Kas gi mus atskirs nuo Dievo meilės?
Kas gi mus atskirs nuo Dievo meilės?
„Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo“ (1 JONO 4:19).
1, 2. a) Kodėl mums taip svarbu žinoti, kad esame mylimi? b) Kieno meilė mums būtiniausia?
KIEK svarbu žinoti, kad esi mylimas? Tiek kūdikį, tiek suaugusį žmogų meilė gaivina. Gal stebėjai meiliai motinos supamą mažylį? Kad ir kas vyktų aplinkui, vaikas jaučiasi saugus mylinčios motinos glėbyje ir yra ramus žvelgdamas į jos besišypsantį veidą. O gal prisimeni, kaip išgyvenai neramius paauglystės metus? (1 Tesalonikiečiams 2:7) Juk kai kada nesuprasdavai net pats savęs, savo norų, tačiau kaip būdavo gera žinoti, jog tave myli tėvai! Argi nesidžiaugdavai, kad iškilus kokiam nors reikalui ar klausimui galėdavai į juos kreiptis? Būti mylimam išties yra vienas didžiausių mūsų viso gyvenimo poreikių. Tokia meilė liudija, jog esame vertinami.
2 Neblėstanti tėvų meilė padeda ugdytis deramus bruožus, pusiausvyrą. Tačiau kad džiaugtumėmės dvasine bei emocine gerove, dar svarbiau yra žinoti, jog mus myli dangiškasis Tėvas Jehova. Kai kurie šio žurnalo skaitytojai galbūt stokojo tėvų rūpestingumo. Nenusimink. Net jei ir trūko tėvų meilės ar visai jos nepatyrei, ištikima Dievo meilė padengs tą trūkumą.
3. Kokiais žodžiais Jehova patikina mylįs savo žmones?
3 Per pranašą Izaiją Jehova laidavo, kad, jei net motina užmirštų kūdikį, jis neužmirš savo žmonių (Izaijo 49:15, Brb). Dovydas irgi patikino: „Nors tėvas ir motina mane paliktų, Viešpats mane priims“ (Psalmyno 27:10). Kaip gera tai žinoti! Kad ir kokios būtų tavo aplinkybės, jei esi pasiaukojęs Jehovai Dievui ir puoselėji su juo ryšį, visada prisimink — jo meilė neprilygsta jokio žmogaus meilei!
Išsilaikyk Dievo meilėje
4. Kaip pirmojo amžiaus krikščionys buvo patikinti Dievo meile?
4 Kaip pirmąkart pažinai Jehovos meilę? Galbūt kaip pirmojo amžiaus krikščionys. Paulius Laiško romiečiams 5 skyriuje gražiai aprašo, kaip nusidėjėliai, anksčiau svetimi Dievui, patyrė Jehovos meilę. Penktoje eilutėje parašyta: „Dievo meilė išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.“ Aštuntoje eilutėje Paulius priduria: „Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.“
5. Kaip suvokei, kokia didi Dievo meilė?
5 Kai sužinojai tiesą iš Dievo Žodžio ir pradėjai gyventi tikėjimu, tavo širdį taip pat ėmė veikti Jehovos šventoji dvasia. Tuomet galėjai suvokti, kiek reikia būti dėkingam už didžiulę Jehovos dovaną — jo mylimą Sūnų, atsiųstą mirti už tave. Taip Jehova padėjo tau suvokti, kokia jo meilė žmonijai. Ar nesidžiaugei supratęs, kad nors esi gimęs nusidėjėliu, atskirtu nuo Jehovos, jo dėka gali kaip ir kiti žmonės būti Dievo pripažintas teisiu ir gyventi amžinai? Ar nepajutai mylįs Jehovą? (Romiečiams 5:10)
6. Kodėl kartais jaučiamės atitolę nuo Jehovos?
6 Paskui dangiškojo Tėvo meilės patrauktas ir ėmęs gyventi taip, kad jam įtiktum, pasiaukojai Dievui. Dabar tu džiaugiesi taika su Dievu. Tačiau ar kartais nesijauti kažkiek nuo jo atitolęs? Jei kam nors iš mūsų taip būtų, niekada nepamirškime, jog Dievas nesikeičia. Jo meilė nesibaigia ir nuolat lydi tarsi saulė, be atvangos siunčianti žemei savo šiltus spindulius (Malachijo 3:6; Jokūbo 1:17). O mes galime keistis, bent trumpam. Kaip žemei sukantis pusė planetos skendi tamsoje, taip ir mes net nedaug atsitolinę nuo Dievo jaučiame, kad santykiai su juo atvėso. Kaip galime ištaisyti padėtį?
