Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip galite padėti vaikui „palaidūnui“?

Kaip galite padėti vaikui „palaidūnui“?

Kaip galite padėti vaikui „palaidūnui“?

„Turėtumei džiaugtis... Jis buvo žuvęs ir vėl atsirado“ (LUKO 15:32, Vl).

1, 2. a) Kas atsitinka kai kuriems krikščionišką tiesą pažinusiems jaunuoliams? b) Kaip tuomet jaučiasi tėvai bei pats vaikas?

„IŠEINU iš organizacijos!“ Kaip baisu girdėti šiuos vaiko žodžius dievobaimingiems tėvams, uoliai mokiusiems savo atžalą žengti krikščionišku keliu! Kiti jaunuoliai nieko nesakę ‛praplaukia pro šalį’ (Hebrajams 2:1). Daugelis jų panašūs į sūnų palaidūną iš Jėzaus palyginimo: anas vaikinas paliko tėvo namus ir iškeliavęs į tolimą šalį iššvaistė savo palikimą (Luko 15:11-16).

2 Dauguma vaikus turinčių Jehovos liudytojų nepatiria šios bėdos, tačiau jeigu ji ištinka, tėvų sielvarto neišdildys joks guodėjas. Be to, ir pats neklusnus jaunuolis gali jaustis nelaimingas, širdies gilumoje kamuojamas sąžinės. Jėzaus palyginime sūnus palaidūnas savo tėvo džiaugsmui galop „susiprotėjo“. Kaip tėvai bei kiti susirinkimo krikščionys gali padėti palaidūnams atsitokėti? (Luko 15:17, Brb)

Kodėl kai kurie palieka tiesos kelią

3. Dėl kokių priežasčių kai kurie jaunuoliai pasitraukia iš krikščionių susirinkimo?

3 Šimtai tūkstančių jaunuolių džiugiai tarnauja Jehovai krikščionių susirinkime. Kodėl gi kiti iš ten išeina? Galbūt mano prarandą tai, ką siūlo pasaulis (2 Timotiejui 4:10). O gal jie jaučiasi suvaržyti saugioje Jehovos avidėje. Kai kurie palieka Jehovos kaimenę sąžinės graužiami už nusižengimą arba dėl stipraus potraukio prie kitos lyties asmens, dėl troškimo įtikti bendraamžiams. Kokiam nors jaunuoliui gali atrodyti, kad tėvai arba kiti krikščionys veidmainiauja, todėl jis nustoja tarnauti Dievui.

4. Dėl kokios esminės priežasties jaunuoliai nuklysta?

4 Vaiko nenoras paklusti ir savavališkumas paprastai yra dvasinio silpnumo požymis, rodantis, kas slypi jo širdyje (Patarlių 15:13; Mato 12:34). Dėl daug ko vaikas gali nuklysti, tačiau esminė priežastis dažniausiai ta, jog jis nėra įgijęs aiškaus „tiesos pažinimo“ (2 Timotiejui 3:7, Brb). Jaunuoliai turi ne formaliai garbinti Jehovą, o išsiugdyti artimą ryšį su juo. Kaip?

Artinkitės prie Dievo

5. Kas būtina, kad jaunuolis išsiugdytų glaudų ryšį su Dievu?

5 „Artinkitės prie Dievo, — rašė Kristaus mokinys Jokūbas, — ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8). Kad jaunuolis tai sugebėtų, būtina padėti jam pamilti Dievo Žodį (Psalmyno 34:9 [34:8, Brb]). Iš pradžių jam reikia „pieno“ — pagrindinių Biblijos mokymų. Tačiau vis labiau ugdydamasis meilę Dievo Žodžiui ir pomėgį „stipriam maistui“ — sudėtingoms dvasinėms žinioms, jaunuolis žengia krikščioniškos brandos link (Hebrajams 5:11-14; Psalmyno 1:2). Vienas vaikinas pasakė, jog buvo visiškai pasinėręs į pasaulio reikalus, bet paskui ėmė branginti dvasines vertybes. Kas padėjo jam pasikeisti? Patartas perskaityti Bibliją, jaunuolis reguliariai sėsdavo prie jos. Būtina nuolat skaityti Dievo Žodį norint išsiugdyti glaudų ryšį su Jehova.

6, 7. Kaip tėvai gali padėti vaikams pamilti Dievo Žodį?

