‛Apsivilkite kantrumu’

„Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu... ir kantrumu“ (KOLOSIEČIAMS 3:12).

1. Papasakok puikų kantraus žmogaus pavyzdį.

REIŽISAS, gyvenantis pietvakarių Prancūzijoje, 1952 metais tapo Jehovos liudytoju. Metų metais žmona visaip kliudė jam tarnauti Jehovai. Nenorėdama, kad vyras lankytų sueigas, ji stengdavosi perdurti motociklo padangas, o sykį jam skelbiant Biblijos žinią nuo durų prie durų sekė iš paskos ir tyčiojosi, kai sutuoktinis pasakojo sutiktiems žmonėms gerąją naujieną apie Karalystę. Taip nuolat varginamas, Reižisas ugdėsi didelę kantrybę. Tai geras pavyzdys visiems krikščionims, nes Jehova reikalauja, kad kiekvienas jo garbintojas kantriai elgtųsi su kitais.

2. Ką tiesiogiai reiškia graikiškas žodis, verčiamas „didi kantrybė“, ir ką šis terminas nurodo?

 ² Graikiškas žodis, verčiamas „didi kantrybė“, tiesiogiai reiškia „dvasios ilgybė“. Šis terminas angliškajame „Naujojo pasaulio vertime“ dešimt kartų verčiamas „didi kantrybė“, tris sykius — „kantrybė“ ir vieną kartą — „rodyti kantrybę“. Tiek hebrajų, tiek graikų kalboje posakis, verčiamas „didi kantrybė“, nurodo kantrų, pakantų, lėtą pykti asmenį.

3. Kaip skyrėsi krikščionių ir pirmojo amžiaus graikų požiūris į kantrumą?

³ Pirmojo amžiaus graikai kantrumo nelaikė dorybe. Šio žodžio niekada nevartojo stoicizmo filosofijos šalininkai. Biblisto V. Barklio nuomone, didis kantrumas yra „visiška priešingybė toms vertybėms, kurias brangino graikai“, be kitų dalykų, liaupsinę „nepakantumą jokiai užgaulei, skriaudai“. Mokslininkas sako: „Graikams tikras vyras tas, kas visiems atkeršija, o krikščionims — toks žmogus, kuris net turėdamas progą skriaudikui atsilyginti, to nedaro.“ Graikams kantrumas buvo silpnumo požymis, bet mums šiuo ir kitais atvejais „Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones“ (1 Korintiečiams 1:25).

Didi Kristaus kantrybė

4, 5. Kokį nuostabų kantrybės pavyzdį paliko Jėzus?

⁴ Antras po Jehovos puikus kantrumo pavyzdys yra Jėzus Kristus. Net pačiais sunkiausiais momentais Jėzus rodė nepaprastą kantrybę. Apie jį buvo išpranašauta: „Nors buvo žiauriai kankinamas, jis pakluso ir burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, kaip tyli avis kerpama, taip jis nepratarė nė žodžio“ (Izaijo 53:7).

⁵ Kokią nepaprastą kantrybę rodė Jėzus per visą savo tarnystės žemėje laiką! Jis pakentė priešininkų klastingus klausimus ir jų įžeidinėjimus (Mato 22:15-46; 1 Petro 2:23). Jis buvo kantrus su savo mokiniais net tada, kai jie nuolat ginčydavosi, kuris iš jų didžiausias (Morkaus 9:33-37; 10:35-45; Luko 22:24-27). O kiek Jėzui reikėjo susivaldymo tą naktį, kai jį suėmė, o Petras su Jonu, paprašyti budėti, miegojo! (Mato 26:36-41)

6. Kuo Pauliui buvo naudinga Jėzaus kantrybė ir ko mes galime iš to pasimokyti?

⁶ Po mirties ir prikėlimo Jėzus toliau rodė kantrybę. Tai ypač suvokė apaštalas Paulius, nes jis anksčiau persekiojo krikščionis. Paulius rašė: „Tai tikras žodis ir vertas visiško pritarimo, jog Kristus Jėzus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš. Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Kristus Jėzus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie jį įtikės amžinajam gyvenimui“ (1 Timotiejui 1:15, 16). Kad ir koks būtų buvęs mūsų ankstesnis gyvenimas, jei tikime Jėzų, jis elgsis su mumis kantriai, žinoma, laukdamas „atsivertimą liudijančių darbų“ (Apaštalų darbų 26:20; Romiečiams 2:4). Kristaus pranešimai septyniems Mažosios Azijos susirinkimams liudija, kad nors Jėzui nestinga kantrumo, vis dėlto jis tikisi iš mūsų pažangos (Apreiškimo 2 ir 3 skyriai).

