„Tepalas pasitepti akims“

JĖZUS KRISTUS šią priemonę rekomendavo pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimui Laodikėjoje (Mažoji Azija).

Jėzus pasakė: „Patariu pirkti... tepalo pasitepti akims, kad praregėtum.“ Tai nebuvo akių liga, o dvasinis aklumas, kurį reikėjo gydyti. Laodikėjos krikščionis buvo apėmusi materializmo dvasia: gyvendami klestinčiame mieste jie nebejautė savo tikrųjų dvasinių poreikių.

Nurodydamas jų sutrikusio regėjimo priežastį Jėzus kalbėjo: „Tu juk sakai: ‛Aš esu turtingas ir pralobęs ir nieko nebestokoju’, — o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir plikas.“ Susirinkimo nariams, nors jie to nesuvokė, reikėjo gydomojo „tepalo“, kuris gaunamas tik paklūstant Jėzaus Kristaus mokymams ir drausminimui. „Patariu pirkti iš manęs“, — sakė Jėzus (Apreiškimo 3:17, 18, kursyvas mūsų).

Kaip tada laodikiečiams, taip šiandien tikriesiems krikščionims būtina saugotis materialistinės ir malonumų vaikymosi dvasios, galinčios nepastebimai paveikti. Sveiką požiūrį turėsime tik klausydami patarimo „pirkti iš [Jėzaus]... tepalo pasitepti akims, kad praregėtum“.

Įsidėmėtina, kad „tepalą“ reikia pirkti. Čia turimos omenyje išlaidos. Būtina skirti laiko Dievo Žodžiui tyrinėti ir apmąstyti. O tas Žodis, kaip tikina psalmininkas, „tyras, akims duoda [dvasinę] šviesybę“ (Psalmyno 19:8, Brb).