Saugok savo širdį

„Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai“ (PATARLIŲ 4:23).

1, 2. Kodėl turime saugoti savo širdį?

KARIBŲ salose praūžus uraganui, iš priedangos išlindo senas žmogus. Apsižvalgęs pamatė, kad didžiulis medis, dešimtmečius augęs prie jo vartų, guli išvirtęs. ‛Kaip tai atsitiko, — stebėjosi jis, — kai šalia augantys mažesni medžiai atsilaikė?’ Viskas paaiškėjo pažvelgus į kelmą. Iš pažiūros tvirto medžio vidus buvo išpuvęs — tai ir paaiškėjo per audrą.

² Kokia tragedija, kai tikrasis garbintojas, regis, tvirtas krikščionis, neatlaiko tikėjimo išmėginimo. Biblijoje deramai sakoma, kad „žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės“ (Pradžios 8:21). Vadinasi, stingant nuolatinio budrumo net geriausia širdis gali palinkti į blogį. Kadangi nė vienas netobulas žmogus nėra apsaugotas nuo moralinio nuopuolio, turime rimtai klausyti patarimo: „Saugok su visu stropumu savo širdį“ (Patarlių 4:23, Brb). Kaip galime sergėti savo simbolinę širdį?

Svarbiausia — tirti savo širdį

3, 4. a) Kokie klausimai kyla norint mediciniškai ištirti širdį? b) Kaip galime ištirti savo simbolinę širdį?

³ Kai nueini pas gydytoją pasitikrinti, jis tikriausiai patikrina tavo širdį. Ar iš tavo sveikatos būklės, iš širdies darbo, aišku, kad maitiniesi gerai? Koks tavo kraujospūdis? Ar tavo širdies ritmas stabilus, tvirtas? Ar tu pakankamai mankštiniesi? Ar ne per daug vargini širdį?

⁴ Jeigu nuolat reikia tikrinti širdį pas medikus, kaip su mūsų simboline širdimi? Ją tiria Jehova (1 Metraščių 29:17). Mes irgi turime ją tirti. Kaip? Derėtų pamąstyti: ar gerai maitinu savo širdį dvasiniu penu reguliariai lankydamas sueigas bei studijuodamas? (Psalmyno 1:1, 2; Hebrajams 10:24, 25) Ar Jehovos žinia brangi mano širdžiai ir yra „tarsi ugnis, uždaryta mano kauluose“, skatinanti skelbti Karalystę ir ruošti mokinius? (Jeremijo 20:9, Brb; Mato 28:19, 20; Romiečiams 1:15, 16) Ar aš stengiuosi visomis išgalėmis, ar skiriu visą savo laiką tarnybai, jei tik įmanoma? (Luko 13:24, Jr). Į ką linksta mano simbolinė širdis? Ar bendrauju su tais, kurių širdys suvienytos teisingai garbinti Dievą? (Patarlių 13:20; 1 Korintiečiams 15:33) Stenkimės įžvelgti kiekvieną trūkumą ir jį ištaisyti.

5. Kuo naudingi tikėjimo išmėginimai?

⁵ Mums dažnai tenka patirti tikėjimo išmėginimų. Tai galimybė ištirti savo širdį. Atėjusiems prie Pažadėtosios žemės izraelitams Mozė pasakė: „Viešpats, tavo Dievas, vedė tave keturiasdešimt metų per dykumą, kad palenktų ir išmėgintų tave, ir sužinotų, kas yra tavo širdyje, ar tu vykdysi Jo paliepimus“ (Pakartoto Įstatymo 8:2, Brb). Pakliuvę į netikėtą padėtį arba išmėginimus, ar nesistebime, kokie jausmai bei troškimai mus apima  ar kaip į tai reaguojame? Išbandymai, kuriuos Jehova leidžia patirti, tikrai gali padėti sužinoti mūsų nukrypimus ir juos ištaisyti (Jokūbo 1:2-4). Visada su malda apmąstykime, kaip mes reaguojame į išmėginimus.

Ką liudija mūsų žodžiai?

