„Jehovos laiminimas — štai kas daro turtingą“

KIEKVIENAS norime būti laiminamas. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, palaiminimas teikia „laimę, gerovę“. Kadangi „kiekvieną gerą davinį ir kiekvieną tobulą dovaną“ duoda Jehova, iš jo ateina ir visos tikrosios ilgalaikės palaimos (Jokūbo 1:17). Jis negaili palaimų visai žmonijai, netgi tiems, kurie jo nepažįsta. Jėzus apie savo Tėvą sakė: „Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mato 5:45). Vis dėlto Jehova ypač rūpinasi tais, kurie jį myli (Pakartoto Įstatymo 28:1-14; Jobo 1:1; 42:12).

Psalmininkas rašė: „Viešpats nešykšti nieko tiems, kurie gyvena, dorai elgdamiesi“ (Psalmyno 84:12 [84:11, Brb]). Taip, tarnaudamas Jehovai žmogus savo gyvenimą praturtina ir įprasmina. Jehovos tarnai žino: „Jehovos laiminimas — štai kas daro turtingą, skausmo jis prie jo neprideda.“ Biblijoje dar sakoma: „Tie, kuriuos Viešpats laimina, paveldės žemę“ (Patarlių 10:22, NW; Psalmyno 37:22, 29). Kokia tai bus palaima!

O ką daryti, kad Jehova mus laimintų? Viena, turime ugdytis jam patinkančias savybes (Pakartoto Įstatymo 30:16, 19, 20; Michėjo 6:8). Tai akivaizdu iš trijų senovėje gyvenusių Jehovos tarnų gyvenimo.

Jehova laimina savo tarnus

Nojus buvo puikus Dievo tarnas. Pradžios 6:8 rašoma: „Nojus rado malonę Dievo akyse.“ Už ką? Kadangi buvo klusnus. Biblijoje sakoma: „Jis vaikščiojo su Dievu.“ Nojus laikėsi Jehovos principų ir klausė jo nurodymų. Kai pasaulis buvo permirkęs smurtu ir ištvirkimu, Nojus nedvejodamas darė „visa, ką jam Dievas buvo įsakęs“ (Pradžios 6:9, 22, Skv). Todėl Jehova liepė jam pasistatyti „laivą savo šeimynai išgelbėti“ (Hebrajams 11:7). Nojaus šeima, o per ją ir visa žmonija, išliko, kai buvo naikinama to meto karta. Nojus mirė, turėdamas viltį būti prikeltas ir amžinai gyventi žemėje, paverstoje rojumi. Kaip dosniai jis palaimintas!

Jehovai patinkančias ypatybes turėjo ir Abraomas. Žymiausia jų buvo tikėjimas (Hebrajams 11:8-10). Abraomas  nepagailėjo patogaus gyvenimo Ūre, o vėliau ir Harane, nes tikėjo Jehovos pažadu, kad turės daug palikuonių ir per jį bus palaimintos visos tautos (Pradžios 12:2, 3). Puikus atlygis už daugybę kartų mėgintą Abraomo tikėjimą buvo sūnus Izaokas. Per jį Abraomas tapo Dievo išrinktosios tautos, Izraelio, o vėliau ir Mesijo protėviu (Romiečiams 4:19-21). Be to, jis yra „tėvas visiems tikintiesiems“ ir buvo pramintas Dievo draugu (Romiečiams 4:11; Jokūbo 2:23; Galatams 3:7, 29). Koks prasmingas ir palaimingas jo gyvenimas!

Dar prisiminkime ištikimąjį Mozę. Jis išsiskyrė tuo, kad buvo ypač dėkingas už dvasinius dalykus. Mozė atsisakė visų Egipto turtų ir „liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“ (Hebrajams 11:27). 40 metų išgyvenęs Midjane jis sugrįžo į Egiptą ir reikalaudamas savo broliams laisvės drąsiai stojo prieš faraoną —galingiausią to  meto valdovą (Išėjimo 7:1-7). Mozė regėjo dešimt bausmių, kaip persiskyrė Raudonoji jūra ir kaip buvo sunaikinta faraono kariuomenė. Per Mozę Jehova Izraeliui davė Įstatymą, jis tarpininkavo Dievui su šia tauta sudarant sandorą. 40 metų Mozė vadovavo izraelitams dykumoje. Jo gyvenimas tikrai turėjo prasmę, be to, tarnaudamas Jehovai jis buvo gausiai laiminamas.

