Kas tikrai padeda sumažinti įtampą
Kas tikrai padeda sumažinti įtampą
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!“ (MATO 11:28)
1, 2. a) Kaip Biblija padeda įveikti didelę įtampą? b) Kuo naudingi Jėzaus mokymai?
NIEKAM, aišku, nekyla abejonių, kad didelė įtampa mus žaloja. Ją galima prilyginti kančiai. Biblijoje pabrėžiama, kad visa žmonija yra tiek prislėgta, jog nekantriai laukia, kada bus išvaduota iš slegiančios dabartinės padėties (Romiečiams 8:20-22). Be to, Rašte sakoma, kad jau šiuo metu galime gerokai palengvinti tą naštą, jei seksime vieno prieš du tūkstantmečius gyvenusio jauno vyro pavyzdžiu ir laikysimės jo patarimų. Jis buvo dailidė, tačiau didžiausią dėmesį skyrė ne šiam amatui, o artimo meilei. Savo žodžiais šis vyras paliesdavo klausytojų širdis, rūpindavosi žmonių poreikiais, padėdavo silpniesiems, paguosdavo prislėgtuosius. Svarbiausia, jo remiami, daugelis įgijo dvasinės galios ir taip išsivadavo iš pernelyg didelės įtampos. Vadinasi, tu irgi gali jos atsikratyti (Luko 4:16-21; 19:47, 48; Jono 7:46).
2 Nors šis vyras, Jėzus iš Nazareto, nesivadovavo aukštais mokslais, kurių anuomet kai kas semdavosi Romoje, Atėnuose, Aleksandrijoje, jo mokymai išgarsėjo. Jų tema — vyriausybė, per kurią Dievas sėkmingai valdys žemę. Jėzus taip pat aiškino pagrindinius gyvenimo principus, kurie yra vertingi ir dabar. Tie, kas klauso Jėzaus mokymų ir taiko šias žinias, iškart pajunta jų naudą, pavyzdžiui, atsipalaiduoja iš didelės įtampos. Ar tu to norėtum?
3. Ką daryti kvietė Jėzus?
3 Natūralu suabejoti: ‛Ar gali senovės laikų žmogus turėti man įtakos šiandien?’ Vis dėlto įsiklausyk į Jėzaus kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mato 11:28-30). Ką tai reiškia? Aptarkime šiuos žodžius išsamiau, kad suprastume, kaip jie padeda palengvinti nepakeliamą įtampą.
4. Kam Jėzus kalbėjo savo žodžius ir kodėl tiems klausytojams buvo nelengva laikytis vadovų reikalavimų?
4 Šį Jėzaus kvietimą girdėjo daug klausytojų, kurie uoliai stengėsi laikytis Įstatymo, tačiau buvo prislėgti, nes žydų vadovai religiją pavertė našta (Mato 23:4). Tie vadovai sutelkė dėmesį į begalę taisyklių, reguliuojančių kone visą žmogaus gyvenimą. Argi tavęs nekaustytų įtampa, jei kas nors nuolat komanduotų nedaryti vieno ar kito? O Jėzus skatino klausyti jo ir taip žengti tiesos, teisumo, geresnio gyvenimo keliu. Todėl norėdami pažinti tikrąjį Dievą, turime žvelgti į Jėzų Kristų, nes per jį žmogus galėjo ir dabar gali suvokti, koks yra pats Jehova. Jėzus pasakė: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jono 14:9)
Ar tavo gyvenimas pernelyg įtemptas?
5, 6. Palygink Jėzaus ir mūsų laikų darbo sąlygas bei užmokestį.
5 Galbūt esi labai sunerimęs dėl darbo ar šeimos aplinkybių, o gal kokios nors kitos pareigos atrodo it sunki našta. Tuomet tavo padėtis tokia kaip anų Jėzaus sutiktų nuoširdžių žmonių, kuriems jis padėjo. Štai pagalvok apie pragyvenimą. Kaip dabar daug kas vos suduria galą su galu, taip buvo ir Jėzaus dienomis.
