Skaitytojų klausimai

Kaip krikščionė žmona, nepažeisdama ištikimybės Dievui, gali paklusti netikinčiam vyrui, kai jis švenčia religines šventes?

Čia reikia išminties ir takto. Tačiau žmona elgiasi teisingai, jei stengiasi laikytis abiejų įsipareigojimų. Turėdamas omenyje panašią situaciją Jėzus patarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo — Dievui“ (Mato 22:21). Tiesa, čia Jėzus kalbėjo apie įsipareigojimus valdžioms, kurioms paklusti krikščionims buvo nurodyta vėliau (Romiečiams 13:1). Vis dėlto jo patarimas taikytinas ir moterims, norinčioms paklusti Dievui, ir kartu, kaip nurodoma Rašte, klausyti vyro, net jeigu jis netikintis.

Nė vienas išmanantis Bibliją nepaneigs svarbios jos minties, kad krikščionis pirmiausia turi paklusti Visagaliam Dievui, visada būti jam ištikimas (Apaštalų darbų 5:29). Vis dėlto daugeliu atvejų tikrasis garbintojas gali prisitaikyti, tai yra atsižvelgti į vadovauti paskirto netikinčiojo prašymus ar reikalavimus nepažeisdamas aukštų Dievo įstatymų.

Daug ko pamoko Danieliaus 3 skyriuje aprašytas trijų hebrajų pavyzdys. Jų valdovas, karalius Nebukadnecaras, paliepė jiems kartu su kitais atvykti į Dūros lygumą. Žinodami apie numatytas stabmeldiškas apeigas, jie tikriausiai būtų norėję visai ten nedalyvauti. Galbūt Danielius sugebėjo rasti pasiteisinimą,  bet šitie trys — ne. * Tad jie sutiko pasirodyti, bet apsisprendė neatlikti — ir neatliko — jokio stabmeldiško veiksmo (Danieliaus 3:1-18).

Artėjant šventėms netikintis sutuoktinis krikščionės žmonos galbūt irgi prašo ar reikalauja to, ko ji nenorėtų daryti. Pavyzdžiui, jis liepia, kad šventės dienai ji pagamintų tam tikrą patiekalą. Arba reikalauja, kad visa šeima (įskaitant žmoną) vyktų tą dieną pas jo gimines pietų ar tiesiog apsilankyti. Galbūt iš anksto prašo žmonos, kad vaikščiodama po parduotuves ji kai ko nupirktų — maisto šventiniam valgiui paruošti, dovanų, vyniojamo popieriaus ir sveikinimo atvirukų.

Krikščionė žmona turėtų būti pasiryžusi neprisidėti prie klaidingo garbinimo, tačiau kaip reaguoti į tokius prašymus? Vyras yra šeimos galva, o Dievo Žodyje sakoma: „Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje“ (Kolosiečiams 3:18). Ar šiais atvejais žmona gali paklusti vyrui ir kartu likti ištikima Dievui? Ji turi nuspręsti, kaip paklusdama vyrui nepažeistų principo pirmiausia paklusti Jehovai.

Ne švenčių metu vyras gali paprašyti pagaminti kokį nors valgį, nes jį mėgsta ar valgo tam tikru metų laiku. Žmona trokšta parodyti vyrui meilę ir pripažinti jį galva. Ar ji gali gaminti tą valgį, jeigu vyras paprašo jo kokiai nors šventei? Kai kurios krikščionės žmonos daro tai su gryna sąžine tiesiog laikydamos tai įprastu valgio ruošimu. Aišku, nė viena ištikima krikščionė nesusies to su jokia švente, net jei vyras ir susietų. Vyras dar gali reikalauti, kad žmona keletą kartų per metus ar mėnesį drauge su juo aplankytų jo giminaičius. Ar ji turėtų važiuoti kartu šventės dieną? Ar ji turėtų sutikti nupirkti, ko jis prašo, nespėliodama, kam jis tuos nupirktus dalykus panaudos?

Krikščionė žmona turėtų pagalvoti, kaip reaguos kiti (Filipiečiams 2:4). Ji turėtų vengti padaryti įspūdį, kad kaip nors palaiko tą šventę, panašiai kaip ir trys hebrajai, ko gero, nenorėjo, kad kiti matytų juos keliaujančius į Dūros lygumą. Taigi ji galėtų taktiškai pasikalbėti su savo vyru, kurį ji myli ir gerbia, kad, atsižvelgdamas į jos jausmus, jis prisitaikytų ir pats pasirūpintų tam tikrais šventės reikalais. Galbūt jis supras, kaip išmintinga vengti abiem patekti į keblią padėtį, kuomet žmonai tektų atsisakyti dalyvauti klaidingose religinėse ceremonijose. Ramiai viską iš anksto aptarę, rastumėte taikingą sprendimą (Patarlių 22:3).

Ištikimam krikščioniui derėtų viską apgalvoti ir tada nuspręsti. Svarbiausia yra paklusti Dievui, kaip padarė trys hebrajai (1 Korintiečiams 10:31). Suprasdamas tai, kiekvienas Dievo tarnas turėtų apsvarstyti, ką sutiks daryti prašomas kokio nors vadovaujančio asmens — šeimos galvos ar pareigūno.

[Išnaša]