7. Kaip savityra gali padėti išsilaikyti Dievo meilėje?
7 Jausdami esą atitolę nuo Dievo meilės, pamąstykime: ‛Ar branginu Dievo meilę? Ar aš pamažėl nesišalinu nuo gyvojo meilingo Dievo? Ar įvairūs mano gyvenimo momentai neliudija silpstančio tikėjimo? Ar nesu atsidėjęs „kūno reikalams“, o ne „Dvasios reikalams“?’ (Romiečiams 8:5-8; Hebrajams 3:12) Jei atitolome nuo Jehovos, stenkimės keisti situaciją ir atkurti glaudžius šiltus santykius su juo. Jokūbas mus skatina: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8). Pakluskime Judo žodžiams: „Mylimieji, statykite save ant savo švenčiausiojo tikėjimo! Melskitės Šventojoje Dvasioje! Išsilaikykite Dievo meilėje“ (Judo 20, 21).
Aplinkybėms pasikeitus Dievo meilė išlieka tokia pat
8. Kaip gali pasikeisti mūsų aplinkybės?
8 Ši santvarka neapsaugo mūsų nuo begalės pokyčių. Karalius Saliamonas pastebėjo, kad „laikas ir atsitiktinumas“ ištinka mus visus (Mokytojo 9:11; Brb). Nelauktai gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis: vieną dieną jaučiamės sveiki, o kitą — sunkiai susergame, šiandien turime, atrodo, patikimą darbą, o rytoj jo netenkame. Atsėlinusi mirtis pasiglemžia artimą žmogų. Yra šalių, kur krikščionys džiaugiasi ramybe, bet paskui netikėtai juos ima žiauriai persekioti. Galbūt esame melagingai kaltinami, todėl kenčiame neteisybę. Gyvenimas tikrai yra nestabilus ir nesaugus (Jokūbo 4:13-15).
9. Kodėl naudinga aptarti mintis iš Laiško romiečiams 8 skyriaus?
9 Užgriuvus bėdai galbūt jaučiamės apleisti, net manome, jog Dievas mūsų nebemyli. Kadangi kiekvienam gali tekti tai patirti, naudinga būtų nuodugniai įsigilinti į labai paguodžiančius apaštalo Pauliaus žodžius, užrašytus Laiško romiečiams 8 skyriuje. Jie buvo skirti dvasia pateptiesiems krikščionims, tačiau esminės mintys tinka ir kitoms avims, pripažintoms teisiomis, tokiais Dievo draugais kaip Abraomas, gyvenęs ikikrikščioniškaisiais laikais (Romiečiams 4:20-22; Jokūbo 2:21-23).
10, 11. a) Kuo priešai kartais kaltina Dievo tautą? b) Kodėl dėl tokių kaltinimų krikščionims neverta nerimauti?
10 Perskaityk Romiečiams 8:31-34. Paulius klausia: „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!“ Šėtonas ir jo sugedęs pasaulis, aišku, yra prieš mus. Jie gali svaidytis melagingais kaltinimais, net naudotis jais teismuose. Kai kuriems krikščionims buvo prikaišiojama, esą jie nekenčia savo vaikų, nes atsisako šiems siūlomų tokių medicinos procedūrų, kurios pažeidžia Dievo įstatymą, taip pat neleidžia savo jaunimui dalyvauti pagoniškose šventėse (Apaštalų darbų 15:28, 29; 2 Korintiečiams 6:14-16). Kitus ištikimus krikščionis melagingai apšaukia maištininkais už tai, kad nesutinka eiti į karą žudyti žmonių arba kištis į politiką (Jono 17:16). Kai kurie priešininkai mus šmeižia per žiniasklaidą ir net meta prasimanytą kaltinimą, kad Jehovos liudytojai yra pavojinga sekta.
11 Nepamirškime, kad ir apaštalų dienomis buvo kalbama: „Apie šitą sektą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama“ (Apaštalų darbų 28:22, Brb). Ar verta dėl tokių išgalvotų kaltinimų nerimauti? Juk pats Dievas pripažįsta tikruosius krikščionis teisiais dėl jų tikėjimo Kristaus auka. Argi Jehova, davęs savo garbintojams didžiausią, kokią tik galėjo, dovaną — brangiausią Sūnų, jų nebemylėtų? (1 Jono 4:10) Prikeltas iš mirusių ir pasodintas Dievo dešinėje, Kristus dabar yra krikščionių gynėjas. Ar kas nors būtų teisus neigdamas, kad Kristus užstoja savo sekėjus, ar kas galėtų užginčyti, jog Dievas palankiai vertina savo ištikimus tarnus? Niekas! (Izaijo 50:8, 9; Hebrajams 4:15, 16)
12, 13. a) Kokios sąlygos bei aplinkybės negali atskirti mūsų nuo Dievo meilės? b) Koks yra Velnio, sukeliančio mums sunkumus, kėslas? c) Kodėl krikščionys tikri visiška savo pergale?
