Ar galima pasaulį padaryti geresnį?

ĮRAŠO KALBA

Ar galima pasaulį padaryti geresnį?

„Politikai nepajėgūs suvienyti visuomenės. Jie nėra pasirengę atkurti tradicinių dorovės principų. Net ir geriausiais būdais neįmanoma grąžinti anksčiau gyvavusių draugystės ar santuokos normų, priversti tėvus atsakyti už savo vaikus, atgaivinti kažkada įprastą pasipiktinimo ar gėdos jausmą... Dauguma mus kamuojančių moralinių problemų įstatymais neišsprendžiamos.“

AR JŪS linkęs pritarti šiems vieno buvusio Jungtinių Valstijų vyriausybės patarėjo žodžiams? Jeigu taip, kaip išspręsti daugybę šiandienos problemų, kylančių dėl godumo, meilės šeimose atšalimo, palaido elgesio, neišmanymo ir kitų visuomenę ardančių veiksnių? Nerasdami išeities kai kurie žmonės pasineria į kasdienius rūpesčius. Kiti viliasi, kad kada nors atsiras gabus vadovas, galbūt net religinis lyderis, kuris nurodys jiems teisingą kelią.

Tiesą sakant, jau prieš du tūkstančius metų žmonės norėjo paskelbti karaliumi Jėzų Kristų, nes matė, kad jis atsiųstas Dievo ir galėtų būti tinkamas valdovas. Tačiau Jėzus, supratęs jų ketinimus, tuoj pat pasitraukė (Jono 6:14, 15). „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, — vėliau jis pasakė Romos vietininkui (Jono 18:36). Dabar mažai kas laikosi Jėzaus požiūrio; taip nesielgia netgi religiniai vadovai, tvirtinantys esą Kristaus sekėjai. Kai kurie iš jų mėgina taisyti šį pasaulį stengdamiesi paveikti valdžios atstovus arba patys užimdami politinius postus. Tai akivaizdu žvelgiant į XX amžiaus 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečio įvykius.

Religininkų pastangos taisyti visuomenę

Septintojo dešimtmečio pabaigoje kai kurie Lotynų Amerikos šalių teologai ėmė ginti vargšų ir prispaustųjų teises. Tam tikslui jie sukūrė išlaisvinimo teologiją, pagal kurią Kristus yra išgelbėtojas ne vien bibline prasme, bet ir politiniu bei ekonominiu požiūriu. Jungtinėse Valstijose nemaža bažnyčios vadovų, susirūpinusių dėl žlungančios moralės, įkūrė organizaciją, pavadintą „Morali dauguma“. Jos tikslas buvo, kad į politiką ateitų žmonės, kurie įstatymais paremtų šeimos dvasines vertybes. Ir daugelyje musulmoniškų kraštų visokios grupės bandė pažaboti korupciją ir palaidumą skatindamos žmones griežčiau laikytis Korano.

Ar dėl tokių pastangų pasaulis tapo geresnis? Duomenys rodo, jog apskritai moralė smunka, o praraja tarp turtuolių ir vargšų nuolat didėja, įskaitant ir tas šalis, kur gyvavo išlaisvinimo teologija.

Kadangi „Morali dauguma“ Jungtinėse Valstijose savo pagrindinių tikslų neįvykdė, jos įkūrėjas Džeris Folvelas 1989 metais organizaciją paleido, bet vietoj jos ėmė kurtis kitos. Vis dėlto Paulius Veirichas, pirmasis pavartojęs terminą „morali dauguma“, žurnale Christianity Today rašė: „Net kai laimime politikoje, tai neatneša nieko, kas, mūsų manymu, svarbu.“ Jis dar pridūrė: „Tradicinės vertybės vis labiau niekinamos. Kultūra žlunga tokiu mastu, kad net žlugdo politiką.“

Apžvalgininkas Kalis Tomas atskleidė savo požiūrį, kokią klaidą daro politikai, bandydami taisyti visuomenę: „Tikri pokyčiai turi kilti žmonių širdyse, o ne renkant vis naujus politikus, nes pagrindinės mūsų problemos yra ne ekonominės ir ne politinės, o moralinės ir dvasinės.“

Tačiau kaip išspręsti moralines ir dvasines problemas tokioje visuomenėje, kurioje nėra vertinimo normų, o žmonės patys sprendžia, kas teisinga ir neteisinga? Jeigu įtakingi ir geranoriški žmonės — tikintys jie ar ne — nepajėgūs sukurti tikrai geresnio pasaulio, kas galėtų tai padaryti? Atsakymą rasime kitame straipsnyje. Jis atskleis priežastį, kodėl Jėzus pasakė, kad jo Karalystė ne iš šio pasaulio.

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 2 puslapyje]

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 3 puslapyje]

SARGYBOS BOKŠTAS (STUDIJŲ NUMERIS)