Vyresnieji, mokykite kitus nešti naštą

VISAME pasaulyje Jehovos liudytojų susirinkimams labai reikia vyrų, galinčių tarnauti prižiūrėtojais. Tokį poreikį nulemia trys pagrindinės priežastys.

Pirma, Jehova vykdo savo pažadą padaryti ‘menką galinga tauta’. (Izaijo 60:22, Brb) Dėl jo neužtarnautos malonės per pastaruosius trejus metus buvo pakrikštyta beveik milijonas naujų Jehovos liudytojų. Reikia atsakingų vyrų, galinčių padėti tiems neseniai pasikrikštijusiems bendratikiams daryti pažangą ir tapti subrendusiais krikščionimis. (Hebrajams 6:1)

Antra, kai kurie vyresnieji, jau dešimtmečius tarnaujantys susirinkimuose, dėl amžiaus ar ligų nebegali susirinkimui skirti tiek jėgų kiek anksčiau.

Trečia, nemažai uolių vyresniųjų šiuo metu tarnauja ryšių su ligoninėmis komitetuose, regioniniuose statybos komitetuose, asamblėjų salių komitetuose. Stengdamiesi susidoroti su užduotimis, jie turi atsisakyti kai kurių pareigų savo susirinkime.

Kaip galima neatidėliojant paruošti tokius kvalifikuotus vyrus? Mokymu. Biblijoje krikščionių prižiūrėtojai skatinami mokyti ‘ištikimus žmones, kurie sugebėtų ir kitus mokyti’. (2 Timotiejui 2:2, Brb) Pagal vieną žodyną, „mokyti“ reiškia „daryti, kad mokėtų, ... daryti patyrusį, išmanantį“. Aptarkime, kaip vyresnieji gali mokyti kitus vyrus atsakingų pareigų.

Sekite Jehovos pavyzdžiu

Jėzus Kristus, aišku, buvo ‘patyręs, išmanantis’. Nenuostabu — jį mokė pats Jehova Dievas! Kodėl tas mokymas buvo toks vaisingas? Jėzus nurodė tris dalykus, užrašytus Jono 5:20: „Tėvas [1] myli Sūnų, ir [2] parodo jam visa, ką pats daro. Ir jam parodys [3] dalykų, dar didesnių už šituos“ (kursyvas mūsų). Apmąstydami juos, suvoksime mokymo esmę.

Įsidėmėtina, ką Jėzus pasakė pirmiausia: „Tėvas myli Sūnų.“ Jau pačioje kūrimo pradžioje Jehovą ir jo Sūnų siejo šilta draugystė. Patarlių 8:30 (Jr, Brb) apie ją sakoma: „Aš [Jėzus] buvau šalia jo [Jehovos Dievo] kaip ugdytinis ir kasdien buvau jo pasigėrėjimas“ „... ir džiūgavau Jo akivaizdoje“ (kursyvas mūsų). Jėzus, be abejo, matė esąs Jehovos „pasigėrėjimas“ ir pats neslėpė džiaugsmo, kurį jautė darbuodamasis šalia savo Tėvo. Kaip puiku, kai vyresniųjų ir krikščionių, kuriuos jie moko, santykiai yra šilti, atviri!

Jėzus taip pat paminėjo, kad Tėvas „parodo jam visa, ką pats daro“. Šie žodžiai patvirtina Patarlių 8:30 mintį, kad Jėzus ‘buvo šalia’ Jehovos kuriant visatą. (Pradžios 1:26) Vyresnieji gali sekti šiuo puikiu pavyzdžiu glaudžiai bendradarbiaudami su tarnybiniais padėjėjais, rodydami jiems, kaip tinkamai atlikti savo pareigas. Tobulinti reikia ne vien neseniai paskirtus tarnybinius padėjėjus, bet ir tuos ištikimus krikščionis, kurie jau daugelį metų siekia būti prižiūrėtojais ir dar nėra jais  paskirti. (1 Timotiejui 3:1, NW) Šiems broliams vyresnieji turėtų konkrečiai patarti, kokiose srityse daryti pažangą.