Dvasios vaisius

7. Koks ryšys tarp kantrybės ir šventosios dvasios?

⁷ Penktajame Laiško galatams skyriuje Paulius kalba apie priešingus dalykus: kūno  darbus ir dvasios vaisius (Galatams 5:19-23). Kantrumo šaltinis yra Jehova, nes tai viena iš jo savybių ir jo dvasios vaisius (Išėjimo 34:6, 7). Pauliaus paminėtame dvasios vaisių sąraše drauge su „meile, džiaugsmu, ramybe, ... malonumu, gerumu, ištikimybe, romumu, susivaldymu“ paminėta ir kantrybė (Galatams 5:22, 23). Todėl kai Dievo tarnai yra kaip ir jis kantrūs, vadinasi, juos veikia šventoji dvasia.

8. Kas mus įgalins ugdytis dvasios vaisius, taigi ir kantrumą?

⁸ Tačiau tai nereiškia, kad Jehova primeta žmogui savo dvasią. Mes turime patys pasiduoti jos įtakai (2 Korintiečiams 3:17; Efeziečiams 4:30). Turime leisti dvasiai veikti savo gyvenimą ugdydamiesi jos vaisius visuose savo darbuose. Išvardijęs kūno darbus ir dvasios vaisius, Paulius pridūrė: „Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią. Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tai ir pjaus. Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą“ (Galatams 5:25; 6:7, 8). Jei norime sėkmingai ugdytis kantrumą, privalome puoselėti ir visus kitus vaisius, kurie krikščionims diegiami per šventąją dvasią.

„Meilė kantri“

9. Tikriausiai kodėl Paulius pasakė korintiečiams, kad „meilė kantri“?

⁹ Ypatingą ryšį tarp meilės ir kantrybės Paulius nurodė tokiais žodžiais: „Meilė kantri“ (1 Korintiečiams 13:4). Biblisto A. Barneso nuomone, Paulius tai pabrėžė turėdamas omenyje Korinto susirinkimo krikščionių ginčus bei nesutarimus (1 Korintiečiams 1:11, 12). Barnesas sako: „Čia pavartotas žodis [kantri] yra antonimas žodžiui ūmus (žodžiais, mintimis, dirglumu). Pauliaus pavartotas žodis nurodo tokią būseną, kai žmogus gali ILGAI IŠTVERTI spaudžiamas, provokuojamas.“ Taika krikščionių susirinkime ypač klesti dėl jos narių meilės ir kantrybės.

10. a) Kaip meilė mums padeda būti kantriems ir kokį patarimą apie tai davė apaštalas Paulius? b) Ką apie Dievo kantrumą ir maloningumą pasakė vienas biblistas? (Žiūrėk išnašą.)

¹⁰ „Meilė kantri, meilė maloninga, ji... neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui.“ Vadinasi, meilė įvairiopai padeda mums būti kantriems * (1 Korintiečiams 13:4, 5). Meilė padeda pakančiai elgtis su  kitais ir nepamiršti, jog visi esame netobuli ir turime trūkumų. Ji skatina mus būti taktiškus, atlaidžius. Apaštalas Paulius ragina elgtis ‛su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikyti tarpusavio meilę, uoliai sergėti Dvasios vienybę taikos ryšiu’ (Efeziečiams 4:1-3).