6. Ką mėgstama kalbos tema byloja apie mūsų širdį?

⁶ Kaip galime nustatyti, ką širdyje branginame? Jėzus pasakė: „Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Luko 6:45). Paprastai iš mūsų kalbos aišku, kas mūsų širdyje. Ar dažnai mūsų šnekos sukasi apie materialinius dalykus ir pasaulietinę karjerą? O gal dažniau kalbame apie dvasinius dalykus, teokratinius tikslus? Ar aptarinėjame kitų klaidas, ar elgiamės meilingai ir jas uždengiame? (Patarlių 10:11, 12) Gal mes daug šnekame apie kitus ir jų reikalus, bet visai mažai apie dvasinius bei moralinius dalykus? Ar tai nerodo, kad mums per daug rūpi kitų asmeniniai reikalai? (1 Petro 4:15)

7. Kaip mus moko saugoti savo širdį pasakojimas apie dešimt Juozapo brolių?

⁷ Prisiminkime, kas atsitiko vienoje šeimoje. Jokūbo dešimt sūnų taip nekentė savo jaunesnio brolio Juozapo, kad „vengdavo net pasisveikinti“. Kodėl? Jie pavydėjo broliui tėvo meilės. Vėliau, kai Dievas siuntė Juozapui sapnus tuo parodydamas savo palankumą, broliai „ėmė dar labiau jo nekęsti“ (Pradžios 37:4, 5, 11). Jie pasielgė žiauriai: pardavė savo brolį į nelaisvę. Paskui norėdami nuslėpti nusikaltimą, jie pamelavo tėvui, kad Juozapą sudraskė žvėris. Tada dešimt Juozapo brolių nesergėjo savo širdžių. Jei esi linkęs kritikuoti kitus, ar tai nerodo, jog tavo širdyje susisuko lizdą pavydas? Būkime budrūs ir sekime, ką sako mūsų lūpos ir nedelsdami išraukime netinkamus polinkius.

8. Kas padės mums ištirti širdį, jei susigundėme meluoti?

 ⁸ „Neįmanoma, kad Dievas meluotų“, tačiau netobuli žmonės linkę sakyti neteisybę (Hebrajams 6:18). „Visi žmonės — melagiai“, — aimanavo psalmininkas (Psalmyno 116:11). Net apaštalas Petras tris kartus melavo nepažįstąs Jėzaus (Mato 26:69-75). Mes, be abejo, turime vengti meluoti, nes Jehova neapkenčia „melagingo liežuvio“ (Patarlių 6:16-19). Jei kada pamelavome, reikėtų pamąstyti, kodėl taip padarėme. Gal dėl žmonių baimės, o gal išsigandome bausmės? Gal nuogąstavome dėl savo reputacijos, o gal taip pasielgėme tiesiog iš savanaudiškumo? Kad ir kokia būtų priežastis, reikėtų apsvarstyti situaciją, nuolankiai pripažinti savo ydą ir melsti Jehovos atleisti, prašyti jo pagalbos įveikti tą silpnybę. Geriausiai galėtų padėti „bendruomenės vyresnieji“ (Jokūbo 5:14, Jr).

9. Ką malda byloja apie mūsų širdį?

⁹ Į jauno karaliaus Saliamono prašymą išminties bei žinių Jehova atsakė taip: „Kadangi tai tavo širdyje, ir tu neprašei nuosavybės, turtų, garbės..., duodu tau išminties ir žinojimo. Duosiu tau taip pat ir turtų, ir nuosavybės, ir garbės“ (2 Metraščių 1:11, 12). Iš to, ko Saliamonas prašė, o ko ne, Jehova žinojo, kas brangu jaunuolio širdžiai. Ką mūsų maldos byloja apie mūsų širdį? Ar akivaizdu, kad trokštame pažinimo, išminties, įžvalgos? (Patarlių 2:1-6; Mato 5:3, Jr) Ar mums svarbūs Karalystės interesai? (Mato 6:9, 10) Jei mūsų maldos pasidarė mechaniškos, ar tai ne ženklas, jog turėtume skirti laiko apmąstyti Jehovos darbus? (Psalmyno 103:2) Kiekvienam krikščioniui reikėtų atkreipti dėmesį, ką apie jį byloja malda.

