau išminties įgyjame nepaliaujamai klausydami Jehovos ir nuolat studijuodami bei taikydami jo Žodį.

6. Kodėl išmintinga taikyti Dievo įstatymus bei principus savo gyvenime?

⁶ Pagrindiniai Dievo išminties pavyzdžiai surašyti Biblijos įstatymuose ir principuose. Jie naudingi mūsų fizinei, protinei, emocinei bei dvasinei būsenai. Apie tai gražiai giedojo psalmininkas: „Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko  paprastuosius. Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę. Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai — tiesa, jie visi iki vieno teisingi. Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą“ (Psalmyno 19:7-10, Brb; 119:72).

7. Kur veda nepagarba teisingoms Dievo normoms?

⁷ Tie, kurie negerbia teisingų Dievo normų, neranda taip trokštamos laimės bei laisvės. Anksčiau ar vėliau jie pamato, jog iš Dievo nepasišaipysi, ir žmogus pjauna, ką pasėja (Galatams 6:7). Daugelis Biblijos principus paminančių žmonių „pjauna“ tokias tragiškas pasekmes kaip nepageidaujamas nėštumas, bjaurios ligos, žalingi įpročiai. Tie, kas neatgailauja ir lieka šiame kelyje, žengia tiesiai į mirtį ir galbūt net į Dievo žadėtą sunaikinimą (Mato 7:13, 14).

8. Kodėl Dievo Žodžio mylėtojai yra laimingi?

⁸ O tie, kas myli Dievo Žodį ir jį taiko, sulauks dosnių palaimų dabar bei ateityje. Jie tikrai jaučiasi išlaisvinti Dievo įstatymo, yra laimingi ir labai laukia meto, kai bus išvaduoti iš nuodėmės bei jos pražūtingų pasekmių (Romiečiams 8:20, 21; Jokūbo 1:25). Tokios vilties patikimumą laiduoja didžiausia mylinčio Dievo dovana — išperkamoji jo viengimio Sūnaus Jėzaus Kristaus auka (Mato 20:28; Jono 3:16; Romiečiams 6:23). Ši nuostabi dovana liudija neprilygstamą Dievo meilę žmonijai ir garantuoja amžinas palaimas visiems, kurie nenustos klausyti Jehovos (Romiečiams 8:32).

Dėkingi už šventosios dvasios dovaną

9, 10. Kuo mums naudinga Jehovos šventosios dvasios dovana? Pateik pavyzdžių.

⁹ Kita mylinčio Dievo dovana, už kurią turime būti dėkingi, yra jo šventoji dvasia. Per 33 m. e. m. Sekmines apaštalas Petras skatino į Jeruzalę susirinkusias minias: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės; tada gausite Šventosios Dvasios dovaną“ (Apaštalų darbų 2:38). Šiandien Jehova siunčia šventąją dvasią savo pasiaukojusiems tarnams, jos meldžiantiems ir trokštantiems vykdyti jo valią (Luko 11:9-13). Senovės laikais Dievo šventoji dvasia, arba veiklioji jėga, už kurią didesnės nėra visatoje, suteikdavo tvirtybės tikintiesiems, tarp jų ir pirmojo amžiaus krikščionims (Zacharijo 4:6; Apaštalų darbų 4:31). Ji gali sustiprinti ir mus, kai tarnaudami Jehovai susiduriame su kliūtimis bei sunkumais (Joelio 3:1, 2 [2:28, 29, Brb]).

¹⁰ Štai Lorel susirgo poliomielitu ir 37 metus buvo priversta naudotis dirbtinio kvėpavimo aparatu. * Net tokiomis nelengvomis aplinkybėmis ji uoliai tarnavo Dievui iki pat mirties. Visą šį laikotarpį Lorel netrūko dosnių Jehovos palaimų. Nė sekundės negalėdama apsieiti be kvėpavimo aparato, ji maždaug 17 žmonių padėjo suprasti Biblijos tiesą! Kaip tinka jai apaštalo Pauliaus žodžiai: „Būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Korintiečiams 12:10). Taip, mūsų  sėkmė gerosios naujienos skelbimo darbe priklauso nuo Dievo šventosios dvasios, kuri siunčiama jo balso klausantiems žmonėms (Izaijo 40:29-31).

11. Kokias savybes Dievo dvasia padeda išsiugdyti tiems, kas apsivelka „nauju žmogumi“?

¹¹ Jei klausome Dievo, jo dvasia padeda mums ugdytis meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą (Galatams 5:22, 23). Šie „dvasios vaisiai“ yra vieni iš „naujo žmogaus“ bruožų, kuriais krikščionys pakeičia savo ankstesnes, galbūt grobuoniškas savybes (Efeziečiams 4:20-24; Izaijo 11:6-9). Svarbiausias vaisius yra meilė — „tobulas vienybės ryšys“ (Kolosiečiams 3:14, NW).