11. Kodėl krikščionims taip svarbu būti kantriems susirinkime ir kitur?

¹¹ Savo kantrybe krikščionys labai prisideda prie taikos ir laimės susirinkime, Betelyje, misionierių namuose, statybose, krikščionių mokyklose. Kadangi mūsų būdas, polinkiai, išsiauklėjimas, etiketas, net požiūris į higieną yra skirtingi, kartais kyla nesusipratimų. Taip paprastai būna ir šeimoje. Todėl labai svarbu susivaldyti nuo pykčio (Patarlių 14:29; 15:18; 19:11). Kantrumas, tai yra ištvermė tikintis geros išeities, būtinas mums visiems (Romiečiams 15:1-6).

Kantrumas padeda mums ištverti

12. Kodėl kantrybė tokia svarbi sunkiomis aplinkybėmis?

¹² Kantrumas padeda mums ištverti tokiomis aplinkybėmis, kurios, atrodo, tęsiasi be galo ir nieko neįmanoma skubiai išspręsti. Taip buvo su minėtu Reižisu. Daug metų žmona trukdė jam tarnauti Jehovai. Vis dėlto kartą ji su ašaromis tarė vyrui: „Žinau, jog tai tiesa. Padėk man — noriu studijuoti Bibliją.“ Vėliau ji pasikrikštijo. Reižisas pasakė: „Tai liudija, jog Jehova laimino tuos didelių pastangų, kantrybės ir ištvermės metus.“ Jam buvo atlyginta už kantrumą.

13. Kas padėjo ištverti Pauliui ir kaip jo pavyzdys gali padėti ištverti mums?

¹³ Pirmajame amžiuje puikų kantrybės pavyzdį rodė apaštalas Paulius (2 Korintiečiams 6:3-10; 1 Timotiejui 1:16). Gyvenimo pabaigoje duodamas patarimą savo jaunajam bendražygiui Timotiejui, Paulius įspėjo, jog visi krikščionys patirs išmėginimų. Apaštalas kalbėjo apie savo paties pavyzdį ir paminėjo, kokios pagrindinės krikščionių savybės padeda ištverti. Jis rašė: „Tu pasekei mano mokymu, gyvenimo būdu, sumanymais, tikėjimu, ištverme, meile, kantrybe, persekiojimais, kančiomis, kurios mane ištiko Antiochijoje, Ikonijuje, Listroje. O kokių tik persekiojimų man neteko iškęsti! Bet iš visų išgelbėjo mane Viešpats. Ir visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami“ (2 Timotiejui 3:10-12; Apaštalų darbų 13:49-51; 14:19-22). Kad ištvertume, mums būtinas tikėjimas, meilė, kantrybė.

 Apsivilkite kantrybe

14. Kam Paulius prilygino tokią Dievo savybę kaip kantrumą ir kokį patarimą davė Kolosų krikščionims?

¹⁴ Apaštalas Paulius kantrybę bei kitas Dievo savybes prilygino rūbams, kuriais krikščionis turi apsivilkti nusimetęs „senojo žmogaus“ elgsenos apdarą (Kolosiečiams 3:5-10). Jis rašė: „Jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis“ (Kolosiečiams 3:12-14).

15. Kokia būna nauda, kai krikščionys ‛apsivelka’ kantrybe bei kitomis Dievo savybėmis?

¹⁵ Jei krikščionių susirinkimo nariai ‛apsivelka’ gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu, kantrumu ir meile, gali įveikti sunkumus ir toliau vieningai tarnauti Jehovai. Krikščionių prižiūrėtojai privalo būti ypač kantrūs. Kartais galbūt jiems reikia pataisyti kitą krikščionį ir tai galima daryti įvairiai. Rašydamas Timotiejui, Paulius paminėjo geriausią metodą: „Bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas [„su mokymo menu“, NW]“ (2 Timotiejui 4:2). Taip, su Jehovos avimis visada reikia elgtis kantriai, kilniai, švelniai (Mato 7:12; 11:28; Apaštalų darbų 20:28, 29; Romiečiams 12:10).