12 Perskaityk Romiečiams 8:35-37. Ar yra toks asmuo (išskyrus mus pačius) arba dalykas, pajėgus atskirti mus nuo Jehovos ir jo Sūnaus Jėzaus Kristaus meilės? Pasitelkęs savo žemiškuosius sėbrus, Šėtonas gali užtraukti krikščionims aibę nelaimių. Praėjusį šimtmetį daugelyje šalių nemažai mūsų tikėjimo brolių bei seserų buvo aršiai persekiojami. Dabar vietomis mūsų bendratikiai sunkiai verčiasi, kai kas kamuojasi dėl alkio, drabužių stygiaus. Ko siekia Šėtonas, kaltas dėl tokių sąlygų? Vienas iš jo tikslų — įstumti tikruosius Jehovos garbintojus į neviltį. Šėtonas nori, kad manytume, jog Dievo meilė išblėso. Tačiau ar taip galėtų būti?
13 Kaip ir Paulius, citavęs Psalmyno 44:23 (44:22, Brb), mes studijavome rašytinį Dievo Žodį, todėl žinome, kad mums, Jehovos „avims“, visa tai atsitinka dėl jo vardo. Sprendžiamas Dievo vardo šventumo ir jo visavaldystės teisėtumo klausimas. Dėl šių esminių dalykų, o ne dėl to, kad Dievas nebemyli mūsų, jis leidžia patirti išmėginimus. Kad ir į kokias alinančias aplinkybes pakliūtume, būkime tikri: savo tautą, kiekvieną iš mūsų Dievas myli kaip mylėjęs. Jei esame jam ištikimi, net tai, kas atrodo kaip pralaimėjimas, virs mūsų pergale. Mus stiprina ir palaiko tikėjimas neblėstančia Dievo meile.
14. Kodėl Paulius, nepaisydamas krikščionių patiriamų išmėginimų, buvo tikras Dievo meile?
14 Perskaityk Romiečiams 8:38, 39. Kas įtikino Paulių, kad niekas negali atskirti krikščionių nuo Dievo meilės? Be abejo, jo paties patirtis, nes tarnaudamas Dievui jis aiškiai suvokė, jog išmėginimai negali paveikti Dievo meilės mums (2 Korintiečiams 11:23-27; Filipiečiams 4:13). Be to, Paulius žinojo Jehovos amžių tikslą ir jo elgesį su savo tauta praeityje. O ar gali mirtis įveikti Dievo meilę tiems, kurie jam ištikimai tarnavo? Nieku gyvu! Ištikimi Dievui žmonės net mirę yra gyvi jo tobuloje atmintyje ir deramu metu bus prikelti (Luko 20:37, 38; 1 Korintiečiams 15:22-26).
15, 16. Paminėk keletą dalykų, negalinčių įveikti Dievo meilės ištikimiems tarnams.
15 Kad ir kokia bėda mus prispaustų, — nelaimingas atsitikimas, mirtina liga, sunkus pragyvenimas — niekas negali sugriauti Dievo meilės savo žmonėms. Toks galingas kūrinys, kaip nepaklusęs angelas, tapęs Šėtonu, nepajėgus nuslopinti Jehovos meilės ištikimiems tarnams (Jobo 2:3). Valdžios gali uždrausti Dievo tarnų veiklą, juos įkalinti, varginti ir laikyti nepageidaujamais asmenimis (1 Korintiečiams 4:13). Dėl tokios neteisėtos tautų neapykantos žmonės gali nusiteikti prieš liudytojus, tačiau visatos Valdovas nenusigręš nuo mūsų.
16 Krikščionims nereikia nuogąstauti, kad, Pauliaus žodžiais tariant, „dabartis“ — šią santvarką lydintys įvykiai, padėtis, aplinkybės — ar „ateitis“ galėtų pakirsti Dievo prisirišimą prie savo tautos. Nors su mumis kovoja žemiškosios bei dangiškosios galybės, savo ištikima meile mus remia Dievas. Pauliaus žodžiais tariant, nei „aukštumos, nei gelmės“ nesukliudo Dievui mūsų mylėti. Tikrai joks nusivylimas, jokia stipri įtaka negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės ir joks kūrinys nesužlugdys Kūrėjo santykių su ištikimais jo tarnais. Dievo meilė niekada nesibaigia, ji — amžina (1 Korintiečiams 13:8).