6 Kaip svarbu, kad tėvai padėtų vaikams pamilti Dievo Žodį! Viena paauglė reguliariai dalyvaudavo šeimos studijose, tačiau sykiu draugavo su nenaudėliais. Štai ką ji pasakoja apie Biblijos mokymąsi namuose: „Tėvui paklausus, net nepasižiūrėjusi į jį tiesiog perskaitydavau atsakymą.“ Užuot tik apžvelgę temą, supratingi tėvai stengiasi mokyti sumaniai (2 Timotiejui 4:2). Jei norime vaiką sudominti studijavimu, reikia nagrinėjamą temą susieti su jo paties poreikiais. Ar nederėtų paklausti vaiko nuomonės ir išklausyti atsakymo? Skatinkite jaunuolį taikyti tai, ką sužino studijuodamas. *

7 Stenkitės gvildenti Rašto temas gyvai. Kartais tinka pasiūlyti vaikams suvaidinti kokį nors Biblijos pasakojimą. Padėkite jiems įsivaizduoti, kur yra ir kaip atrodė aptariamų įvykių vietovė. Naudokitės žemėlapiais, brėžiniais. Net nedidelė išmonė paįvairins šeimos studiją. Be to, tėvai turi ištirti savo santykius su Jehova: jei patys stengsis kuo glaudžiau su juo suartėti, vaikams irgi bus lengviau tai daryti (Pakartoto Įstatymo 6:5-7).

8. Kaip malda padeda suartėti su Dievu?

8 Malda taip pat suartina žmogų su Dievu. Vieną paauglę kamavo blaškymasis tarp krikščioniškos gyvensenos ir bendrystės su draugais, nepritariančiais jos įsitikinimams (Jokūbo 4:4). Ką ji darė? „Pirmą kartą gyvenime aš nuoširdžiai išpasakojau savo jausmus Jehovai“, — kalbėjo ji. Mergaitė suvokė, kad Dievas ją išklausė, nes galiausiai krikščionių susirinkime rado patikimą draugę. Matydama, kad Jehova jai vadovauja, mergaitė ėmė stiprinti savo ryšį su Dievu. Savo prasmingomis maldomis tėvai gali labai padėti vaikams: kreipdamiesi į Jehovą šeimos vardu jie turėtų išlieti savo širdį, kad vaikams būtų akivaizdus tėvų ryšys su juo.

Būkite kantrūs, bet principingi

9, 10. Kokia Jehovos kantrybė matoma iš jo elgesio su neklusniais izraelitais?

9 Kai vaikas ima sukti į šalį, galbūt stengiasi laikytis skyrium ir vengia kalbėti su tėvais dvasinėmis temomis. Ką daryti tėvams pastebėjus tokį pavojingą polinkį? Pažiūrėkime, kaip elgėsi Jehova su senovės Izraeliu. Daugiau nei 900 metų jis taikstėsi su „kietasprande“ tauta, kol paliko ją, nepanorėjusią trauktis iš klystkelio (Išėjimo 34:9; 2 Metraščių 36:17-21; Romiečiams 10:21). Nors izraelitai „vis gundė ir gundė Dievą“, jis buvo gailestingas. „Jis sutramdydavo savo pyktį ir viso savo įniršio neišliedavo“ (Psalmyno 78:38-42). Dievas elgėsi su jais nepriekaištingai. Mylintys tėvai seka Jehovos pavyzdžiu ir yra kantrūs, net jei vaikas nenori tuoj pat pasinaudoti jų parama.

10 Būti kantriems — taip pat reiškia neprarasti vilties, kad pašliję santykiai su vaiku pagerės. Jehova yra didelės kantrybės pavyzdys. Jis „be perstojo“ siuntinėjo savo pranašus pas izraelitus. Jehova „gailėjosi savo žmonių“, nors jie „išjuokdavo Dievo pasiuntinius, niekindami jo žodžius“ (2 Metraščių 36:15, 16). Jis įkalbinėjo izraelitus: „Prašom gręžtis, visi kaip vienas, nuo savo nedoro kelio“ (Jeremijo 25:4, 5). Jehova ištikimai laikėsi savo teisingų principų ir drauge ragino tautą „gręžtis“ prie jų bei jo paties.

11. Kaip tėvai gali būti kantrūs ir sykiu principingi su neklusniu vaiku?

11 Tėvai seka Jehovos kantrybės pavyzdžiu nepasiduodami nevilčiai, kad vaikas nebepasuks atgal, ir stengiasi keistis su juo nuomonėmis, bendrauti. Laikydamiesi teisingų principų, jie turi „be perstojo“ raginti vaiką grįžti į tiesos kelią.

