Ką reiškia būti ištikimam?

ANTRAJAME amžiuje p. m. e. žydų chasidai manė esą tikrai ištikimi. Chasid yra pagrindinis hebrajiškas žodžio „ištikimas“ atitikmuo. Jis kilęs iš daiktavardžio chesed, dažnai verčiamo „gerumas“, „ištikima meilė“, „malonė“, „gailestingumas“. Pagal vieną teologinį žodyną, chesed „reiškia veiklus, visuomeniškas, ištvermingas [ir] apibūdina ne vien žmogaus požiūrį, bet ir to požiūrio įkvėptą poelgį. Tokiu poelgiu apsaugoma ir palaikoma gyvybė, užstojamas asmuo, kenčiantis nelaimę ar vargą. Tai draugystės išraiška“.

Aišku, daugelyje kalbų nėra žodžio, tiksliai nusakančio visą hebrajiško termino prasmę, kokia jis vartojamas Biblijoje. Kad ir kaip būtų, ištikimybė Biblijoje reiškia daugiau negu tik ištikimą atsidavimą įžadui. Ji taip pat reiškia meilingą prieraišumą bei konkrečius darbus kitų labui. Kad suprastume, kas yra tikroji ištikimybė, pasvarstykime, kaip Jehova parodė ją Abraomui, Mozei, Dovydui, Izraelio tautai ir apskritai visai žmonijai.

Jehova yra ištikimas

Savo bičiuliui Abraomui Jehova pasakė: „Aš tavo skydas“ (Pradžios 15:1; Izaijo 41:8). Tai nebuvo tušti žodžiai. Jehova apsaugojo, išlaisvino Abraomą ir jo šeimyną iš faraono ir Abimelecho rankų. Jis padėjo Abraomui išvaduoti Lotą iš keturių susivienijusių karalių. Jehova atgaivino 100-mečio Abraomo ir 90-metės Saros dauginimosi pajėgumą, kad per juos atsiųstų žadėtąją Sėklą. Jis nuolat bendravo su Abraomu per regėjimus, sapnus ir pasiųstus angelus. Jehova liko ištikimas Abraomui, kol šis buvo gyvas ir netgi jam mirus. Daugelį amžių Jehova tesėjo pažadus Abraomo palikuonims — Izraelio tautai, nors ši buvo aikštinga. Per Jehovos santykius su Abraomu atsiskleidė, kad tikroji ištikimybė yra meilė, išreikšta darbais (Pradžios knyga, 12—25 skyriai).

Raštas sako, jog „Viešpats kalbėdavosi su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo bičiuliu“ (Išėjimo 33:11, kursyvas mūsų). Tikrai, iki Jėzaus Kristaus nebuvo kito pranašo, turėjusio tokius glaudžius santykius su Jehova, kaip Mozė. Kaip Jehova parodė ištikimybę Mozei?

40-metis Mozė, pernelyg pasitikėdamas savimi,  ėmėsi savarankiškai išvaduoti savo tautą. Tačiau tam nebuvo atėjęs laikas. Jam teko bėgti gelbstint savo gyvybę, paskui 40 metų ganyti avis Midjane (Apaštalų darbų 7:23-30). Vis dėlto Jehova jo neapleido. Kai atėjo paskirtas laikas, Mozė buvo pakviestas išvesti Izraelį iš Egipto.

Jehova buvo toks pat ištikimas ir garsiajam Dovydui, antrajam Izraelio karaliui. Nors Dovydas buvo tik jaunuolis, Jehova pasakė pranašui Samueliui: „Stok... ir patepk, nes tai jis!“ Nuo to laiko Jehova ištikimai saugojo ir vedė Dovydą, o jis subrendo ir tapo Izraelio karaliumi. Jehova išvadavo jį „nuo liūto ir meškos“ ir nuo filistinų milžino Galijoto. Jis padėjo Dovydui daugybę kartų nugalėti Izraelio priešus ir išgelbėjo nuo pavydaus, nepakantaus Sauliaus ieties (1 Samuelio 16:12; 17:37; 18:11; 19:10).

Be abejo, Dovydas nebuvo tobulas žmogus. Jis netgi sunkiai nusidėjo. Tačiau Jehova neapleido nuoširdžiai atgailaujančio Dovydo, o parodė jam ištikimą meilę. Per visą Dovydo gyvenimą Jehova daug kartų jį apsaugojo ir palaikė gyvybę. Jis užstojo sielvartaujantį žmogų. Kokia ištikima meilė! (2 Samuelio 11:1—12:25; 24:1-17)

Izraelio tauta pasiaukojo — užmezgė su Jehova ypatingus santykius, kai pripažino Mozės įstatymo sandoros sąlygas prie Sinajaus kalno (Išėjimo 19:3-8). Todėl simboliškai kalbama apie Izraelio santuokinį ryšį su Jehova. Izraeliui buvo pasakyta: ‛Viešpats šaukia tave kaip žmoną.’ Jehova kalbėjo jam: „Amžina meile tavęs pagailėjau“ (Izaijo 54:6, 8). Kaip Jehova rodė ištikimybę šioje ypatingoje santuokoje?

