Ar Dievas, kuriuo pasitikite, tikras?

Amerikos gamtos istorijos muziejaus organizuota ekspedicija 1906-aisiais vyko tyrinėti vienos Arkties srities, kurią tyrinėtojas Robertas Piris pranešė matęs maždaug prieš septynerius metus.

IŠ KOLGEITO kyšulio, esančio tolimiausiame šiaurvakariniame Šiaurės Amerikos taške, Piris horizonte pastebėjo tarsi baltas kalnų keteras. Tą tolimą kraštą jis pavadino Krokerio Žeme — vieno savo finansinio rėmėjo vardu. Reikia įsivaizduoti tos ekspedicijos narių džiaugsmą, kai prieš akis jiems šmėkštelėjo kalvos, slėniai ir sniegu padengtos viršukalnės! Tačiau greit jie suprato regintys tik Arkties miražą. Šis optinis atmosferos reiškinys tuomet suklaidino Pirį, taigi tyrinėtojai suprato laiką, energiją ir lėšas eikvoję žvalgyti tam, kas netikra.

Daugybė žmonių šiandien lenkiasi dievams, kuriuos mano esant tikrus. Pavyzdžiui, apaštalų laikais buvo garbinami Hermis ir Dzeusas. (Apaštalų darbų 14:11, 12) Šiandien sintoizmo, hinduizmo ir kitų pasaulio religijų sekėjai garbina milijonus dievų. Kaip teisingai sakoma Biblijoje, „daug tų ‘dievų’ ir daug ‘viešpačių’“. (1 Korintiečiams 8:5, 6) Bet ar gali visi tie dievai būti tikri?

Dievai, kurie ‘negali išgelbėti’

Štai pagalvokim apie garbinime vartojamus atvaizdus ir simbolius. Žmogui, pasitikinčiam jais ar prašančiam ko nors per juos, stabai yra gelbėtojai, turintys antžmogiškų galių atlyginti žmonėms ar apsaugoti nuo pavojaus. Bet ar tikrai jie gali išgelbėti? Psalmininkas giedojo: „Tautų stabai — iš sidabro ir aukso, žmogaus  padaryti. Jie turi burnas, bet nekalba, turi akis, bet nemato. Jie turi ausis, bet negirdi, nėra nė alsavimo jų burnose.“ Tai dievai, kurie ‘negali išgelbėti’. (Psalmyno 135:15-17; Izaijo 45:20)

Tiesa, darantieji stabus gali sakyti, jog jų dirbiniai turi gyvybę ir galią. O stabmeldžiai galbūt tais stabais pasitiki. Jie „užsideda stabą ant pečių, — sako pranašas Izaijas, — nuneša į prirengtą jam vietą ir pastato“. Pranašas priduria: „Jis stovi ir nejuda. Kai jie šaukiasi į jį, jis negirdi ir neišgelbsti jų iš nelaimės.“ (Izaijo 46:7, Brb) Aišku, stabas lieka bedvasis, kad ir koks nuoširdus būtų jo garbintojo tikėjimas. Tokie išdrožti atvaizdai ir lietos statulos yra „beverčiai dievai“. (Habakuko 2:18, NW)

Dabar įprasta dievinti bei garbinti pramogų pasaulio įžymybes, sporto žvaigždes, politines sistemas ir religinius vadovus. Daug kam dievas yra pinigai. Visi šie stabai nėra tai, kuo iš tikrųjų laikomi. Jie nesuteikia ir negali suteikti savo garbintojams to, ko šie iš jų tikisi. Pavyzdžiui, turtas galbūt ir padeda išvengti daugelio sunkumų, tačiau jo galia apgaulinga. (Morkaus 4:19) Vienas tyrinėtojas paklausė: „Kodėl įsigiję tai, ko dauguma trokšta ir laiko vaistu nuo visų ligų, žmonės nusivilia ir net suserga?“ Išties žmogus vaikydamasis turto gali prarasti tai, kas vertinga, — gerą sveikatą, pasitenkinimą teikiantį šeimos gyvenimą, artimus draugus ar brangų ryšį su Kūrėju. Dievinamas turtas pasirodo esąs tik ‘tuščias stabas’! (Jonos 2:9 [2:8, Brb])

„Nebuvo, kas atsakytų“

Vadinti netikrus dalykus tikrais kvaila. Pranašo Elijo dienomis Baalo garbintojai karčiai iš to pasimokė. Jie tvirtai tikėjo, kad Baalas gali įžiebti ugnį iš dangaus ir sudeginti gyvulių auką. Jie „šaukėsi Baalo jo vardu nuo ryto iki vidudienio, sakydami: ‘Baalai, išklausyk mus!’“ Ar Baalas turėjo ausis, galinčias girdėti, ir kalbančią burną? Toliau skaitome: „Nebuvo jokio garso, ir nebuvo, kas atsakytų.“ Taigi ‘niekas neišklausė’. (1 Karalių 18:26, 29) Baalas buvo netikras, negyvas, neveiklus.

Tad kaip svarbu pažinti ir garbinti Dievą, kuris iš tiesų tikras! Tačiau kas jis? Kodėl pasitikėti juo naudinga?

[Iliustracijos 3 puslapyje]

Pirio bendražygis Iginja žvalgo horizontą ieškodamas žemės

Robertas Piris

[Šaltinių nuorodos]

Iginja: From the book The North Pole: Its Discovery in 1909 Under the Auspices of the Peary Arctic Club, 1910; Robertas Piris: NOAA

[Iliustracijos 4 puslapyje]

Daugelis tuščiai pasitiki šio pasaulio dievinamais dalykais