Jehova moko mus skaičiuoti savo dienas

„Mokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį“ (PSALMYNO 90:12).

1. Kodėl turėtume prašyti Jehovą mokyti mus „skaičiuoti savo dienas“?

JEHOVA DIEVAS yra mūsų Kūrėjas ir gyvybės Šaltinis (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]; Apreiškimo 4:11). Tad niekas kitas negali taip išmintingai pamokyti gyventi kaip jis. Visai pagrįstai psalmininkas maldavo Dievą: „Mokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį“ (Psalmyno 90:12). Devyniasdešimtąją psalmę, kurioje užrašyti tie žodžiai, be abejo, verta kruopščiai apsvarstyti. Trumpai apžvelkime šią Dievo įkvėptą giesmę.

2. a) Kam priskiriama 90 psalmė ir kada ji galėjo būti parašyta? b) Kaip 90 psalmės mintys turėtų paveikti mūsų požiūrį į gyvenimą?

² Psalmės pradžioje yra įrašas „Dievo žmogaus Mozės malda“. Giesmėje pabrėžiama, kaip greit pralekia žmogaus dienos, tad ji tikriausiai buvo sudėta tuomet, kai iš Egipto vergijos išlaisvinta izraelitų karta 40 metų klajojo dykumoje, kol tūkstančiais išmirė dėl savo neištikimybės (Skaičių 32:9-13). Nors nežinome 90 psalmės sukūrimo aplinkybių, įsidėmėtinos jos mintys apie netobulo žmogaus būties trumpumą. Tad, aišku, jog tą brangų laiką turime leisti išmintingai.

3. Apie ką kalbama 90 psalmėje?

³ Devyniasdešimtos psalmės 1—6 eilutėse Jehova vadinamas mūsų amžinąja užuovėja. Nuo 7 iki 12 eilutės kalbama, ką turime daryti, kad nugyventume savo trumpą amžių, kaip jam patinka. O 13—17 eilutėse išreiškiamas visų mūsų troškimas įgyti Jehovos malonę bei palaimas. Be abejo, ne kiekvienas Jehovos tarnas patirs viską, kas  aprašoma šioje psalmėje, tačiau ši jausminga malda turėtų būti artima mūsų širdžiai. Tad atidžiau panagrinėkime 90 psalmę, pažvelkime į ją pasiaukojusių Dievo tarnų akimis.

Jehova — „mūsų užuovėja“

4—6. Kas liudija, kad Jehova yra „mūsų užuovėja“?

⁴ Savo giesmę psalmininkas pradeda taip: „Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja per kartų kartas. Pirma, negu kalnai užgimė, ir žemę bei pasaulį pagimdei [„lyg skausmuose“, NW], tu esi Dievas nuo amžių per amžius“ (Psalmyno 90:1, 2).

⁵ „Amžinasis Dievas“ — Jehova yra „mūsų užuovėja“, dvasinė priebėga (Romiečiams 16:26). Esame saugūs, nes jis, „maldos klausytojas“, visuomet šalia, pasiruošęs padėti (Psalmyno 65:2, Jr). Kadangi savo rūpesčius pavedame dangiškajam Tėvui per jo mylimąjį Sūnų, ‛Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergi mūsų širdis ir mintis’ (Filipiečiams 4:6, 7; Mato 6:9; Jono 14:6).

⁶ Jaučiamės dvasiškai saugūs, nes, vaizdžiai tariant, Jehova yra „mūsų užuovėja“. Jis parūpina mums „kambarius“ — tikriausiai savo tautos susirinkimus — tarsi dvasinį prieglobstį, kur mylintys ganytojai įkvepia daugiau drąsos (Izaijo 26:20; 32:1, 2; Apaštalų darbų 20:28, 29). Be to, nemažai mūsų kilę iš šeimų, kurios jau seniai tarnauja Dievui, ir įsitikinome, kad jis tikrai yra „mūsų užuovėja per kartų kartas“.

7. Kodėl sakoma, kad kalnai „užgimė“ ir žemė buvo ‛pagimdyta lyg skausmuose’?

⁷ Jehova buvo pirma, negu „užgimė“ kalnai, dar prieš ‛pagimdant lyg skausmuose’ žemę. Žmogus suvokia, kad sukurti žemę ir viską joje, pavyzdžiui, cheminius elementus bei sudėtingus procesus, reikėjo milžiniškų pastangų. Sakydamas, kad kalnai „užgimė“ ir žemė buvo ‛pagimdyta lyg skausmuose’, psalmininkas išreiškė Jehovai pagarbą už triūsą kuriant šiuos dalykus. Argi neturėtume ir mes gerbti Kūrėją, dėkoti už jo rankų darbus?