6 Anuomet darbininkas paprastai triūsė vos už vieną denarą 12 valandų iš eilės; taip plušėjo 6 savaitės dienas (Mato 20:2-10). Kaip palyginti to meto užmokestį su dabartiniu uždarbiu? Pagal perkamąją galią. Vieno mokslininko manymu, Jėzaus laikais už kepalą duonos iš maždaug litro kvietinių miltų tekdavo atiduoti valandos uždarbį, o kito žinovo tvirtinimu, už taurę gero vyno pirkėjas paklodavo beveik dviejų valandų atlyginimą. Tai byloja, jog tuomet liaudis sūriu prakaitu pelnydavosi pačių būtiniausių dalykų trokšdama palengvėjimo, atokvėpio kaip ir mes šiandien. Darbe galbūt tave ragina triūsti kuo našiau. Kartais nebeužtenka laiko nė deramai ką nors nuspręsti ar bent kiek atsipūsti.
7. Kaip žmonės reagavo į Jėzaus žodžius?
7 Jėzaus kvietimas visiems, kurie ‛vargsta ir yra prislėgti’, žinoma, turėjo būti malonus daugeliui jo klausytojų (Mato 4:25; Morkaus 3:7, 8). Be to, Jėzus pažadėjo: „Aš jus atgaivinsiu.“ Tas pažadas galioja ir šiandien. Jis tinka mums, jei ‛vargstame ir esame prislėgti’, bei tokioje pat padėtyje atsidūrusiems artimiesiems.
8. Kaip vaikų auginimas ir senatvė sunkina įtampos naštą?
8 Yra ir kitokių sunkumų. Pavyzdžiui, auginti vaikus reikia didelių pastangų. Būti vaiku taip pat nelengva. Vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių kamuoja psichinės bei fizinės ligos. Nors mūsų laikais žmonės gali gyventi ilgiau ir medicina pažangėja, senimas nestokoja vargų (Mokytojo 12:1).
Po jungu
9, 10. Ką senovėje simbolizavo jungas ir kodėl Jėzus siūlė žmonėms imti jo jungą?
9 Turbūt įsiminei Jėzaus žodžius iš Mato 11:28, 29: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs.“ Tais laikais kiekvienas paprastas žmogus įsivaizdavo, ką reiškia darbuotis užsidėjus jungą. Nuo senovės šis įrankis simbolizavo vergiją, katorgą (Pradžios 27:40; Kunigų 26:13; Pakartoto Įstatymo 28:48). Jėzaus dienomis nemažai žmonių sunkius daiktus nešiodavo jungu (naščiais). Jei gerai padarytas, toks įrankis patogiai priglusdavo prie kaklo ir pečių, antraip nutrindavo odą. Jėzus buvo dailidė, galbūt meistravo ir jungus, todėl nusimanė, kaip jį padaryti, kad būtų „švelnus“. Tikriausiai jungo vietą ties sprandu ir pečiais jis padengdavo oda arba medžiaga, kad būtų kuo parankesnis.
10 Tardamas „imkite ant savo pečių mano jungą“, Jėzus, matyt, prilygino save meistrui, gaminančiam šį įnagį tokį, kuris nerėžia nei kaklo, nei pečių. Todėl jis pridūrė: „Mano našta lengva.“ Tie žodžiai bylojo, kad šis jungas — patogus, o darbas — ne vergiškas. Skatindamas klausytojus užsidėti jo jungą, Jėzus, aišku, nežadėjo tuoj pat išvaduoti iš visokios anuometinės priespaudos. Vis dėlto priėmę jo siūlymą ir pakeitę požiūrį, žmonės gali pajusti didelę atgaivą. Palengvėja ir tada, kai jie pradeda kitaip gyventi bei tvarkyti reikalus. O visų svarbiausia tai, kad žmogus, puoselėjantis aiškią, tvirtą viltį, išvengia didelės įtampos.