Kai nepilnametis yra atskiriamas nuo susirinkimo

12. Ką yra įpareigoti daryti tėvai, kai su jais gyvenantis nepilnametis būna pašalintas iš susirinkimo?

12 O kaip tada, kai nepilnametis sunkiai nusižengia, neatgailauja ir yra pašalinamas iš susirinkimo? Kadangi vaikas gyvena su tėvais, jie įpareigoti auklėti ir drausminti jį, kaip moko Dievo Žodis. Kaip tai daryti? (Patarlių 6:20-22; 29:17)

13. Kaip tėvai turėtų stengtis pasiekti nuklydusio vaiko širdį?

13 Jei įmanoma, geriausia būtų studijuoti su vaiku Bibliją ir taip jį mokyti bei drausminti. Tėvai turėtų stengtis įžvelgti, kas to priešgynaus vaiko širdyje, kiek jis dvasiškai nusilpęs (Patarlių 20:5). Kaip pasiekti jautriausią jo širdies kertelę? Kokios Rašto mintys būtų pačios tinkamiausios? Apaštalas Paulius laiduoja: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Hebrajams 4:12). Taigi tėvai turi ne vien įspėti savo atžalą daugiau nebenusidėti, o daryti kur kas daugiau — stengtis pakelti iš dvasinės ligos, ugdyti.

14. Ką jaunuolis pirmiausia turi daryti norėdamas atkurti ryšį su Jehova ir kaip tėvai gali padėti vaikui žengti šį žingsnį?

14 Nusidėjęs jaunuolis turi atnaujinti ryšį su Jehova. Pirmiausia jis privalo ‛atgailauti ir atsiversti’ (Apaštalų darbų 3:19, Brb; Izaijo 55:6, 7). Padėdami vaikui atgailauti, tėvai privalo ‛būti pakantūs, švelniai sudrausti’ priešgyną (2 Timotiejui 2:24-26, Jr). Jie turi vaiką ‛pabarti’ bibline šio žodžio prasme. Graikiškas žodis, verčiamas „pabarti“, gali taip pat reikšti ‛įtikinti’ (Apreiškimo 3:19; Jono 16:8). Vadinasi, pabarti — tai pateikti vaikui pakankamai įrodymų, kad jis atsidūrė nuodėmės kelyje. Žinoma, tėvų užduotis nelengva. Jei įmanoma, jie gali mėginti įtikinimais palenkti neklusnaus vaiko širdį pasitelkę visa, kas derinasi su Raštu. Tėvai turi padėti jaunuoliui suvokti, jog būtina ‛nekęsti pikta ir mylėti gera’ (Amoso 5:15). Galbūt vaikas ‛susiprotėjęs ištrūks iš velnio žabangų’.

15. Kiek svarbi malda nusidėjusio vaiko ryšiui su Jehova atkurti?

15 Ryšiui su Jehova atkurti būtina malda. Aišku, neturi būti ‛prašoma’ dėl iš krikščionių susirinkimo pašalinto neatgailaujančio nusidėjėlio, kuris toliau sunkiai nuodėmiauja (1 Jono 5:16, 17; Jeremijo 7:16-20; Hebrajams 10:26, 27). Tačiau tėvai gali melsti Jehovą išminties, kad žinotų, kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis (Jokūbo 1:5). Jei atskirtasis atgailauja, tačiau negali ‛laisvai kalbėti Dievui’, tėvams reikėtų prašyti Jehovos atleisti vaikui nuodėmę, jeigu tai derinasi su Jo valia (1 Jono 3:21, NW). Girdėdamas tokias maldas, jaunuolis suvoks, kad Jehova yra gailestingas Dievas * (Išėjimo 34:6, 7; Jokūbo 5:16).

16. Kaip galime padėti atskirto paauglio šeimos nariams?

16 Susirinkimo nariams patariama nebendrauti su atskirtu krikštytu jaunuoliu (1 Korintiečiams 5:11; 2 Jono 10, 11). Tai gali padėti jam ‛susiprotėti’ ir grįžti į saugų Dievo prieglobstį (Luko 15:17, Brb). Tačiau net jei jaunuolis negrįžtų, bendratikiams derėtų kelti jo šeimyniškių dvasią. Visi turėtume rodyti jiems užuojautą, gailestingumą (1 Petro 3:8, 9).