Jehova visada šalia

8. Ką reiškia žodžiai, kad Jehova yra Dievas „nuo amžių per amžius“?

⁸ „Tu esi Dievas nuo amžių per amžius“, — giedojo psalmininkas. Originalo kalbos žodžiu, išverstu „per amžius“, gali būti nusakomi nenurodytos baigtinės trukmės dalykai (Išėjimo 31:16, 17; Hebrajams 9:15). Tačiau Psalmyno 90:2, kaip ir kai kuriose kitose Hebrajiškųjų raštų eilutėse, turima omenyje sąvoka „amžinybė“ (Mokytojo 1:4). Mūsų protas nepajėgus perprasti Dievo amžinumo. Vis dėlto Jehova yra be pradžios ir be pabaigos (Habakuko 1:12, NW). Jis bus visada, pasiruošęs mums padėti.

9. Kam psalmininkas prilygina žmogaus būties tūkstantmetį?

⁹ Įkvėptas psalmininkas prilygino tūkstantį žmogaus būties metų trumpai akimirkai, amžinojo Kūrėjo požiūriu. Apie Dievą jis pasakė: „Tu grąžini mus į dulkes, sakydamas: ‛Grįžkite, mirtingieji.’ Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena, lyg vakarykštė diena, jau praėjusi, lyg viena nakties sargyba“ (Psalmyno 90:3, 4).

10. Kaip Dievas ‛grąžina žmogų į dulkes’?

¹⁰ Žmogus mirtingas, Dievas ‛grąžina jį į dulkes’: mes virstame „dulkėmis“ — smulkiomis, biriomis žemėmis. Jehova tarsi sako: ‛Sugrįšk į žemės dulkes, iš kurių buvai padarytas’ (Pradžios 2:7; 3:19). Tai visų dalia — stiprių ir silpnų, turtingų ir vargšų, nes joks netobulas žmogus ‛negali išpirkti savo brolio nė Dievui duoti  išpirką už jį, kad galėtų gyventi amžinai’ (Psalmyno 49:6–9, Brb). Kokie esame dėkingi už tai, jog ‛Dievas paaukojo savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą’! (Jono 3:16; Romiečiams 6:23)

11. Kodėl galime sakyti, kad laiko trukmė, ilga mūsų akimis, yra visai trumputė Dievui?

¹¹ Jehovos požiūriu, netgi 969 metų sulaukęs Metušelachas neišgyveno nė dienos (Pradžios 5:27). Dievui tūkstantmetis yra lyg praėjusi vakarykštė diena — vos 24 valandos. Psalmininkas dar sako, kad Dievui tūkstantis metų yra tarsi keturios valandos nakties sargybos stovykloje (Teisėjų 7:19). Laiko trukmė, ilga mūsų akimis, yra visai trumputė amžinajam Dievui Jehovai.

12. Kokia prasme Dievas ‛nuneša’ žmones?

¹² Lyginant su Dievo amžinumu, dabartinis žmogaus gyvenimas tikrai yra vien mirksnis. Psalmininkas sako: „Tu juos nunešei srove; miegas jie pasidaro rytmetį.“ „Jie lyg žolė, kuri auštant išdygsta, rytą sužaliuoja ir žydi, o vakare nuvysta ir nudžiūsta“ (Psalmyno 90:5, 6; Jr, išnaša). Mozė pats matė, kaip tūkstančiai izraelitų išmirė dykumoje, tarsi Dievo ‛nunešti srove’. Šiuos psalmės žodžius A. Rubšys verčia taip: „Tu užbaigi žmonių gyvenimą miegu.“ O ir pats netobulų žmonių gyvenimas yra trumputis tartum nakties miegas.

13. Kodėl sakoma, jog esame „lyg žolė“ ir kaip tai turėtų veikti mūsų mąstyseną?

¹³ Mes ‛lyg žolė, kuri rytą sužaliuoja ir žydi’, tačiau nuo saulės karščio pavakary nuvysta. Išties mūsų būvis trumpas it žolės, nuleipstančios per dieną. Tad neiššvaistykime šio turto; verčiau prašykime Dievą mokyti mus deramai nugyventi likusį šios sistemos tarpsnį.

Jehova moko mus „skaičiuoti savo dienas“

14, 15. Kaip žodžiai iš Psalmyno 90:7–9 išsipildė izraelitams?

¹⁴ Psalmininkas toliau kreipiasi į Dievą: „Juk mes tavo įniršio naikinami, dėl tavo pykčio mus apima baimė. Tu pasidėjai mūsų kaltes prieš save, savo veido šviesoje slaptąsias mūsų nuodėmes. Juk visos mūsų dienos praeina tavo pyktyje, mes baigiame gyvenimo metus su atodūsiu [„kaip atodūsį“, Jr]“ (Psalmyno 90:7–9).