Tu irgi gali džiaugtis atgaiva
11. Kodėl Jėzus nepasiūlė žmonėms keisti vieno jungo kitu?
11 Įsidėmėk: Jėzus nesakė, kad žmonės gali pakeisti vieną jungą kitu. Roma vis dar valdė šalį, kaip ir dabar vyriausybės viešpatauja krikščionių gyvenamuose kraštuose. Žmonės turėjo mokėti romėnams mokesčius. Vargino ligos, ekonominės problemos, slėgė netobulumas, nuodėmė. Vis dėlto kiekvienas, kas taikė Jėzaus mokymus, atsigaudavo. Mums irgi tai įmanoma.
12, 13. Kaip Jėzus padėjo suprasti, kas teiks atgaivą, ir kaip reagavo kai kurie žmonės?
12 Akivaizdu, jog Jėzaus raginimas užsidėti jo jungą — tai kvietimas ruošti mokinius. Žinome, kad svarbiausias Jėzaus darbas buvo mokyti žmones, ypač apie Dievo Karalystę (Mato 4:23). Kitus jis skatino daryti tą patį, tai yra sekti juo, sakydamas: „Imkite ant savo pečių mano jungą.“ Evangelijose rašoma, kad Jėzus skatino tyros širdies vyrus palikti savo darbą, daugeliui buvusį pagrindiniu gyvenimo rūpesčiu. Štai kaip jis kreipėsi į Petrą, Andriejų, Jokūbą, Joną: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Morkaus 1:16-20). Šiems žvejams Jėzus parodė, kokį pasitenkinimą jie jaus, jei jo vadovaujami bei padedami triūs darbe, kurį jis laikė būtiniausiu.
13 Kai kurie Jėzaus klausytojai žydai suprato jo mokymą ir jį taikė. Įsivaizduok Luko 5:1-11 aprašytą sceną pakrantėje. Per naktį įtemptai plūkęsi, keturi žvejai nesugavo nė žuvelės. Vėliau netikėtai jų tinklai prisipildė laimikio — ne atsitiktinai, o paklausius Jėzaus patarimo! Paskui priplaukę krantą, jie pamatė minias žmonių, įdėmiai besiklausančių Jėzaus mokymų. Tai padėjo suprasti Jėzaus žodžius aniems keturiems žvejams, jog jie ‛nuo šiol jau žmones žvejos’. Kaip tie vyrai pasielgė? „Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.“
14. a) Kas mums šiandien gali būti atgaiva? b) Kokią viltingą žinią skelbė Jėzus?
14 Tu irgi gali daryti tą patį. Žmonės toliau mokomi Biblijos tiesos. Visoje žemėje maždaug šeši milijonai Jehovos liudytojų priėmė Jėzaus raginimą ‛imti jo jungą’ ir pasidarė „žmonių žvejais“ (Mato 4:19). Kai kurie tokiai veiklai skiria visą savo laiką, kiti triūsia, kiek leidžia aplinkybės. Visi skelbėjai mato, kad šis darbas atgaivina ir gyvenimo įtampa atlėgsta. Juk jie daro kas prie širdies: skleidžia puikią žinią — „gerąją naujieną apie karalystę“ (Mato 4:23, NW). Visada malonu pranešti ką nors džiugaus, o ypač šią nuostabią žinią. Biblija — svarbiausias šaltinis, iš kurio semiamės argumentų, padedančių įtikinti ne vieną mūsų klausytoją, kad jo gyvenimas gali būti daug ramesnis (2 Timotiejui 3:16, 17).
15. Kuo tau gali būti naudingi praktiški Jėzaus patarimai?
15 Galima sakyti, kad net tie, kurie neseniai yra sužinoję apie Dievo Karalystę, turi naudos iš praktiškų Jėzaus patarimų. Nemažai žmonių tikrai mato, kad jo mokymai atgaivina ir skatina visiškai pakeisti elgseną. Tuo pats gali įsitikinti patyrinėjęs kai kuriuos nuostatus, paminėtus pasakojimuose apie Jėzaus gyvenimą bei tarnystę, ypač Evangelijose, parašytose Mato, Morkaus ir Luko.