Ką liudija veiksmai?

10, 11. a) Nuo ko prasideda svetimavimas bei paleistuvystė? b) Kas padės mums ‛nesvetimauti savo širdimi’?

¹⁰ Sakoma, jog veiksmai iškalbingesni už žodžius. Elgesys išties daug ką pasako apie mūsų vidų. Pavyzdžiui, moraline prasme sergėti širdį reiškia daugiau negu tik vengti paleistuvauti, svetimauti. Kalno pamoksle Jėzus pasakė: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mato 5:28). Kaip mes galime sergėtis svetimauti širdimi?

¹¹ Ištikimas Dievui patriarchas Jobas paliko pavyzdį susituokusiems krikščionims. Jis, žinoma, bendraudavo su jaunomis moterimis ir prireikus net joms maloniai padėdavo. Tačiau šiam doram vyrui nė į galvą neateidavo užmegzti su jomis intymius santykius. Kodėl? Kadangi jis buvo nusprendęs nežiūrėti geidulingai į moterį. „Sudariau sandorą su savo akimis, — pasakė jis, — kad gašliai nežvelgsiu į mergelę“ (Jobo 31:1). Ir mes turime padaryti sutartį su akimis ir sergėti savo širdį.

12. Kaip turime taikyti žodžius iš Luko 16:10 norėdami sergėti širdį?

¹² „Kas patikimas smulkmenose, tas patikimas ir dideliuose dalykuose, — pasakė Dievo Sūnus, — o kas neteisingas smulkmenose, tas neteisingas ir dideliuose dalykuose“ (Luko 16:10). Mums reikia stebėti, kaip elgiamės spręsdami tariamai smulkius reikalus, kokie esame namuose (Psalmyno 101:2). Būdami juose, žiūrėdami televizorių, naudodamiesi internetu, ar laikomės Biblijos patarimo: „Ištvirkavimas,  visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip dera šventiesiems; taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka“? (Efeziečiams 5:3, 4) O kaip reaguojame, kai per televiziją ar vaizdo žaidimuose rodomos smurto scenos? „Viešpats ištiria teisųjį ir nedorėlį, — pasakė psalmininkas, — kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies“ (Psalmyno 11:5).

13. Kokio perspėjimo dera nepamiršti stebint, kas išeina iš mūsų širdies?

¹³ „Širdis už viską vylingesnė ir nepataisomai pasiligojusi [„nenuspėjama“, NW]“, — perspėjo Jeremijas (Jeremijo 17:9). Jos klastingumas pasireiškia tada, kai nepasmerkiame savo klaidų, numojame ranka į ydas, pateisiname rimtus nukrypimus, perdėtai vertiname savo laimėjimus. Tokia širdis gali skatinti mus veidmainiauti: kalbėti viena, o daryti kita (Psalmyno 12:3 [12:2, Brb]; Patarlių 23:7). Kaip svarbu sąžiningai ištirti, kas širdyje!

Ar tavo akis sveika?

14, 15. a) Kas yra „sveika“ akis? b) Kaip sveika akis apsaugos mūsų širdį?

¹⁴ „Kūno žiburys yra akis“, — pasakė Jėzus. Toliau pridūrė: „Todėl, jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu“ (Mato 6:22). Sveika akis paprastai yra sutelkusi dėmesį į vieną tikslą ir nežvairuoja į šalis. Mūsų akis turi „pirmiausia ieškoti Dievo karalystės ir jo teisumo“ (Mato 6:33). Kas atsitinka simbolinei širdžiai, jei mūsų akis nesveika?