Palaimos mūsų laikais

Iš šių pavyzdžių akivaizdu, kad tų, kurie tarnauja Dievui, gyvenimas tikrai prasmingas. Ugdydamiesi tokias ypatybes kaip paklusnumas, tikėjimas ir dėkingumas už dvasinius dalykus Jehovos tarnai yra gausiai laiminami.

Kuo? Štai milijonai krikščionijos atstovų kenčia dvasinį badą, o mes galime ‛spinduliuoti dėl Viešpaties gėrybių’ (Jeremijo 31:12, Jr). Per Jėzų Kristų bei „ištikimą ir protingą vergą“ Jehova parūpina gausybę dvasinio maisto, kuris padeda mums išsilaikyti „kelyje į gyvenimą“ (Mato 7:13, 14; 24:45, Jr; Jono 17:3). Mūsų krikščioniška brolija — dar viena didelė palaima. Sueigose ir kitur susitikdami su mylinčiais bendratikiais, kurie nuoširdžiai stengiasi apsivilkti ‛nauju žmogumi’, esame be galo laimingi (Kolosiečiams 3:8-10; Psalmyno 133:1). Bet didžiausia palaima — turėti tikrai vertingą artimą ryšį su Jehova Dievu ir sekti jo Sūnaus Jėzaus Kristaus pėdomis (Romiečiams 5:1, 8; Filipiečiams 3:8).

Apmąstydami tokias palaimas suvokiame, kokia didelė mūsų tarnavimo Dievui vertė. Galbūt prisimename Jėzaus parabolę apie pirklį, ieškantį gražių perlų. Jėzus kalbėjo: „Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“ (Mato 13:46). Mes visiškai taip pat žiūrime į mūsų santykius su Dievu, nuostabią galimybę jam tarnauti, mūsų krikščionių broliją, turimą viltį ir visas kitas palaimas, įgytas per tikėjimą. Nėra nieko brangesnio už visa tai.

Atsidėkokime Jehovai

Kadangi žinome, kad kiekvienas geras davinys ateina iš Jehovos, mūsų širdys kupinos dėkingumo už gaunamas palaimas. Kaip jį parodyti? Vienas būdas — padėti gauti tas pačias palaimas kitiems (Mato 28:19). Daugiau kaip 230 valstybių ir joms priklausomų teritorijų Jehovos liudytojai eidami pas žmones taip ir daro. Jie aukoja tai, ką turi: laiką, energiją, materialinį turtą, kad kiti „pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4).

Pionieriai, gyvenantys Glendeilyje (Kalifornijos valstija, JAV), kiekvieno šeštadienio rytą nuvyksta į federalinį kardomąjį kalėjimą, į ten ir atgal nukeliaudami apie 100 kilometrų. Nors kaskart su kaliniais jie gali kalbėtis tik kelias valandas, pionieriams ryžto nepritrūksta. Jie sako: „Tarnaudami šioje ypatingoje teritorijoje  nepaprastai praturtėjame. Tarnyba teikia daug džiaugsmo. Turime tiek besidominčiųjų, kad sunku visus apeiti. Dabar Bibliją studijuojame su penkiais žmonėmis, tačiau to yra paprašę dar keturi.“

Uoliai tarnaujantys krikščionys mielai be jokio užmokesčio gelbėja žmones. Jie mąsto kaip ir Jėzus: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mato 10:8) Taip nesavanaudiškai tarnauja milijonai žmonių visame pasaulyje, todėl minios atviraširdžių tampa mokiniais. Vien per praėjusius penkerius metus beveik 1,7 milijono asmenų paskyrė savo gyvenimą Jehovai. Kadangi Dievo tarnų vis gausėja, prireikia ir daugiau Biblijų, biblinių leidinių, tenka statyti vis daugiau Karalystės salių ir kitokių pastatų sueigoms. Iš kur visam tam gaunami pinigai? Tik iš savanoriškų aukų.