Jehova ėmėsi iniciatyvos rūpintis izraelitų reikmėmis ir stiprino savo ryšį su jais. Jis išvadavo juos iš Egipto, subūrė į tautą ir atvedė į „kraštą, tekantį pienu ir medumi“ (Išėjimo 3:8). Be to, nuolat mokė dvasinių dalykų per kunigus, levitus ir vis siuntė pranašus bei kitus atstovus (2 Metraščių 17:7-9; Nehemijo 8:7-9; Jeremijo 7:25). Kai tauta sukosi prie kitų dievų, Jehova ją drausmino ir atleisdavo jai atgailaujant. Tiesa, Izraelio tauta nebuvo klusni „žmona“. Vis dėlto Jehova neskubėjo jos atsisakyti. Jis buvo ištikimas ir dėl savo pažadų Abraomui buvo su tauta, kol įvykdė visus tikslus, siejamus su izraelitais (Pakartoto Įstatymo 7:7-9). Argi ne puikus pavyzdys sutuoktiniams?!

Jehova ištikimas ir visai žmonijai. Jis teikia būtiniausius gyvenimo dalykus visiems — tiek teisiesiems, tiek neteisiesiems (Mato 5:45; Apaštalų darbų 17:25). Be to, siuntė savo Sūnų atiduoti gyvybę kaip išpirkos auką,  kad visiems žmonėms suteiktų galimybę išsivaduoti iš nuodėmės ir mirties vergijos, įgyti didingą tobulo, amžino gyvenimo Rojuje perspektyvą (Mato 20:28; Jono 3:16). Išpirka — neprilygstama dovana, skirta išsaugoti ir puoselėti gyvybę, ‛užstoti asmenį, kenčiantį nelaimę ar vargą’.

Parodyk ištikimybę konkrečiais darbais

Ištikimybė savo reikšme artima ištikimai meilei, tad tai yra abipusis jausmas. Asmuo, parodęs tau ištikimą meilę, tikėtųsi iš tavęs to paties — tokios pat ištikimybės. Dovydas suvokė žodžio chesed reikšmės niuansus ir tai aiškiai išsakė: „Puolu kniūbsčias prie tavo šventyklos, dėkoju tavo šventajam vardui.“ Kodėl? „Už tavo gerumą ir ištikimybę“ (Psalmyno 138:2). Patyręs ištikimą Jehovos meilę, Dovydas, be abejo, buvo įkvėptas jį garbinti ir šlovinti. O mes ar jaučiame vidinę paskatą elgtis ištikimai, kai apmąstome, kaip ištikimai Jehova myli mus? Pavyzdžiui, jei kas ima niekinti Jehovos vardą, ar susirūpinimo pastūmėtas stoji ginti jo reputacijos?

Tai teko patirti vienam neseniai pasikrikštijusiam broliui ir jo žmonai giminaičio, kuris žuvo motociklo avarijoje, laidotuvėse. Religinių apeigų nebuvo, ir dalyvavusieji galėjo tarti keletą žodžių apie žuvusįjį. Vienas iš jų dėl ankstyvos jaunuolio mirties apkaltino Dievą: ‛Dievas pasiėmė jį pas save į dangų.’ Mūsų brolis negalėjo tylėti. Jis žengė ant pakylos, nors neturėjo nei Biblijos, nei užrašų. „Argi manote, kad gailestingam, visagaliam Dievui tokie atsitikimai prie širdies?“ — paklausė jis. Tada jis ekspromtu pasakė trumpą kalbą: cituodamas Raštą paaiškino, kodėl mes mirštame, kaip Dievas ėmėsi išvaduoti žmoniją iš mirties, ir nušvietė puikią perspektyvą — prikėlimą amžinai gyventi žemės rojuje. Visi laidotuvininkai (o jų buvo per 100) pratrūko ploti. Vėliau brolis prisiminė: „Širdyje buvo džiugu kaip niekada anksčiau. Dėkojau Jehovai, kad išmokė mane savo išminties ir suteikė galimybę ginti jo šventąjį vardą.“

Būti ištikimam Jehovai taip pat reiškia ištikimai laikytis jo Žodžio, Biblijos. Kodėl? Nes jos puslapiuose Jehova moko mus gyventi. Biblijoje surašyti įstatymai bei principai yra puikiausios, vertingiausios gyvenimo aksiomos (Izaijo 48:17). Nesiduok kitų spaudžiamas ar savų silpnybių atitraukiamas nuo atsidavimo Jehovos įstatymams. Lik ištikimas jo Žodžiui.