Sakykim, tarnybinis padėjėjas patikimas, punktualus ir sąžiningai atlieka savo pareigas. Galbūt jis dar ir sumanus mokytojas. Ko gero, šis brolis daug kur puikiai tarnauja susirinkimui. Vis dėlto jis gal nė nepastebi, jog yra kiek šiurkštus su bendratikiais. Vyresniesiems dera ‘elgtis kilniai, išmintingai’. (Jokūbo 3:13) Argi nevertėtų kuriam nors vyresniajam maloniai pasikalbėti su tuo tarnybiniu padėjėju, aiškiai nurodyti problemą, duoti konkrečių pavyzdžių ir praktiškų pasiūlymų, kaip pataisyti elgseną? Jeigu vyresnysis rūpestingai ‘pasūdo savo patarimą druska’, jo pastabas brolis tikriausiai mielai priims. (Kolosiečiams 4:6) Žinoma, vyresnysis irgi jausis daug maloniau, jeigu tarnybinis padėjėjas bus atviras ir imlus gautiems patarimams. (Psalmyno 141:5)

Kai kuriuose susirinkimuose vyresnieji dalykiškai ir nuosekliai ugdo tarnybinius padėjėjus. Pavyzdžiui, tinkamus padėjėjus jie pasikviečia drauge lankyti sergančius bei senus bendratikius. Taip tarnybiniai padėjėjai įgyja ganytojo patirties. Aišku, padėjėjui reikia ir pačiam daug darbuotis žengiant link savo dvasinio tobulėjimo. (Žiūrėk rėmelį „Ką gali daryti tarnybiniai padėjėjai“.)

Trečias Jėzaus paminėtas veiksmingo mokymo elementas tas, kad Jehova lavino jį turėdamas omenyje tolesnę pažangą. Jėzus pasakė, kad Tėvas parodys Sūnui „dalykų, dar didesnių už šituos“. Žemėje įgyta patirtis Jėzui padėjo ugdytis savybes, kurios jam pravers atliekant savo užduotis ateityje. (Hebrajams 4:15; 5:8, 9) Juk artėja laikas, kai jam bus paskirta labai svarbi pareiga — prikelti ir teisti milijardus mirusių žmonių! (Jono 5:21, 22)

Mokydami tarnybinius padėjėjus, vyresnieji turi neišleisti iš akių būsimų užduočių. Net jei šiuo metu vyresnieji bei tarnybiniai padėjėjai spėja viską aprėpti, ar jų pakaks, kai bus įkurtas naujas susirinkimas? O jeigu ne vienas? Pasaulyje per paskutinius trejus metus daugiau kaip 6000 jų buvo sudaryta. Kiek daug vyresniųjų ir tarnybinių padėjėjų turi rūpintis tais naujais susirinkimais!

Vyresnieji, ar jūs sekate Jehovos pavyzdžiu ir ugdote šiltus tarpusavio santykius su broliais, kuriuos mokote? Ar rodote jiems, kaip atlikti paskirtas užduotis? Ar pagalvojate apie būsimas reikmes? Jei  laikysitės pavyzdžio, kurį Jehova parodė mokydamas Jėzų, daugelis patirs gausių palaimų.

Drąsiai dalykitės užduotimis

Kai kurie gabūs vyresnieji, įpratę atlikti daug atsakingų užduočių, baiminasi pasidalyti jomis su kitais. Galbūt jie yra mėginę tai daryti, bet kažkas nepasisekė, todėl dabar mano, jog geriau pačiam tvarkyti reikalus, kad viskas klotųsi puikiai. Tačiau ar toks požiūris atitinka Rašte išreikštą Jehovos valią, kad labiau įgudę broliai mokytų tuos, kurių patirtis mažesnė? (2 Timotiejui 2:2)

