Auklėdami vaikus sekite Jehovos pavyzdžiu

„Argi tėvai nepataiso savo vaikų?“ (HEBRAJAMS 12:7, Contemporary English Version)

1, 2. Kodėl šiandien tėvams sunku auklėti vaikus?

PRIEŠ keletą metų Japonijoje atlikta apklausa parodė, kad tėvai menkai tebendrauja su vaikais ir per daug juos lepina. Kitąkart beveik ketvirtis apklaustų japonų pasakė, jog nemoka bendrauti su savo atžalomis. Tokia padėtis yra ne tik Rytuose. „Nemažai kanadiečių tėvų prisipažįsta nežiną, kaip gerai atlikti savo pareigas vaikams“, — rašė The Toronto Star. Visur tėvams nelengva auklėti vaikus.

² Kodėl? Viena iš pagrindinių priežasčių ta, kad gyvename „paskutinėmis dienomis“, „sunkiais laikais“ (2 Timotiejui 3:1). Be to, „žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės“ (Pradžios 8:21). Ir dar: būtent jaunimą lengviausiai įveikia Šėtonas, kuris kaip „riaumojantis liūtas“ medžioja auką tarp mažiau patyrusių žmonių (1 Petro 5:8). Tikrai daug kas kliudo krikščionims tėvams vaikus ‛drausminti ir mokyti Viešpaties vardu’ (Efeziečiams 6:4). Kaip jie gali padėti savo atžaloms tapti brandžiais Jehovos garbintojais, gebančiais atskirti „gera nuo bloga“? (Hebrajams 5:14)

3. Kodėl sėkmingam vaikų auklėjimui itin svarbus tėvų mokymas bei vadovavimas?

³ „Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies“, — pastebėjo išmintingas karalius Saliamonas (Patarlių 13:1; 22:15, Brb). Norėdami išvaduoti širdį iš paikystės, tėvai turi meilingai pataisyti savo atžalą. Tačiau vaikams dažniausiai tai nepatinka ir nemalonu klausytis kieno nors patarimų. Todėl tėvai turi žinoti, kaip ‛mokyti jaunuolį, kuriuo keliu eiti’ (Patarlių 22:6). Vaikai, paklūstantys tokiai drausmei, gali išsaugoti savo gyvybę (Patarlių 4:13). Tad tėvams itin svarbu mokėti auklėti savo jaunimą!

Ką reiškia drausminti

4. Kokia yra pagrindinė žodžio „drausminti“ reikšmė Biblijoje?

⁴ Bijodami būti apkaltinti skriaudžią vaikus — fiziškai, žodžiais ar emociškai, — kai kurie tėvai vengia juos taisyti. Tačiau toks nuogąstavimas neturi pagrindo. Biblijoje žodis „drausminti“ vartojamas ne skriaudai ar žiaurumui įvardyti. Šis žodis graikų kalboje dažniausiai nurodo auklėjimą, lavinimą, taisymą, kartais griežtą, bet meilingą bausmę.

5. Kodėl naudinga aptarti, kaip Jehova elgiasi su savo tauta?

⁵ Jehova Dievas yra tobulas pavyzdys, kaip reikia drausminti. Jehovą apaštalas Paulius prilygino tėvui: „Argi tėvai nepataiso savo vaikų?“ „...Juk [tėvai] mus drausmino nedaugeliui dienų, o [Dievas] tai daro mūsų labui, kad taptume jo šventumo dalininkais“ (Hebrajams 12:7-10; Contemporary English Version). Jehova drausmina savo žmones, kad jie būtų šventi, arba tyri. Daug galime pasimokyti apie vaikų drausminimą aptardami,  kaip Jehova auklėja savo tautą (Pakartoto Įstatymo 32:4; Mato 7:11; Efeziečiams 5:1).

Meilė — skatinanti jėga

6. Kodėl tėvams gali būti sunku sekti Jehovos meilės pavyzdžiu?

⁶ „Dievas yra meilė“, — sako apaštalas Jonas. Todėl Jehova visuomet auklėja iš meilės (1 Jono 4:8; Patarlių 3:11, 12). Tačiau ar lengva tėvams, mylintiems savo vaikus, sekti Jehovos pavyzdžiu? Ne visada. Dievo meilė pagrįsta principais. Tokia meilė, pasak vieno biblisto, „nebūtinai sutampa su giminišku prieraišumu“. Dievo veiksmus nulemia ne sentimentalumas — jis visuomet žiūri, kas jo žmonėms naudingiausia (Izaijo 30:20; 48:17).