¹⁵ Neištikimieji izraelitai buvo ‛Dievo įniršio sunaikinti’. Juos ‛apėmė baimė dėl jo pykčio’. Kai kurie Dievo nubausti „liko gulėti dykumoje“ (1 Korintiečiams 10:5). Jehova tarsi ‛pasidėjo jų kaltes priešais save’. Jis pareikalavo izraelitų atsiskaityti ne tik už visiems matomus nusižengimus; jo „veido šviesos“ neišvengė ir ‛slaptos jų nuodėmės’ (Patarlių 15:3). Susilaukę Dievo rūstybės, neatgailaujantys izraelitai ‛baigė savo metus kaip atodūsį’. O juk ir mūsų gyvenimas trumpas lyg kvėptelėjimas.

16. Ką turi daryti tie, kas slapta tebenuodėmiauja?

¹⁶ Jeigu kas nors iš mūsų slapta nuodėmiautų, kurį laiką kiti to galbūt nematytų, tačiau Jehovos „veido šviesoje“ slaptos  nuodėmės yra regimos ir taip elgdamiesi sugadintume savo santykius su juo. Kad atnaujintume artimą ryšį su Jehova, turėtume melsti jį atleisti, atsisakyti nuodėmių ir dėkingai priimti krikščionių vyresniųjų dvasinę pagalbą (Patarlių 28:13; Jokūbo 5:14, 15). Juk tai nepalyginamai geriau nei ‛baigti savo metus kaip atodūsį’ rizikuojant prarasti amžinojo gyvenimo viltį!

17. Kiek vidutiniškai gyvenimas trunka ir ko jis pilnas?

¹⁷ Apie netobulo žmogaus gyvenimo trukmę psalmininkas sako: „Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias. Bet tų metų dauguma — tik triūsas ir vargas; jie greitai prabėga, ir mes išskubame“ (Psalmyno 90:10). Apskritai gyvenimo vidurkis yra 70 metų; Kalebas sakė esąs neįprastai stiprus net sulaukęs 85 metų. Buvo ir išimčių: pavyzdžiui, Aaronas gyveno 123 metus, Mozė — 120, Jozuė — 110 (Skaičių 33:39; Pakartoto Įstatymo 34:7; Jozuės 14:6, 10, 11; 24:29). Tačiau surašyti anos neištikimos kartos, išėjusios iš Egipto, izraelitai, dvidešimtmečiai ir vyresni, išmirė per 40 metų (Skaičių 14:29–34). Dabar daugelyje šalių vidutinė gyvenimo trukmė yra ne didesnė, kaip psalmininko nurodytoji. Mūsų dienos kupinos „triūso ir vargo“. Jos greit pralekia ir „mes išskubame“ (Jobo 14:1, 2).

18, 19. a) Kaip turime „skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį“? b) Ką daryti mus skatins išmintis?

¹⁸ Toliau psalmininkas gieda: „Kas gali perprasti tavo įniršio jėgą? Tavo pyktis prilygsta tavo pagarbiai baimei. Tad mokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį“ (Psalmyno 90:11, 12). Nė vienas nepajėgiame gerai suvokti, kokia didelė Dievo įniršio, jo rūstybės jėga. Tai turėtų įkvėpti mums daugiau pagarbios Jehovos baimės bei skatinti prašyti jį ‛mokyti mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį’.

¹⁹ Psalmėje rašytojas maldauja, kad Jehova mokytų savo tautą būti supratinga, tai yra branginti gyvenimo dienas ir likusias jų leisti taip, kaip Dievui patinka. Pavyzdžiui, 70 metų susideda iš maždaug 25500 dienų. Kad ir kokio amžiaus būtume, ‛nežinome, kas laukia rytoj, nes esame garas, trumpam pasirodantis ir paskui išnykstantis’ (Jokūbo 4:13-15). „Laikas ir atsitiktinumas“ gali užklupti bet kurį ir neįmanoma nuspėti, kiek dar gyvensime. Todėl melskime išminties, kad ištvertume išmėginimus, deramai elgtumėmės su kitais ir kuo geriau tarnautume Jehovai dabar — jau šiandien! (Mokytojo 9:11, Brb; Jokūbo 1:5–8) Jehova vadovauja mums per savo Žodį, dvasią ir organizaciją (Mato 24:45–47, Jr; 1 Korintiečiams 2:10; 2 Timotiejui 3:16, 17). Išmintis skatins mus ‛pirmiausia ieškoti Dievo Karalystės’ ir leisti dienas Jehovos šlovei, džiuginti jo širdį (Mato 6:25–33; Patarlių 27:11). Žinoma, net ir nuoširdžiai jį garbindami nebūsime apsaugoti nuo visų galimų bėdų, tačiau taip darydami tikrai jausime didelį džiaugsmą.

