Skaitytojų klausimai

Kaip Edeno sode gyvatė perteikė Ievai mintį sulaužyti Dievo įstatymą dėl gėrio ir blogio pažinimo medžio?

Pradžios 3:1 (Brb) rašoma: „Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: ‛Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?“ Apie tai, kaip ji galėjo Ievai perteikti tą mintį, esama įvairių nuomonių. Vienų manymu, gyvatė tai darė judesiais arba gestais. Pavyzdžiui, anglų dvasininkas Džozefas Bensonas aiškino: „Labiausiai tikėtina, kad tai buvo daroma kažkokiais ženklais. Kai kas iš tikrųjų mano, jog tada gyvatės gebėjo mąstyti ir kalbėti, ... tačiau tai nėra įrodyta.“

Kaipgi gyvatė galėjo vien tik kūno judesiais pasakyti Ievai, kad valgydama uždraustą vaisių ji taps kaip Dievas ir sugebės nuspręsti, kas gera ir kas bloga? Be to, Ieva kalbėjosi su gyvate ir atsakinėjo į jos klausimus (Pradžios 3:2-5). Nuomonė, jog gyvatė perdavė savo mintis vien ženklais arba judesiais, vestų prie išvados, kad Ieva atsakinėjo gestais, tuo tarpu Biblijoje sakoma, jog ji kalbėjo.

Turėdamas omenyje šį įvykį apaštalas Paulius perspėjo bendratikius: „Bijau, kad kaip angis savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų minčių kas neatitrauktų.“ Paulius kalbėjo apie pavojų, kilusį iš „netikrų apaštalų, klastingų darbininkų“. Tokių antapaštalių keliama grėsmė kūno judesiais ar gestais neapsiribojo. Paulius turėjo omenyje jų kalbą — klastingus žodžius, kuriais jie siekė suvedžioti kitus (2 Korintiečiams 11:3-5, 13).

Nors Edeno sode Ievai suklaidinti buvo pasinaudota kalba, apie gyvatės balso stygas niekur neužsimenama. Tiesą sakant, jai jų ir nereikėjo. Kai Dievo angelas kalbėjo Balaamui per asilę, gyvuliui neprireikė tokių sudėtingų gerklų, kokias turi žmogus (Skaičių 22:26-31). Akivaizdu, kad kai šis „darbinis, nebylys gyvulys prabilo žmogaus balsu“, galia tai padaryti atėjo iš dvasinės srities (2 Petro 2:16).

Dvasinis asmuo, Ievai kalbėjęs per gyvatę, Biblijoje atpažįstamas kaip „senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu“ (Apreiškimo 12:9, Brb). Žodžius, kuriuos Ieva girdėjo ir į kuriuos atsakinėjo, įgalino ištarti Šėtonas, kuris „geba apsimesti šviesos angelu“ (2 Korintiečiams 11:14).

[Iliustracija 27 puslapyje]

„Būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“