„Būkite kantrūs visiems“

16. Kokia nauda, jei ‛esame kantrūs visiems’?

¹⁶ Didi Jehovos kantrybė žmonijai įpareigoja mus ‛būti kantrius visiems’ (1 Tesalonikiečiams 5:14). Vadinasi, turime kantriai elgtis su neliudytojais namiškiais, kaimynais, bendradarbiais, bendraklasiais. Neretai liudytojams, metų metais kentusiems kandžias replikas arba priešiškumą darbovietėje ar mokykloje, pavyksta įveikti tokį nepalankų nusistatymą (Kolosiečiams 4:5, 6). Apaštalas Petras parašė: „Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną“ (1 Petro 2:12).

17. Kaip galime sekti Jehovos meilės ir kantrybės pavyzdžiu ir kodėl turime taip elgtis?

¹⁷ Per Jehovos kantrybę gali išsigelbėti milijonai žmonių (2 Petro 3:9, 15). Būdami meilingi ir kantrūs kaip Jehova, toliau ištvermingai skelbsime gerąją naujieną apie Dievo Karalystę ir mokysime žmones  paklusti Kristaus Karalystės valdžiai (Mato 28:18-20, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; Morkaus 13:10). Nustoti skelbti reikštų norą apriboti Jehovos kantrybę ir nebepaisyti jo siekio, kad žmonės atsiverstų (Romiečiams 2:4).

18. Ko Paulius meldė kolosiečiams?

¹⁸ Mažosios Azijos krikščionims, gyvenantiems Kolosuose, Paulius rašė: „Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu, kad, visokeriopai sustiprinti jo šlovės galia, [būtumėte] pilni ištvermės ir kantrybės, su džiaugsmu“ (Kolosiečiams 1:9-11).

19, 20. a) Kaip galime vengti laikyti Jehovos besitęsiančią kantrybę išmėginimu? b) Kokia gali būti nauda iš mūsų kantrybės?

¹⁹ Jehovos besitęsianti kantrybė netaps mums išmėginimu, jei būsime „pilni Dievo valios pažinimo“, o jo valia yra, kad „visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4, Brb). Mes ‛nešime visokių gerų darbų vaisių’, ypač skelbsime „šią gerąją naujieną apie karalystę“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972). Jei ištikimai tai darysime, Jehova mus ‛visokeriopai sustiprins’, kad būtume ‛pilni ištvermės, kantrybės, džiaugsmo’. Tokia tarnystė padės mums ‛elgtis, kaip verta Viešpaties’ ir turėti ramybę, nes žinosime, jog ‛tobulai jam patinkame’.

²⁰ Aiškiai suvokime, su kokia išmintimi siejasi didi Jehovos kantrybė — per ją išgelbėjimas laukia mūsų ir tų, kurie klauso, kai skelbiame ir mokome (1 Timotiejui 4:16). Ugdydamiesi dvasios vaisius — meilę, gerumą, romumą, savitvardą, galėsime būti kantrūs su džiaugsmu. Tai padės taikiai sugyventi su namiškiais bei susirinkimo broliais ir seserimis. Kantrybė pravers mums palaikyti gerus santykius su savo bendradarbiais, bendramoksliais. Be to, savo kantrumu pasieksime puikų tikslą — prisidėsime prie nusidėjėlių išgelbėjimo ir didžios kantrybės Dievo, Jehovos, pašlovinimo.

[Išnaša]

Ar gali paaiškinti?

• Kuo Kristus yra puikus kantrybės pavyzdys?

• Kas padės mums ugdytis kantrumą?

• Kuo naudinga kantrybė šeimoje, krikščionių brolijoje, vyresniesiems?

• Kuo mūsų kantrybė naudinga mums bei kitiems?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Net sunkiais momentais Jėzus buvo kantrus su savo mokiniais

[Iliustracija 16 puslapyje]

Krikščionių prižiūrėtojai yra skatinami rodyti puikų kantrybės su bendratikiais pavyzdį

[Iliustracija 17 puslapyje]

Jei esame meilingi ir kantrūs kaip Jehova, nepaliausime skelbti gerosios naujienos

[Iliustracija 18 puslapyje]

Paulius meldė, kad krikščionys būtų ‛kantrūs su džiaugsmu’