7, 8. a) Kokį principinės meilės savo tautai pavyzdį parodė Jehova? b) Kaip tėvai turėtų sekti Jehovos pavyzdžiu padėdami vaikams išsiugdyti gebėjimą laikytis Biblijos principų?

⁷ Pamąstyk apie Jehovos meilę izraelitams. Štai kokiu puikiu palyginimu ją aprašė Mozė: „Kaip erelis drąsina savo jauniklius, plazdendamas virš lizdo, taip [Jehova] išskleidė savo sparnus ir, paėmęs [Jokūbą], nešė pirmyn ant savo sparnų“ (Pakartoto Įstatymo 32:9, 11, 12). Mokydama ereliukus skraidyti, motina ‛plazdena virš lizdo’, mojuoja sparnais ir taip kviečia jauniklius pakilti. Kai galop paukščiukas puola žemyn iš lizdo, paprastai susukto ant aukštos uolos, erelė virš jo „išskleidžia savo sparnus“. Jei atrodo, kad jauniklis nukris žemėn, paukštė paneria po juo ir neša „ant savo sparnų“. Su tokia meile Jehova rūpinosi neseniai gimusia Izraelio tauta. Jis davė jai Mozės įstatymą (Psalmyno 78:5-7). Paskui Dievas akylai stebėjo savo tautą pasiruošęs gelbėti, kai tik bus bėda.

⁸ Kaip krikščionys tėvai turėtų sekti Jehovos meilės pavyzdžiu? Pirma, jie privalo diegti vaikams Dievo Žodyje surašytus principus bei normas (Pakartoto Įstatymo 6:4-9). Tai padės jaunimui išmokti remtis Biblija, kai reikės ką nors nuspręsti. Vaizdžiai tariant, taip tėvai išskleidžia virš vaikų savo sparnus — stebi, kaip šie taiko principus, kurių išmoko. Kai augant jaunimas gauna daugiau laisvės, rūpestingi tėvai yra pasiruošę pavojaus akimirką ‛nerti žemyn’ ir jį ‛nešti ant savo sparnų’. O koks pavojus gali grėsti?

9. Dėl kokio pavojaus mylintys tėvai turi būti ypač akyli? Pateik pavyzdį.

⁹ Jehova perspėjo izraelitus, kokios bus ryšių su blogomis draugijomis pasekmės (Skaičių 25:1-18; Ezros 10:10-14). Mūsų  dienomis irgi pavojinga bendrauti su tokiais žmonėmis (1 Korintiečiams 15:33). Todėl krikščionys tėvai turėtų būti akyli kaip Jehova. Penkiolikmetė Liza įsižiūrėjo į vaikiną, kuriam jos šeimos moralinės bei dvasinės vertybės buvo svetimos. „Tėvai iškart pastebėjo, kad aš pasikeičiau, ir susirūpino, — pasakoja mergaitė. — Kartais jie pataisydavo mane, o kartais švelniai pastiprindavo.“ Atsisėdę šalia dukros, jie kantriai išklausydavo ir drauge aptardavo ne iš karto įžvelgiamą jos problemos priežastį — troškimą patikti bendraamžiams. *

Stenkitės kuo daugiau bendrauti

10. Kuo puikus Jehovos bendravimo su izraelitais pavyzdys?

¹⁰ Norėdami auklėti vaikus sėkmingai, tėvai turi stengtis, kad vaikai noriai ir atvirai su jais bendrautų. Štai Jehova, puikiai žinantis, kas mūsų širdyse, vis dėlto skatina palaikyti su juo ryšį (1 Metraščių 28:9). Davęs izraelitams Įstatymą, Jehova paskyrė levitus mokyti juos ir siųsdavo pranašų žmonėms patarti, pataisyti, taip pat noriai klausydavo jų maldų (2 Metraščių 17:7-9; Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]; Izaijo 1:1-3, 18-20; Jeremijo 25:4; Galatams 3:22-24).

11. a) Kaip tėvai gali palaikyti gerą ryšį su vaikais? b) Kodėl bendraudami su vaikais tėvai turi mokėti juos išklausyti?

¹¹ Kaip tėvai gali sekti Jehovos pavyzdžiu bendraudami su vaikais? Svarbiausia — negailėti jaunimui laiko. Taip pat reikia vengti neapgalvotų pašaipių žodžių, tokių kaip „Ar tai ir viskas? O aš maniau, jog kažkas svarbaus“; „Tai nerimta“; „Na, o ko tu tikiesi? Juk esi dar vaikas“ (Patarlių 12:18). Norėdami, kad vaikai atvertų širdį, supratingi tėvai stengiasi dėmesingai išklausyti. Jei būsime nedėmesingi mažiems vaikams, kai šie bus vyresni, galime susilaukti iš jų to paties. Jehova visada išklauso savo žmones ir nenusisuka nuo tų, kurie nuolankiai artinasi prie jo malda (Psalmyno 91:15; Jeremijo 29:12; Luko 11:9-13).