Visada brangink ištikimą Dievo meilę
17. a) Kodėl Dievo meilė yra „brangesnė už gyvastį“? b) Kaip įrodome branginą ištikimą Dievo meilę?
17 Kiek tau svarbi Dievo meilė? Ar nesijauti kaip Dovydas, ištaręs tokius žodžius: „Tavo ištikimoji meilė man brangesnė už gyvastį, mano lūpos skelbia tavo šlovę. Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavo vardo“? (Psalmyno 63:4, 5 [63:3, 4, Brb]) Ar yra šiame pasaulyje kas nors geresnio kaip džiaugtis Dievo meile bei ištikima draugyste? Argi geriau, pavyzdžiui, siekti naudingos pasaulietinės karjeros negu mėgautis vidine ramybe ir laime dėl mūsų artimo ryšio su Dievu? (Luko 12:15) Kai kuriems krikščionims teko rinktis: išsižadėti Jehovos arba mirti. Per Antrąjį pasaulinį karą tai patyrė daug nacių koncentracijos stovyklose įkalintų Jehovos liudytojų. Mūsų broliai, išskyrus nedaugelį, pasirinko Dievo meilę, už kurią prireikus sutiko mirti. Dievo meilei ištikimi žmonės gali būti tikri ateityje gausią iš jo amžinąjį gyvenimą, kurio pasaulis negali pasiūlyti (Morkaus 8:34-36). Tačiau yra dar svarbesnis dalykas nei amžinasis gyvenimas.
18. Kodėl amžinasis gyvenimas yra toks trokštamas?
18 Nors amžinas būvis be Jehovos neįmanus, vis dėlto pamėginkime įsivaizduoti, koks būtų gyvenimas, kad ir labai ilgas, be mūsų Kūrėjo. Tuščias, beprasmis. Net šiomis paskutinėmis dienomis Jehova paskyrė savo tautai pasitenkinimą teikiantį darbą. Vadinasi, galime neabejoti, kad amžinasis gyvenimas, kurį dovanos Jehova, Didysis Įgyvendintojas savo tikslų, bus kupinas nuostabių vertingų žinių bei veiklos (Mokytojo 3:11). Per būsimus tūkstantmečius mūsų pažinimui nebus ribų, nes ‛Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelmės’ yra neišmatuojamos (Romiečiams 11:33).
Pats tėvas jus myli
19. Kuo Jėzus Kristus atsisveikindamas patikino savo mokinius?
19 33 m. e. m. nisano 14-ąją per paskutinę vakarienę su savo 11 ištikimų apaštalų Jėzus paminėjo daug dalykų norėdamas sustiprinti juos prieš būsimus įvykius. Jie lydėjo Jėzų per visus jo išbandymus ir kiekvienas jautė jo meilę (Luko 22:28, 30; Jono 1:16; 13:1). Paskui Jėzus juos patikino: „Patsai Tėvas jus myli“ (Jono 16:27). Šie žodžiai padėjo mokiniams suvokti, kokie švelnūs yra dangiškojo Tėvo jausmai jiems!
20. Ką esi pasiryžęs daryti ir dėl ko gali būti tikras?
20 Daugybė dabartinių krikščionių jau tarnauja Jehovai ne vieną dešimtmetį. Kol pasibaigs ši bloga santvarka, mes, be abejo, patirsime nemažai išmėginimų. Niekada neleiskime sau dėl tokių išbandymų bei nelaimių sudvejoti ištikima Dievo meile. Kad ir kokios būtų aplinkybės, visada žinok — Jehova tave myli (Jokūbo 5:11, NW). Todėl ištikimai laikykimės Dievo įsakymų (Jono 15:8-10). Kada tik galėdami šlovinkime jo vardą. Stiprinkime savo ryžtą nuolat artintis prie Jehovos malda bei jo Žodžio studijavimu. Kad ir ką atneštų rytojus, kol iš visos širdies stengiamės įtikti Jehovai, mūsų neapleis vidinė ramybė, visiškas pasitikėjimas begaline jo meile (2 Petro 3:14).
Kaip atsakytum?
• Kieno meilės mums labiausiai reikia savo emocinei bei dvasinei pusiausvyrai išsaugoti?
• Kokie dalykai niekada negali įveikti Jehovos meilės jo tarnams?
• Kodėl Jehovos meilė yra „brangesnė už gyvastį“?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 13 puslapyje]
Jei jaučiamės atitolę nuo Dievo meilės, taisykime padėtį
[Iliustracija 15 puslapyje]
Paulius suvokė, kodėl buvo persekiojamas