Pasidalijusios visuomenės problemos

„LYGYBĖ YRA NEGINČIJAMA ŽMOGAUS TEISĖ, BET JOKIA VALDŽIA ŽEMĖJE NEGALI JOS ĮGYVENDINTI.“

Taip pasakė XIX amžiaus prancūzų novelistas Onorė de Balzakas. Ar sutinkate su juo? Daugelis instinktyviai jaučia, kad skirstymasis į klases — blogas reiškinys. Tačiau net šiame XXI amžiuje žmonių visuomenė vis dar susiskirsčiusi į daugybę socialinių klasių.

KALVINAS KULIDŽAS, Jungtinių Valstijų prezidentas (1923—1929), buvo susirūpinęs šia socialine problema ir kalbėjo apie „visišką visų privilegijuotų klasių panaikinimą“. Tačiau po Kulidžo valdymo praėjus 40 metų, Kernerio komisija, paskirta tirti rasių santykius, išreiškė nuogąstavimą, kad Jungtinėse Valstijose neišvengiamai atsiras dvi visuomenės — „atskiros ir nelygios: juodaodžių ir baltųjų“. Kai kurių nuomone, šios prognozės jau pasitvirtino — JAV „ekonominis ir rasinis pasidalijimas didėja“.

Kodėl pasiekti žmonių lygybę taip sunku? Svarbiausias veiksnys — žmogaus prigimtis. Buvęs JAV kongreso narys Viljamas Randolfas Herstas kartą pasakė: „Visi žmonės sukurti lygūs bent jau ta prasme, kad nenori būti lygūs.“ Ką Herstas turėjo omenyje? Mintis aiškėja iš XIX amžiaus prancūzų dramaturgo Anri Beko žodžių: „Lygybę sunku pasiekti todėl, kad stengiamės tapti lygūs tik su tais, kurie aukščiau už mus.“ Kitaip sakant, žmonės nori lygiuotis į aukštesnio sluoksnio atstovus; tačiau tik mažuma linkusi atsisakyti savo padėties ir lengvatų naudai tų, kurie stovi ant žemesnio laiptelio nei jie.

Praeityje pagal kilmę vieni buvo prasčiokai, kiti aristokratai, treti — karališkų šeimų nariai. Kai kur taip yra ir dabar. Tačiau šiais laikais daugiausia pinigai arba jų trūkumas lemia, ar žmogus priklauso žemesniam, vidutiniam sluoksniui ar aukštuomenei. Žinoma, turi reikšmės ir kiti veiksniai: rasė, išsilavinimas, raštingumas. Kai kur dar vyrauja lyčių diskriminacija — į moteris žiūrima kaip į žemesnę klasę.

 Vilties blyksniai?

Žmogaus teisių potvarkiai padėjo sugriauti kai kuriuos klasinius barjerus. Antisegregaciniai įstatymai buvo išleisti Jungtinėse Valstijose. Rasinės diskriminacijos ir segregacijos politika įstatymu panaikinta Pietų Afrikos Respublikoje. Vergija, nors dar egzistuoja, uždrausta daugelyje pasaulio šalių. Kai kur teisminiais sprendimais įtvirtinta čiabuvių teisė į žemę, o su diskriminacija kovojantys įstatymai įgalino suteikti paramą skurdžiams.

Gal tai reiškia, kad klasių jau nebėra? Vargu. Nors kai kurios beveik išnyko, atsiranda naujos. Knygoje Class Warfare in the Information Age (Klasių kova informacijos amžiuje) sakoma: „Skirstyti visuomenę į kapitalistus ir darbininkus dabar nebepriimta, tačiau tik dėl to, kad šios didelės grupės suskilo į mažesnes piktų žmonių grupuotes.“

Ar visuomet žmonės bus taip susiskirstę? Iš kito straipsnio sužinosite, kad padėtis ne tokia beviltiška.