Apaštalas Paulius nusivylė, kad vienas iš jo bendradarbių, Jonas Morkus, atsisakė savo užduoties Pamfilijoje ir sugrįžo namo. (Apaštalų darbų 15:38, 39) Tačiau Pauliui tai netapo kliūtimi toliau ką nors mokyti. Jis pasirinko kitą jaunuolį, Timotiejų, ir mokė jį misionieriaus tarnybos. * (Apaštalų darbų 16:1-3) Berėjoje šie misionieriai patyrė tokį nuožmų priešiškumą, kad Pauliui pasirodė nebeišmintinga likti toje vietovėje. Išvykdamas jis patikėjo naująjį susirinkimą brandžiam vyresniajam Silui ir Timotiejui. (Apaštalų darbų 17:13-15) Pastarasis, be abejo, iš Silo daug ko mokėsi. Vėliau, kai Timotiejus buvo pasirengęs kitoms pareigoms, Paulius nusiuntė jį į Tesaloniką pastiprinti tenykščio susirinkimo. (1 Tesalonikiečiams 3:1-3)

Pauliaus ir Timotiejaus santykiai nebuvo formalūs, vien dalykiški. Juos siejo šiltas ryšys. Rašydamas Korinto susirinkimui, Paulius pavadino Timotiejų, kurį ketino ten siųsti, „savo mylimu ir ištikimu sūnumi Viešpatyje“ ir pridūrė: „Jis jums primins mano kelius Kristuje.“ (1 Korintiečiams 4:17, kursyvas mūsų) Timotiejus buvo imlus Pauliaus mokymui ir įgijo patirties vykdyti savo užduotis. Ne vienas jaunuolis tapo gabiu tarnybiniu padėjėju, vyresniuoju, o gal ir keliaujančiuoju prižiūrėtoju, pritaikęs patarimus, gautus iš rūpestingų vyresniųjų, kurie domėjosi bendratikiu taip nuoširdžiai, kaip Paulius Timotiejumi.

Vyresnieji, ugdykite brolius!

Akivaizdu, kad Izaijo 60:22 pranašystė pildosi šiandien. Jehova daro ‘menką galinga tauta’ (Brb). Kad ta tauta liktų galinga, ji turi būti gerai organizuota. Vyresnieji, apsvarstykite, kaip dar galite lavinti pasiaukojusius vyrus, kuriuos dera mokyti? Įsitikinkite, ar tarnybinis padėjėjas žino, kokioje srityje turi daryti pažangą. O jūs, krikštyti broliai, stenkitės kuo geriausiai pasinaudoti vyresniųjų parama: ugdykitės įgūdžius, semkitės žinių ir kaupkite patirtį. Jehova tikrai palaimins tokias meilingas pastangas. (Izaijo 61:5)

[Išnaša]

[Rėmelis 30 puslapyje]

Ką gali daryti tarnybiniai padėjėjai

Nors vyresnieji turi mokyti tarnybinius padėjėjus, šie patys irgi gali daug nuveikti žengdami link dvasinės brandos.

— Tarnybiniai padėjėjai turi stropiai ir patikimai atlikti savo užduotis. Jie privalo išsiugdyti gerus studijavimo įpročius. Pažanga iš dalies priklauso nuo studijavimo ir to, kaip išmokti dalykai taikomi.

— Gavęs užduotį krikščionių sueigoje pasakyti kalbą, tarnybinis padėjėjas turėtų nesidrovėti pasiteirauti gabaus vyresniojo, kaip jis patartų išdėstyti temą.

— Tarnybinis padėjėjas taip pat gali paprašyti kurio nors vyresniojo atidžiai paklausyti jo kalbą Biblijos tema ir duoti patarimų, kaip pasitobulinti.

Tarnybiniai padėjėjai turėtų klausti vyresniųjų patarimų, juos priimti ir taikyti. Tada jų pažanga bus ‘visiems matoma’. (1 Timotiejui 4:15)