¹⁵ Pakalbėkime apie pragyvenimą. Krikščionis privalo aprūpinti šeimą (1 Timotiejui 5:8). Tačiau kaip tada, kai mus traukia geriausias maistas, madingiausi rūbai, naujas namas bei kiti dalykai? Ar tai nepavergia širdies, proto, ar neverčia garbinti Dievą tik puse širdies? (Psalmyno 119:113; Romiečiams 16:18) Ar reikia tiek atsidėti savo poreikiams, kad mūsų gyvenimas suktųsi vien apie šeimą, verslą, materialinius reikalus? Prisiminkime įkvėptą patarimą: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų  apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus“ (Luko 21:34, 35).

16. Koks buvo Jėzaus patarimas apie akį ir kodėl jis jį davė?

¹⁶ Akis yra svarbus proto ir širdies ryšio organas. Tai, į ką ji sutelkia dėmesį, stipriai veikia mūsų mintis, jausmus, veiksmus. Kalbėdamas perkeltine prasme, Jėzus paminėjo akių geismo galią ir pasakė: „Jei tavo dešinioji akis tave verčia nusidėti, išlupk ją ir mesk nuo savęs: tau juk geriau, kad vienas tavo narių žūtų, negu kad visas tavo kūnas būtų įmestas į geheną“ (Mato 5:29, Naujasis Testamentas ir Psalmai, vertė A. Jurėnas, išnaša). Reikia stebėti, kad akis nesutelktų dėmesio į nederamus dalykus, pavyzdžiui, į tai, kas sukelia neteisėtus geidulius bei troškimus.

17. Kaip taikydami žodžius iš Kolosiečiams 3:5 galime sergėti širdį?

¹⁷ Aišku, rega ne vienintelė ryšio priemonė su aplinkiniu pasauliu. Tokie pojūčiai kaip lytėjimas, klausa irgi mus veikia, todėl turime būti apdairūs ir su šiais jutimo organais. Apaštalas Paulius perspėjo: „Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė“ (Kolosiečiams 3:5).

18. Ką turime daryti, kilus negeroms mintims?

¹⁸ Nederamas troškimas gali užgimti slaptoje mūsų proto kertelėje. Apie jį galvojant, paprastai geismas stiprėja ir veikia širdį. „Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį“ (Jokūbo 1:14, 15). Pavyzdžiui, taip dažniausiai įprantama masturbuotis. Itin svarbu pripildyti protą dvasinių minčių! (Filipiečiams 4:8) Stenkimės atsikratyti nedorų minčių, kai tik jos ateina į galvą.

‛Tarnauk Jehovai visa širdimi’

19, 20. Kaip galime sėkmingai tarnauti Jehovai iš visos širdies?

¹⁹ Senatvėje karalius Dovydas pasakė sūnui: „Mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir tarnauk jam visa širdimi ir visa gyvastimi, nes Viešpats tiria kiekvieną širdį ir supranta kiekvieną norą bei mintį“ (1 Metraščių 28:9). Saliamonas pats meldė ‛klusnios širdies’ (1 Karalių 3:9, Jr). Tačiau jam buvo sunku išsaugoti tokią širdį visą gyvenimą.

²⁰ Kad mums tai pavyktų, turime ne tik išsiugdyti Jehovai patinkančią širdį, bet ir ją sergėti. Tai įstengsime, jei Dievo Žodžio priminimus laikysime širdyje — ‛jos gilumoje’ (Patarlių 4:20-22, Brb). Be to, reikia tyrinėti savo širdį, maldingai apsvarstyti, ką byloja mūsų žodžiai bei elgesys. O ko verti būtų tokie apmąstymai, jei įžvelgę kokią nors savo silpnybę uoliai neprašytume Jehovos pagalbos jos atsikratyti? Taip pat labai svarbu akylai stebėti, į ką sutelkiame savo pojūčius. Taip elgdamiesi, būsime tikri, kad „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės [mūsų] širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7). Pasiryžkime labiausiai sergėti savo širdį ir iš visos jos gelmės tarnaukime Jehovai.

Ar atsimeni?

• Kodėl svarbu sergėti širdį?

• Kaip galime sergėti širdį stebėdami, ką sakome?

• Kodėl svarbu išsaugoti akį „sveiką“?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Apie ką paprastai kalbamės lauko tarnyboje, sueigose, namuose?

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Sveika akis nežvairuoja į šalis