Ištikimybė Dievui — tai ir ištikimybė jo organizacijai. Ilgainiui buvo neišvengiamai taisomas ir tikslinamas tam tikrų Rašto eilučių supratimas. Akivaizdu, jog niekas kitas dvasiškai nesimaitina taip sočiai kaip mes (Mato 24:45-47). Tad nėra abejonių, kad Jehova ištikimai palaiko šių laikų savo organizaciją. Argi nederėtų ir mums? A. Makmilanas taip elgėsi. Baigdamas žemiškąjį kelią jis pasakė: „Mačiau, kaip nuo 1900-ųjų rugsėjo, kai būdamas dvidešimt trejų metų pasiaukojau Jehovai, maža Jo organizacija išaugo į pasaulinio masto bendruomenę, suvienijusią laimingus žmones, uoliai skelbiančius jo tiesas... Artinantis mano žemiškosios tarnybos pabaigai esu įsitikinęs — labiau nei kada nors anksčiau — kad Jehova vadovauja savo tautai ir tinkamu metu parūpina jai kaip tik tai, ko reikia.“ Brolis Makmilanas, iki pat mirties 1966-ųjų  rugpjūčio 26-ąją, ištikimai tarnavo beveik 66 metus. Jis parodė puikų ištikimybės matomajai Dievo organizacijai pavyzdį.

Tačiau ar liksime ištikimi ne vien organizacijai, bet ir vienas kitam? Ar iškilus žiaurių persekiojimų grėsmei būsime ištikimi savo broliams ir sesėms? Per Antrąjį pasaulinį karą mūsų bendratikiai Nyderlanduose parodė puikų ištikimybės pavyzdį. Groningeno susirinkimo vyresnysis Klasas de Vrisas buvo žiauriai, negailestingai tardomas gestapo, 12 dienų varginamas vienutėje viena duona ir vandeniu ir vėl kvočiamas. Grasinamas revolveriu jis gavo dvi minutes išduoti, kur slepiasi atsakingi broliai, taip pat kitus svarbius duomenis. Naciai iš Klaso tik tiek teišpešė: „Nieko iš manęs nesužinosite... Išdavikas nebūsiu.“ Gestapininkai grasino revolveriu tris kartus. Galiausiai, nuleidę rankas, jie išsiuntė Klasą į kitą kalėjimą. Jis brolių neišdavė.

O ar būsime ištikimi artimiausiam žmogui — sutuoktiniui? Ar mes ištikimai laikomės savo santuokos įžado, kaip Jehova laikėsi sandoros su Izraelio tauta? Turime būti ne vien atsidavę sutuoktiniui, bet ir stiprinti savo ryšį su juo. Imkitės priemonių sutvirtinti savo santuoką. Būkite kartu, atvirai bendraukite, vienas kitą paremkite ir drąsinkite, klausykitės vienas kito, drauge juokitės, verkite, pramogaukite, drauge siekite tikslų, džiuginkite vienas kitą, būkite draugai. Ypač saugokitės, kad nepuoselėtumėte romantiškų jausmų kitiems. Tiesa, tinkama ir naudinga turėti draugų, netgi artimų, tačiau romantiškus jausmus dera skirti vien sutuoktiniui. Neleiskite niekam atskirti judviejų vienas nuo kito (Patarlių 5:15-20).

Lik ištikimas bendratikiams ir giminaičiams. Nepamiršk jų net bėgant metams. Palaikyk ryšius — rašyk, skambink, lankyk. Stenkis niekada neapvilti jų. Tegu juos džiugina pažintis ar giminystė su tavimi. Ištikimybė jiems padės tau pačiam elgtis teisiai ir bus pastiprinimo šaltinis (Esteros 4:6-16).

Aišku, tikra ištikimybė neįmanoma be konkrečių darbų, apsaugančių brangius ryšius. Kaip galėdamas stenkis atsidėkoti Jehovai už ištikimą meilę. Būk, kaip ir Jis, ištikimas krikščionių susirinkimui, sutuoktiniui, šeimai ir draugams. Ištikimai liudyk apie Jehovos dorybes savo artimui. Psalmininkas buvo teisingai nusiteikęs: „Giedosiu, Viešpatie, apie tavo gerumo darbus amžinai, savo lūpomis apsakysiu visoms kartoms tavo ištikimybę“ (Psalmyno 89:2 [89:1, Brb]). Argi netraukia prie tokio Dievo? Žinoma, juk jo „ištikimoji meilė amžina“ (Psalmyno 100:5).

[Iliustracija 23 puslapyje]

A. H. Makmilanas