Kas gali suteikti palengvėjimo
16, 17. a) Iš kur gali sužinoti kai kuriuos pagrindinius Jėzaus mokymus? b) Ką turime įsidėmėti, jei norime sumažinti įtampą remdamiesi Jėzaus patarimais?
16 31 m. e. m. pavasarį Jėzus išdėstė principus, kurie ir dabar žinomi visame pasaulyje. Toje kalboje, paprastai vadinamoje Kalno pamokslu, apibendrinta daug Evangelijose paminėtų Jėzaus mokymų. Ji užrašyta Mato evangelijos 5—7 skyriuose bei Luko evangelijos 6 skyriuje. Šiose knygose yra ir kitų jo mokymų. Dauguma jų aiškūs kiekvienam, tačiau žmogui gali būti nelengva viso to laikytis. Minėtus skyrius verta atidžiai perskaityti ir apsvarstyti, kad Jėzaus mintys veiktų mūsų mąstyseną, požiūrį.
17 Jėzaus mokymus, aišku, galima įgyvendinti įvairiopai. Pavyzdžiui, suskirstykime pagrindinius mokymus taip, kad per mėnesį taikytume kasdien po vieną. Nuo ko pradėti? Ogi nesitenkinkime tik tuo, kad juos peržvelgiame. Prisiminkime turtingą valdininką, paklaususį Jėzaus Kristaus: „Gerasis mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Kai Jėzus išvardijo jam svarbiausius Dievo įstatymo reikalavimus, vyriškis pasakė, jog jų laikosi. Tačiau valdininkas suprato, kad to nepakanka. Jėzus patarė jam uoliau taikyti Dievo principus, būti aktyviu mokiniu. Deja, jis, matyt, nebuvo pasirengęs žengti toliau (Luko 18:18-23). Tad ir šiandien tam, kas nori semtis Jėzaus mokymų, reikia įsidėmėti, kad viena yra juos pripažinti, o kita — veikliai įgyvendinti ir taip palengvinti sau įtampos naštą.
18. Paaiškink, kaip veiksmingai taikyti tai, kas patariama rėmelyje.
18 Prieš imdamas tyrinėti ir taikyti Jėzaus mokymus, pažvelk į rėmelio 1 punktą. Ten siūloma įsiskaityti į žodžius, užrašytus Mato 5:3-9 (Jr; BD). Negailėkime laiko šiems puikiems Jėzaus patarimams apsvarstyti. Kokio požiūrio jis siūlo laikytis? Ko imtis, jei tikrai nori nesugniužti nuo slogios įtampos? Kaip pagerėtų tavo padėtis, jei daugiau rūpintumeis dvasiniais poreikiais, plačiau apie juos mąstytum? Gal yra tokių reikalų, kuriems turėtum eikvoti mažiau jėgų, kad labiau atsidėtum dvasiniams dalykams? Taip darydamas jau dabar pasijustum laimingesnis.
19. Kas padėtų tau nuodugniau viską suprasti?
19 Paskui ženk kitą žingsnį. Apsvarstyk siūlomas eilutes kartu su kitu savo bendratikiu, pavyzdžiui, sutuoktiniu, artimu giminaičiu arba draugu (Patarlių 18:24; 20:5). Juk anas turtingas valdininkas svarbiu klausimu irgi tarėsi — kreipėsi į Jėzų. Tikėtina, kad paklausius jo, tam vyrui būtų buvę lengviau stoti į laimingo amžino gyvenimo kelią. Nors bendratikis, su kuriuo gali apsvarstyti nurodytas Rašto eilutes, neprilygsta Jėzui, pokalbis apie šiuos mokymus bus naudingas abiem, todėl jo neatidėliok.
20, 21. Kokią programą pasitelkęs gali tyrinėti Jėzaus mokymus ir kaip įvertinti savo pažangą?