Kaip gali padėti kiti

17. Ko turi nepamiršti susirinkimo nariai norėdami padėti dvasiškai nusilpusiam vaikui?

17 Ko imtis, kai jaunuolio, kuris nėra atskirtas nuo krikščionių susirinkimo, tikėjimas silpsta? „Jei kenčia vienas narys, — rašė apaštalas Paulius, — su juo kenčia ir visi nariai“ (1 Korintiečiams 12:26). Bendratikiai gali domėtis juo, tačiau sykiu reikia būti budriems, kad dvasinės negalios apimto paauglio įtaka nepakenktų kitiems jaunuoliams (Galatams 5:7-9). Vieno susirinkimo krikščionys, skatinami gerų ketinimų padėti kai kuriems dvasiškai nusilpusiems jaunuoliams, pakviesdavo juos drauge pagroti populiarių melodijų. Šie noriai sutiko ir džiaugdavosi tokiais sambūriais, tačiau jie taip paveikė vienas kitą, kad galop nustojo bendrauti su susirinkimu (1 Korintiečiams 15:33; Judo 22, 23). Silpno tikėjimo vaikui pasveikti padės ne dvasiškai tušti sambūriai, o dvasingumą ugdantis bendravimas. *

18. Kaip galime sekti tėvo iš Jėzaus palyginimo apie palaidūną pavyzdžiu?

18 Kai susirinkimą palikęs jaunuolis vėl ateina į Karalystės salę ar į kongresą, pagalvok, kaip jis jaučiasi. Ar neturėtume būti jam tokie malonūs kaip palaidūno tėvas iš Jėzaus palyginimo? (Luko 15:18-20, 25-32) Vienas krikščionių susirinkimą apleidęs ir vėliau į srities kongresą atvykęs paauglys pasakoja: „Maniau, niekas net nepažvelgs į mane, tačiau broliai bei seserys prieidavo ir maloniai kalbindavo. Buvau tiesiog sujaudintas.“ Jis vėl ėmė studijuoti Bibliją ir vėliau pasikrikštijo.

Nenuleiskite rankų

19, 20. Kodėl reikia neprarasti vilties dėl nuklydusio vaiko?

19 Padėti vaikui „palaidūnui“ ‛susiprotėti’ reikia kantrybės ir tai gali būti nelengva tėvams bei kitiems krikščionims. Vis dėlto nenuleiskime rankų. „Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų“ (2 Petro 3:9). Rašte laiduojama, jog Jehova trokšta, kad žmonės atsiverstų ir gyventų. Jis pats tiesia ranką, kad mes su juo susitaikytume (2 Korintiečiams 5:18, 19). Dėl jo kantrybės milijonai žmonių atsitokėjo (Izaijo 2:2, 3).

20 Tad ar neturėtų tėvai pasitelkti viską, kas derinasi su Raštu, kad padėtų savo paklydusiam paaugliui susiprotėti? Sekdami Jehovos pavyzdžiu, stenkitės kantriai įvairiomis priemonėmis padėti vaikui sugrįžti pas jį. Tvirtai laikykitės Biblijos principų, būkite kaip Jehova meilingi, teisingi, išmintingi ir melskite jo pagalbos. Jehovos meilingai kviečiami, daugelis neklusnių užsispyrėlių sugrįžo pas jį, tad jūsų nuklydęs sūnus ar dukra irgi gali pareiti į Dievo saugomą kaimenę (Luko 15:6, 7).

[Išnašos]

^ pstr. 6 Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, yra Sargybos bokšto 1999 m. liepos 1 d. numeryje, p. 13—17.

^ pstr. 15 Susirinkimo sueigose neturi būti meldžiamasi už atskirtąjį paauglį, nes kiti krikščionys gali nežinoti jo aplinkybių. (Skaityk Sargybos bokšto 1979 m. spalio 15 d. numerį anglų k., p. 31.)

^ pstr. 17 Konkretūs patarimai duoti žurnalo Atsibuskite! 1972 m. birželio 22 d. numeryje (anglų k.), p. 13—16 ir 1996 m. rugsėjo 22 d. numeryje (rusų k.), p. 21—23.

Ar atsimeni?

• Kokia gali būti pagrindinė priežastis, kad jaunuolis palieka krikščionių susirinkimą?

• Kaip galima padėti vaikams ugdytis ryšį su Jehova?

• Kodėl nuklydusiu vaiku besirūpinantiems tėvams reikia būti kantriems ir drauge principingiems?

• Kaip kiti krikščionys gali padėti jaunuoliui sugrįžti į susirinkimą?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Širdinga tėvų malda gali padėti vaikams įžvelgti jų ryšį su Jehova

[Iliustracija 15 puslapyje]

Būtina skaityti Dievo Žodį norint ugdytis artimus santykius su Jehova

[Iliustracija 17 puslapyje]

Draugiškai pasveikinkite nuklydusį jaunuolį, kai jis ‛susiprotėja’

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kantriai, meilingai padėkite vaikui grįžti pas Jehovą