12. Kokios tėvų savybės padės vaikams nevaržomai į juos kreiptis?

¹² Pamąstyk apie kai kuriuos Dievo bruožus, dėl kurių izraelitai nesivaržydavo į jį kreiptis. Štai senovės Izraelio karalius  Dovydas sunkiai nusidėjo svetimaudamas su Batšeba. Dėl savo netobulumo Dovydas padarė ir daugiau rimtų nuodėmių, tačiau jis niekada nevengdavo kreiptis į Jehovą ir prašyti atleisti bei pataisyti. Dovydui būdavo lengva artintis prie Jehovos — gero, maloningo Dievo (Psalmyno 103:8). Rodydami tokias Dievo savybes kaip atjauta bei gailestingumas, tėvai gali padėti vaikams atverti savo širdį net tada, kai šie nusižengia (Psalmyno 103:13; Malachijo 3:17).

Būk supratingas

13. Ką reiškia būti supratingiems?

¹³ Išklausydami savo vaikus, tėvai turi būti supratingi ir atspindėti „iš aukštybių kilusią išmintį“ (Jokūbo 3:17). „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems“, — rašė apaštalas Paulius (Filipiečiams 4:5, NW). Ką tai reiškia? Vienas graikiško žodžio, verčiamo „supratingumas“, apibūdinimų yra „nereikalauti primygtinai laikytis įstatymo raidės“. Kaip tėvai žiūrėdami, kad būtų tvirtai laikomasi moralinių bei dvasinių normų, sykiu gali būti supratingi?

14. Kokį supratingumą parodė Jehova Loto atveju?

¹⁴ Jehova yra nepaprasto supratingumo pavyzdys (Psalmyno 10:17). Pavyzdžiui, Lotas, raginamas su šeima palikti pasmerktą Sodomos miestą, delsė. Paskui Jehovos angelo lieptas bėgti gelbėtis į kalnus, Lotas pasakė: „Negaliu bėgti į kalną.“ „...Prašyčiau žiūrėti, va anas miestas [Coaras] gana arti nubėgti, ir tai tokia maža vieta. Leisk man ten nubėgti — tai tokia maža vieta, ar ne?“ Kaip reagavo Jehova? Jis pasakė: „Suteiksiu tau malonę ir šiuo atveju; miesto, apie kurį kalbi, nesunaikinsiu“ (Pradžios 19:16-21, 30; Brb). Jehova sutiko su Loto prašymu. Taip ir tėvai, stebėdami, kad nebūtų nusižengiama normoms, Jehovos Dievo nurodytoms jo Žodyje, Biblijoje, drauge turi neatmesti vaikų norų, kurie neprieštarauja jos principams.

15, 16. Ko tėvai gali pasimokyti iš Izaijo 28:24, 25 užrašyto palyginimo?

¹⁵ Supratingumas taip pat skatina palenkti vaikų širdis, kad jie priimtų patarimą. Izaijas vaizdžiai prilygina Jehovą žemdirbiui: „Ar visą laiką artojas aria sėjai, ar visą laiką jis purena ir akėja dirvą? Juk, kai dirva jau supurenta, argi jis neberia krapų ir kmynų [sėjamosios juodgrūdės ir kmyninių kuminų, NW], argi nesėja kviečių ir miežių biržėse, o pakraščiuose kitų javų?“ (Izaijo 28:24, 25)

¹⁶ Jehova „aria sėjai“, taip pat „purena ir akėja dirvą“. Taip jis palenkia savo žmonių širdis prieš imdamas juos drausminti. Kaip tėvai, norėdami pataisyti vaiką, gali ‛arti’ jo širdį? Štai vienas tėvas, sekdamas Jehovos pavyzdžiu, drausmino keturmetį sūnų. Kai šis sudavė kaimynų berniukui, tėvas pirmiausia kantriai išklausė sūnaus pasiteisinimus. Paskui lyg ardamas vaiko širdį, tėvas papasakojo apie vieną berniukėlį, siaubingai prisikentėjusį nuo mušeikos. Besiklausydamas sūnus neišlaikė ir pasakė, jog peštuką reikia nubausti. Taip ‛ardamas’, tėvas palenkė vaiko širdelę ir šiam buvo lengviau suvokti, kad muštis yra chuliganiška, neteisinga (2 Samuelio 12:1-14).