Jehovos palaimos džiugina

20. a) Kaip Dievas rodo, kad ‛elgiasi gailestingai’? b) Kaip Jehova su mumis elgsis, jeigu sunkiai nusidėję nuoširdžiai atgailaujame?

²⁰ Kaip būtų nuostabu, jeigu visą likusį gyvenimą mums nestigtų džiaugsmo! To trokšdamas, Mozė meldžia: „Sugrįžk, Viešpatie! Kiek ilgai? Elkis gailestingai su savo tarnais! Auštant pasotink mus savo gerumu [arba: „ištikima meile“, NW, išnaša], kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas“ (Psalmyno 90:13, 14). Dievas neklysta. Vis dėlto jis ‛elgiasi gailestingai’ ir ‛gręžiasi’ nuo savo rūstybės, nebaudžia, jei perspėti nusidėjėliai pataiso savo požiūrį bei elgesį  (Pakartoto Įstatymo 13:18 [13:17, Brb]). Jeigu net sunkiai nusidėtume, tačiau nuoširdžiai atgailautume, Jehova ‛pasotintų mus savo ištikima meile’ ir galėtume ‛giedoti iš džiaugsmo’ (Psalmyno 32:1–5). O jei būsime dori, jausime Dievo ištikimą meilę ir galėsime ‛giedoti iš džiaugsmo per visas savo dienas’ — visą gyvenimą.

21. Ko Mozė prašė, pasak jo žodžių iš Psalmyno 90:15, 16?

²¹ Psalmininkas karštai maldauja: „Duok mums tiek laimės, kiek davei liūdesio per visus mūsų nelaimių metus. Leisk mums, tavo tarnams, regėti tavo didingus darbus, leisk mūsų palikuonims matyti tavo garbingą galybę“ (Psalmyno 90:15, 16). Mozė tikriausiai prašė Dievą palaiminti izraelitus džiaugsmu tiek ilgai, kiek tęsėsi jų liūdesio ir nelaimių laikai. Jis meldė, kad Dievo „darbai“ — palaima izraelitams — būtų akivaizdi jo tarnams ir kad jų palikuonys matytų jo šlovingą galybę. Mes irgi turėtume prašyti Dievą išlieti palaimas klusniems žmonėms savo pažadėtame naujajame pasaulyje (2 Petro 3:13).

22. Ko esame skatinami melsti žodžiais iš Psalmyno 90:17?

²² Devyniasdešimtoji psalmė baigiama tokiu maldavimu: „Tebūna Viešpaties, mūsų Dievo, malonė su mumis! Padaryk mums sėkmingą mūsų rankų darbą, padaryk sėkmingą mūsų rankų darbą!“ (Psalmyno  90:17) Tie žodžiai skatina melsti Dievą palaiminti ir mūsų tarnystę jam. Ar būtume pateptieji krikščionys, ar jų draugai — „kitos avys“, džiaugiamės ‛Viešpaties malone’ (Jono 10:16). Kokie esame laimingi, kad Dievas ‛daro sėkmingą mūsų rankų darbą’ — Karalystės skelbimą bei visa kita!

Toliau skaičiuokime savo dienas

23, 24. Kodėl naudinga apmąstyti 90 psalmę?

²³ Apmąstę 90 psalmę, turėtume dar labiau pasikliauti „mūsų užuovėja“ — Jehova. Šios giesmės mintys apie gyvenimo mirksnį turėtų padėti mums suprasti, kaip svarbu, kad Dievas mokytų mus skaičiuoti savo dienas. Jeigu atkakliai prašysime Dievą išminties, ja vadovausimės, tikrai džiaugsimės Jehovos ištikima meile bei palaimomis.

²⁴ Jehova toliau mokys mus skaičiuoti savo dienas ir, jo klausydami, galėsime tai daryti visą amžinybę (Jono 17:3). Tačiau norėdami išsaugoti amžinojo gyvenimo viltį, turime žiūrėti į Jehovą kaip į savo priebėgą (Judo 20, 21). Kitame straipsnyje sužinosime, kaip aiškiai apie tai byloja padrąsinantys 91 psalmės žodžiai.

Kaip atsakytum?

• Kokia prasme Jehova yra „mūsų užuovėja“?

• Kodėl galime tvirtinti, kad Jehova visuomet pasiruošęs mums padėti?

• Kaip Jehova moko mus „skaičiuoti savo dienas“?

• Kodėl galime ‛giedoti iš džiaugsmo per visas savo dienas’?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 10 puslapyje]

Jehova buvo Dievas „pirma, negu kalnai užgimė“

[Iliustracija 12 puslapyje]

Jehovos akimis, 969 metų sulaukęs Metušelachas neišgyveno nė dienos

[Iliustracijos 14 puslapyje]

Jehova ‛daro sėkmingą mūsų rankų darbą’