Krikščionių meilė — brangintina dovana

12. Kaip Tabita bei kiti pirmojo amžiaus krikščionys rodė meilę?

¹² Krikščionių meilė — dar viena Jehovos dovana, kurią tikrai branginame. Ji grindžiama principais, tačiau yra tokia stipri, jog suvienija bendratikius glaudžiau nei giminystės saitai (Jono 15:12, 13; 1 Petro 1:22). Pagalvokime apie Tabitą, puikią pirmojo amžiaus krikščionę. „Ji garsėjo gerais darbais ir gailestingumo aukomis“, ypač rūpindamasi susirinkimo našlėmis (Apaštalų darbų 9:36). Tos moterys tikriausiai turėjo artimųjų, bet Tabita troško visaip joms padėti ir kelti jų dvasią (1 Jono 3:18). Kokį gerą pavyzdį paliko ši krikščionė! Broliška meilė paskatino Priską ir Akvilą ‛guldyti galvas’ už Paulių. Apaštalui kalint Romoje, iš meilės jį rėmė Epafras, Lukas, Onesiforas bei kiti broliai (Romiečiams 16:3, 4; 2 Timotiejui 1:16; 4:11; Filemonui 23, 24). Šiandien tokie krikščionys ‛myli vieni kitus’ ir tai yra palaiminga Dievo dovana, iš kurios jie atpažįstami kaip tikrieji Jėzaus mokiniai (Jono 13:34, 35).

13. Kaip galime įrodyti, jog branginame savo krikščionišką broliją?

¹³ Ar brangini susirinkimo krikščionių meilę? Ar esi dėkingas už visos žemės  mūsų dvasinę broliją? Tai irgi malonios, mus praturtinančios dovanos, siunčiamos iš aukštybių. Kaip galime įrodyti, jog jas vertiname? Neapleisdami šventos Dievo tarnybos, dalyvaudami krikščionių sueigose, rodydami meilę bei kitus Dievo dvasios vaisius (Filipiečiams 1:9; Hebrajams 10:24, 25).

„Žmonės dovanos“

14. Ko reikalaujama iš krikščionies, siekiančio tarnauti vyresniuoju arba tarnybiniu padėjėju?

¹⁴ Krikščionys vyrai, norintys tarnauti savo bendratikiams vyresniaisiais, tarnybiniais padėjėjais, siekia puikaus tikslo (1 Timotiejui 3:1, 8). Šioms pareigoms tinka dvasingi broliai, gerai išmanantys Raštą, uolūs skelbėjai (Apaštalų darbų 18:24; 1 Timotiejui 4:15; 2 Timotiejui 4:5). Jie turi būti nuolankūs, kuklūs, kantrūs, nes Dievo palaimos neišliejamos pernelyg savimi pasitikintiems, išdidiems, ambicingiems žmonėms (Patarlių 11:2; Hebrajams 6:15; 3 Jono 9, 10). Vedęs brolis turi sugebėti meilingai vadovauti šeimai, gerai tvarkytis savo namuose (1 Timotiejui 3:4, 5, 12). Tokiam dvasines vertybes branginančiam krikščioniui Jehova siunčia palaimų (Mato 6:19-21).

15, 16. Kas įrodo esą „žmonės dovanos“? Pateik pavyzdžių.

¹⁵ Susirinkimo vyresniuosius, tarnaujančius evangelistais, ganytojais, mokytojais, tikrai galime pavadinti „žmonėmis dovanomis“ (Efeziečiams 4:8, 11; NW). Galbūt broliai, kuriems jie taip meilingai tarnauja, ne visada padėkoja, bet Jehova mato ištikimų vyresniųjų triūsą. Dievas nepamirš, kad jie tarnavo jo žmonėms iš meilės savo Kūrėjo vardui (1 Timotiejui 5:17; Hebrajams 6:10).

¹⁶ Štai pavyzdys vieno uoliai besidarbuojančio vyresniojo, aplankiusio jauną krikščionę prieš jos galvos operaciją. „Jis buvo toks švelnus, rūpestingas, pasiruošęs padėti, — rašė apie jį ligonės šeimos draugė. — Paklausė, ar negalėtų pasimelsti Jehovai drauge su mumis. Jam meldžiantis mergaitės tėvas [ne liudytojas] ėmė verkti; ašarojo ir kiti ten susirinkę artimieji. Kokia šilta buvo vyresniojo malda ir kaip laiku Jehova jį atsiuntė!“ Kita serganti liudytoja apie ją aplankiusius vyresniuosius taip pasakė: „Kai jie atėjo į intensyvios terapijos skyrių ir sustojo prie mano lovos, suvokiau: kad ir kaip būtų, — ištversiu. Pasijutau stipri ir rami.“ Ar kam nors prieinamas toks dėmesingumas už pinigus? Aišku, ne! Tai Dievo dovana, gaunama per krikščionių susirinkimą (Izaijo 32:1, 2).