20 Vėl pažvelk į rėmelį „Tau naudingi mokymai“. Jie suskirstyti taip, kad per dieną apsvarstytum bent vieną. Pirmiausia perskaityk nurodytose eilutėse Jėzaus žodžius, o paskui juos apmąstyk — kaip taikytum savo gyvenime. Jei manai, jog jau laikaisi konkretaus patarimo, pagalvok, kaip daugiau galėtum juo remtis ir stenkis tą dieną jį įgyvendinti. Jei nelengva perprasti šį pamokymą arba nežinai, kaip jį taikyti, tęsk šią užduotį dar ir kitą dieną. Bet jei jos per tą laiką ir neįveikei, paskesnę dieną gali pereiti prie kito patarimo ir stengtis jo laikytis. Savaitės pabaigoje apžvelk, kaip sekėsi taikyti kokius keturis penkis Jėzaus mokymus. Toliau vėl diena iš dienos judėk pirmyn. Matydamas, jog kai kurių mokymų tau nepavyksta įgyvendinti, nenusimink, nes taip būna visiems krikščionims (2 Metraščių 6:36; Psalmyno 130:3; Mokytojo 7:20; Jokūbo 3:8). Kartok juos trečią, ketvirtą savaitę.
21 Maždaug per mėnesį gali apsvarstyti visus mokymus, suskirstytus į 31 punktą. Įdomu, kaip po šito jausiesi: ar nebūsi laimingesnis, ramesnis? Net jei padarei tik nedidelę pažangą, tikriausiai įtampa sumažėjo arba bent išmokai ją išgyventi ir žinai, kaip toliau tobulintis. Turėk omenyje, kad duotame sąraše išvardyti ne visi puikūs Jėzaus mokymai. Ar nenorėtum pasidomėti ir kitais jo siūlomais patarimais ir juos taikyti? (Filipiečiams 3:16)
22. Ko pasieksime taikydami Jėzaus mokymus ir ką dar aptarsime?
22 Įsitikinsi, kad Jėzaus jungas yra nesunkus ir išties švelnus. Jo mokymų bei mokinystės našta lengva. Įvertindamas savo 60 su viršum metų tarnystę, apaštalas Jonas, mylimas Jėzaus draugas, pasakė: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3). Tu irgi gali būti tuo tikras. Kuo ilgiau taikai Jėzaus mokymus, tuo stipriau pajunti, kad dalykai, dėl kurių šiandien nemažai žmonių vargina įtampa, tavęs jau nebeslegia taip sunkiai, nes išmokai jaustis daug ramiau (Psalmyno 34:8, Brb). Na, o Jėzaus švelnų jungą reikia aptarti dar vienu požiūriu. Jis paminėjo esąs „romus ir nuolankios širdies“. Kaip tai susiję su mūsų troškimu mokytis iš Jėzaus ir sekti jo pavyzdžiu? Šią temą aptarsime kitame straipsnyje (Mato 11:29).
Kaip atsakytum?
• Kodėl turime klausyti Jėzaus norėdami sumažinti pernelyg mus slegiančią įtampą?
• Ką simbolizavo jungas ir kodėl?
• Kodėl Jėzus kvietė žmones užsidėti jo jungą?
• Kaip tu pats gali dvasiškai atsigauti?
[Studijų klausimai]
[Anotacija 14 puslapyje]
Jehovos liudytojų 2002 metų citata iš Rašto yra tokia: „Ateikite pas mane... ir aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11:28, Jr)
[Rėmelis/iliustracija 12, 13 puslapiuose]
Tau naudingi mokymai
Kokių gerų patarimų gali pasisemti Mato 5—7 skyriuose? Juose užrašytos Jėzaus — Didžiojo Mokytojo mintys, pasakytos miniai ant vieno Galilėjos kalno šlaito. Savo Biblijoje perskaityk nurodytas eilutes ir apmąstyk jas pasinaudodamas toliau pateiktais klausimais.
1. 5:3, Jr; 5:4-9: Ką tai byloja apie mano bendrą požiūrį? Kaip man siekti didesnės laimės? Kaip galiu labiau rūpintis savo dvasiniais poreikiais?
2. 5:25, 26: Ką daryti yra geriau nei veltis kaip daugelis į vaidus? (Luko 12:58, 59)
3. 5:27-30: Ką Jėzus pabrėžė kalbėdamas apie geidulingas fantazijas? Kodėl jų vengdamas jausčiausi laimingas, nestokojantis vidinės ramybės?