Kai kuriose pasaulio dalyse dėl sunkių ekonominių sąlygų daug kas vos įstengia patenkinti pačius būtiniausius savo šeimos poreikius. Žurnalo New Scientist pranešimu, milijardas žmonių maistui išleidžia 70 procentų visų šeimos pajamų. Taip yra ir su daugeliu mūsų tikėjimo brolių bei sesių. Be bendratikių pagalbos jie neišgalėtų turėti krikščionių leidinių ar tinkamos Karalystės salės.

Žinoma, tai nereiškia, kad tokie krikščionys ramiai numeta savo naštą ant pečių kitiems. Vis dėlto jiems reikia pagalbos. Skatindamas izraelitus rodyti dėkingumą už Jehovos palaimas aukojant jam savo turtą Mozė sakė: „Kiekvienas atnašaus, kiek išgali, pagal Viešpaties, savo Dievo, palaiminimą, kurį jis bus tau suteikęs“ (Pakartoto Įstatymo 16:17). Kai Jėzus šventykloje pamatė našlę, aukojančią „du smulkius pinigėlius“, pagyrė ją savo mokiniams. Ji darė, ką išgalėjo (Luko 21:2, 3). Taip pat ir sunkiai gyvenantys krikščionys stengiasi tiek, kiek išgali. O jei to nepakanka, savo aukomis padeda ne taip vargstantys bendratikiai (2 Korintiečiams 8:13-15).

Taip atsidėkojant Dievui, svarbu tinkamas nusistatymas (2 Korintiečiams 8:12). Paulius sakė: „Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją“ (2 Korintiečiams 9:7). Aukodami nuoširdžiai mes ir palaikome augančią Dievo organizaciją, ir didiname savo pačių džiaugsmą (Apaštalų darbų 20:35).

Skelbti Jehovos žinią ir noriai jam aukoti — du būdai rodyti dėkingumą už Dievo palaimas. O kiek ryžto įkvepia mintis, kad Jehova nori laiminti daug daugiau atviraširdžių žmonių, kurie kol kas jo nepažįsta! (2 Petro 3:9) Todėl panaudokime tai, ką turime, tarnaudami Dievui ir ieškodami palankių žmonių, padėkime jiems išsiugdyti tokias ypatybes kaip paklusnumas, tikėjimas, dėkingumas. Mus tikrai apims džiaugsmas, kai jie ims ‛ragauti ir matys, koks geras yra Viešpats’ (Psalmyno 34:8, Brb).

[Rėmelis 28 puslapyje]

Kaip galima paaukoti

PASAULINEI VEIKLAI

Daugelis atideda arba numato dalį savo lėšų, kurias dės į aukų dėžutę su užrašu „Aukos pasaulinei veiklai remti (Mato 24:14)“. Tuos pinigus susirinkimai kas mėnesį nusiunčia Lietuvos Jehovos liudytojų biurui.

Savanoriškos piniginės aukos taip pat gali būti pervedamos į banką (AB LTB Kauno m. Centro sk. atsiskaitomoji sąskaita 599001609) arba siunčiamos pašto perlaida adresu: Jehovos liudytojams, p. d. 946, LT-3043 Kaunas. Gali būti dovanojamas ir nekilnojamasis turtas, brangenybės bei vertybiniai popieriai. Aukojant reikia pridėti trumpą laišką su nurodymu, kad tai besąlyginė dovana.

SĄLYGINĖS AUKOS

Pinigai gali būti patikėti su sąlyga, kad davėjui prireikus jie bus grąžinti.

DRAUDIMAS

Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija gali būti paskirta gyvybės draudos gavėja. Dovanotojas turėtų pranešti apie tai Bendrijos biurui.

TESTAMENTAI

Teisiškai įformintu testamentu turtas arba pinigai gali būti palikti Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai. Apie tai reikia pranešti Bendrijos biurui.

Daugiau informacijos šiuo klausimu galite gauti paskambinę telefonu (827) 308700 arba parašę adresu: Jehovos liudytojams, p. d. 946, LT-3043 Kaunas.