 Lauko tarnyba — dovana

17, 18. a) Kokią tarnybos dovaną Jehova davė visiems savo žmonėms? b) Kaip Dievas mums padeda skelbimo darbe?

¹⁷ Ar gali žmogui būti suteikta didesnė garbė kaip tarnauti pačiam Aukščiausiajam — Jehovai (Izaijo 43:10; 2 Korintiečiams 4:7; 1 Petro 2:9). Vis dėlto tokia privilegija — skelbti duota visiems, kas iš širdies trokšta tarnauti Dievui: jauniems ir seniems, vyrams ir moterims. Ar tu naudojiesi šia nuostabia dovana? Tiems, kurie jaučiasi netinkami skelbti, reikia nepamiršti, kad Jehova savo tarnams išlieja šventosios dvasios, padedančios įveikti visus mūsų trūkumus (Jeremijo 1:6-8; 20:11).

¹⁸ Jehova patikėjo Karalystės skelbimo darbą ne išdidiems, savo gabumais pasitikintiems, o nuolankiems žmonėms (1 Korintiečiams 1:20, 26-29). Šiame darbe nusižeminę, kuklūs krikščionys pripažįsta savo ribotumus ir kliaujasi Dievo pagalba. Be to, jie vertina dvasinę paramą, gaunamą iš Jehovos per ‛ištikimą prievaizdą’ (Luko 12:42-44; Patarlių 22:4).

Laiminga šeima — puiki dovana

19. Kas padeda sėkmingai auklėti vaikus?

¹⁹ Santuoka ir laiminga šeima yra Dievo dovanos (Rūtos 1:9; Efeziečiams 3:14, 15). Vaikai irgi yra „Viešpaties dovana“, džiuginanti tėvus, kurie sėkmingai įdiegia savo atžaloms Dievui patinkančias savybes (Psalmyno 127:3). Jei turite vaikų, klausykite Jehovos auklėdami juos taip, kaip liepia Dievo Žodis. Tokie tėvai gali neabejoti Jehovos parama ir dosniomis palaimomis (Patarlių 3:5, 6; 22:6; Efeziečiams 6:1-4).

20. Kuo gali būti tikri tėvai, kurių vaikai paliko teisingą garbinimą?

²⁰ Galbūt kuris nors iš vaikų, sąžiningai auklėtas dievobaimingų tėvų, užaugęs paliks teisingą garbinimą (Pradžios 26:34, 35). Tai gali priblokšti tėvus (Patarlių 17:21, 25). Tačiau, užuot palaidoję visas viltis, jie turėtų prisiminti Jėzaus palyginimą apie sūnų palaidūną. Nors anas jaunuolis išėjo iš namų ir pasuko į klystkelį, vėliau sugrįžo pas tėvą ir šis džiugiai, su meile jį priėmė (Luko 15:11-32). Kad ir kas nutiktų, Dievui ištikimi tėvai krikščionys gali būti tikri, jog Jehova juos supranta, meilingai rūpinasi ir nepaliaudamas remia (Psalmyno 145:14).

21. Ko turime klausyti ir kodėl?

²¹ Kiekvienam reikia apsispręsti, kas jam svarbiausia gyvenime. Ar godžiai vaikomės turtų, dėl ko mes ir artimieji galime prisidaryti vargų? O gal siekiame gauti „gerų davinių ir tobulos dovanos“ iš „šviesybių Tėvo“? (Jokūbo 1:17) „Melo tėvas“ Šėtonas nori, kad mes plūktumės dėl materialinių dalykų ir prarastume laimę bei gyvybę (Jono 8:44; Luko 12:15). O Jehova tikrai yra rūpestingas ir trokšta mums gero (Izaijo 48:17, 18). Todėl nenustokime klausyti savo mylinčio dangiškojo Tėvo ir visada juo ‛džiaukimės iš širdies’ (Psalmyno 37:4). Tuomet Jehova praturtins mus tuo, kas nesukelia sielvarto, — savo dovanomis bei gausiomis palaimomis.

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kur galima rasti didžiausią laimę?

• Kokios yra kai kurios Jehovos dovanos savo žmonėms?

• Kodėl lauko tarnyba yra dovana?

• Kaip tėvai turi auklėti vaikus, kad sulauktų Dievo palaimų?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 16 puslapyje]

Ar brangini Dievo dovaną — rašytinį jo Žodį?

[Iliustracija 17 puslapyje]

Lorel Nisbet uoliai tarnavo Dievui net labai sunkiomis aplinkybėmis

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Kaip ir Tabita, šių laikų krikščionys garsėja savo meilingais darbais

[Iliustracija 19 puslapyje]

Krikščionių vyresnieji su meile rūpinasi bendratikiais