4. 5:38-42: Kodėl turiu vengti šiuolaikinei visuomenei būdingo agresyvumo?
5. 5:43-48: Kodėl naudinga arčiau susipažinti su tais aplinkiniais, kurie atrodo man priešiški? Kaip dėl to gali atslūgti arba išnykti įtampa?
6. 6:14, 15: Gal aš kai kam negaliu atleisti iš pavydo arba iš pasipūtimo? Kaip pasikeisti?
7. 6:16-18: Gal esu labiau linkęs rūpintis savo išvaizda, o ne vidiniais bruožais? Į ką reikėtų sutelkti didžiausią dėmesį?
8. 6:19-32: Kas būtų, jei vaikyčiausi pinigų bei turtų? Kad tiems dalykams neatsidėčiau per daug, apie ką verta pamąstyti?
9. 7:1-5: Kaip jaučiuosi tarp smerkiančių, kritikuojančių, priekabių žmonių? Kodėl svarbu, kad nebūčiau toks?
10. 7:7-11: Atkaklumas — gera savybė, kai ko nors prašai Dievą; ar šis bruožas pravartus kitur? (Luko 11:5-13)
11. 7:12: Bendraudamas su kitais ar dažnai laikausi Aukso taisyklės?
12. 7:24-27: Būdamas atsakingas už savo gyvenimą, kaip galiu geriau pasiruošti sunkumams ir bėdoms? Kodėl derėtų apie tai galvoti dabar? (Luko 6:46-49)
Kiti apmąstytini mokymai
13. 8:2, 3: Sekdamas Jėzumi, kaip turėčiau atjausti nelaimingą žmogų?
14. 9:9-38: Kiek aš gailestingas ir kaip labiau man rodyti šią savybę?
15. 12:19: Ar aš vengiu ginčytis mokydamasis iš pranašystės apie Jėzų?
16. 12:20, 21: Kodėl svarbu neprislėgti kitų savo žodžiais ir veiksmais?
17. 12:34-37: Apie ką daugiausia kalbu? Suspaudęs apelsiną, matau, kad iš jo sunkiasi tik šito vaisiaus sultys, o ar susimąstau, kas gi plūsta iš manęs, iš mano širdies? (Morkaus 7:20-23)
18. 15:4-6: Ko mane pamoko Jėzaus žodžiai apie meilingą rūpinimąsi senu žmogumi?
19. 19:13-15: Kam turėčiau skirti laiko?
20. 20:25-28: Kodėl beprasmiška naudotis valdžia savo paties labui? Kaip šiuo požiūriu galiu sekti Jėzaus pavyzdžiu?
Kai kurios Morkaus užrašytos mintys
21. 4:24, 25: Kodėl svarbu, kaip aš elgiuosi su kitais?
22. 9:50: Kuo gali būti naudingi mano malonūs žodžiai ir geri darbai?
Keletas Luko užrašytų pamokymų
23. 8:11, 14: Jei mano gyvenime vyraus rūpesčiai, turtai, malonumai, kas liks Dievo Žodžiui?
24. 9:1-6: Nors Jėzus turėjo galią gydyti, kam pirmiausia aukojo savo jėgas?
25. 9:52-56: Ar aš greit užsigaunu? Ar stengiuosi nekerštauti?
26. 9:62: Koks turėtų būti mano požiūris į užduotį skelbti Dievo Karalystę?
27. 10:29-37: Kaip parodyti, jog kitas žmogus yra mano artimas?
28. 11:33-36: Kaip supaprastinti savo gyvenimą?
29. 12:15: Kiek turtai svarbūs gyvybei?
30. 14:28-30: Ko galima išvengti, jei nuodugniai apsvarstomi sumanymai, ir kuo tai naudinga?
31. 16:10-12: Kokios palaimos laukia Dievui ištikimo žmogaus?
[Iliustracijos 10 puslapyje]
Gyvybę gelbstintis darbas užsidėjus Jėzaus jungą yra atgaiva