17. Kaip tėvai gali pasimokyti vaikų auklėjimo iš Izaijo 28:26-29 užrašyto palyginimo?

¹⁷ Tai, kaip Jehova pataiso žmogų, Izaijas toliau prilygina kitam valstiečio darbui — kūlimui. Ūkininkas pagal grūdo luobelės kietumą parenka kultuvą: vytelę — trapiai sėjamajai juodgrūdei, lazdą — kmyniniams kuminams, vežimo ratą  — kietiems javams. Tačiau kuldamas jis nesutraiško net kieto grūdo. Norėdamas pašalinti kokį nors netinkamą savo žmonių bruožą, Jehova irgi naudojasi įvairiomis priemonėmis pagal poreikį bei aplinkybes, bet niekada nesielgia despotiškai, šiurkščiai (Izaijo 28:26-29). Kai kuriems vaikams pataisyti užtenka tėvų žvilgsnio, kitiems tenka keliskart priminti, dar kitiems reikia griežtesnio žodžio. Supratingi tėvai atsižvelgia į vaiko individualybę.

Stenkitės, kad šeimos studijos būtų malonios

18. Kaip tėvai gali rasti laiko reguliariai studijuoti Bibliją su šeima?

¹⁸ Vienas iš veiksmingiausių vaikų mokymo būdų yra nuolat studijuoti su jais Bibliją ir kasdien aptarti kokią nors Rašto temą. Naudingiausia lavinti juos reguliariai. Jei tai darysime priešokiais, nepasiruošę, studijos vyks retai. Todėl tėvai turi ‛gerai naudoti laiką’, kad jo pakaktų šiam mokymui (Efeziečiams 5:15-17). Nelengva parinkti visiems namiškiams tinkamą laiką. Vienas tėvas pamatė, jog vaikams ūgtelėjus įvairūs jų užsiėmimai vykdavo skirtingu metu, todėl sunku būdavo susirinkti draugėn. Tada buvo sutarta studijuoti vakarais po susirinkimo sueigų, kuomet šeimyniškiai grįždavo kartu namo. Tai davė gerų vaisių: dabar visi trys vaikai yra pasikrikštiję ir tarnauja Jehovai.

19. Kaip gali tėvai sekti Jehovos pavyzdžiu vesdami šeimos studijas?

¹⁹ Studijuojant nepakanka tik paviršutiniškai aptarti Rašto mintis. Iš nelaisvės grįžusius izraelitus Jehova mokė per kunigus, aiškinusius Įstatymą, kad ‛žmonės suprastų, kas buvo skaitoma’ (Nehemijo 8:8). Vienas tėvas, sėkmingai padėjęs septyniems savo vaikams pamilti Jehovą, prieš šeimos studijas užsidarydavo  kambaryje ir stengdavosi paruošti temą taip, kad ji būtų pritaikyta kiekvienam vaikui. Toks studijavimas visiems patikdavo. „Niekada nebūdavo nuobodu, — pasakoja vienas jo suaugęs sūnus. — Kai mus, žaidžiančius kieme, pakviesdavo į šeimos studijas, tuoj mesdavome kamuolį ir bėgdavome namo. Tai buvo vieni iš maloniausių mūsų vakarų.“

20. Kokią galimą problemą aptarsime?

²⁰ Psalmininkas sakė: „Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius — Jo atlyginimas“ (Psalmyno 127:3, Brb). Tėvai turi negailėti laiko ir pastangų vaikams auklėti, nes deramai tai darydami gali nukreipti juos į amžinąjį gyvenimą. Koks puikus atlygis! Todėl ugdydami vaikus uoliai stenkimės sekti Jehovos pavyzdžiu. Vis dėlto tėvai, įpareigoti ‛auklėti vaikus drausminant ir mokant Viešpaties vardu’, nėra apsaugoti nuo nesėkmės (Efeziečiams 6:4). Net ir labai puikiai prižiūrimas vaikas gali nebepaklusti ir nustoti tarnauti Jehovai. Ką daryti? Apie tai — kitas straipsnis.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kaip tėvai gali sekti Jehovos meilės pavyzdžiu, aprašytu Pakartoto Įstatymo 32:11, 12?

• Ko galime pasimokyti iš Jehovos bendravimo su izraelitais?

• Ko pasimokome iš Jehovos, išklausiusio Loto prašymą?

• Ko jus pamoko apie vaikų pataisymą Izaijo 28:24-29?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Pasak Mozės, Jehova auklėja savo žmones kaip erelis jauniklius

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Tėvai turi negailėti laiko vaikams

[Iliustracija 12 puslapyje]

„Tai buvo vieni iš maloniausių mūsų vakarų“