Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Nepaliauk rodyti gerumą

Nepaliauk rodyti gerumą

Nepaliauk rodyti gerumą

„Šviesos vaisius glūdi visokiame gerume, teisume ir tiesoje.“ (EFEZIEČIAMS 5:9, Jr)

1. Kaip milijonai žmonių įrodo savo pritarimą žodžiams iš Psalmyno 31:19 (Brb)?

ŠLOVINTI Jehovą — puikiausia, ką galime daryti. Šiandien milijonai žmonių giria Dievą už jo gerumą. Mes, ištikimi Jehovos liudytojai, visa širdimi pritariame psalmininkui: „Koks didis yra Tavo gerumas Tavęs bijantiems.“ (Psalmyno 31:19, Brb)

2, 3. Kas gali atsitikti, jei mokydami kitus gero patys elgsimės priešingai?

2 Pagarbi Dievo baimė skatina mus šlovinti Jehovą už gerumą, taip pat jį ‘girti, laiminti ir kalbėti apie jo karalystės šlovę’. (Psalmyno 145:10-13, Brb) Todėl uoliai skelbiame Karalystę ir ruošiame mokinius. (Mato 24:14; 28:19, 20) Drauge mes turime pasižymėti geru elgesiu, antraip užtrauksime gėdą šventam Jehovos vardui.

3 Daug žmonių sakosi garbiną Dievą, tačiau nesilaiko jo įkvėpto Žodžio normų. Apie tokius, kurie tuščiai gyrėsi gerais darbais, apaštalas Paulius rašė: „Kodėl gi, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs?! Kodėl, įkalbinėdamas nevogti, pats vagi?! Skelbdamas nesvetimauti, pats svetimauji?!.. Juk dėl jūsų, kaip parašyta, piktžodžiauja Dievo vardui pagonys.“ (Romiečiams 2:21, 22, 24)

4. Kaip kitus gali paveikti mūsų graži elgsena?

4 Saugokimės užtraukti negarbę Jehovos vardui ir verčiau stenkimės šlovinti jį nepriekaištingu elgesiu. Tai turės gerą įtaką tiems, kurie nėra mūsų bendratikiai, ir privers nutilti net priešininkus. (1 Petro 2:15) Svarbiausia — savo gražia elgsena padėsime žmonėms pasirinkti Jehovos organizaciją, kad jie taip pat galėtų jį šlovinti ir būtų apdovanoti amžinuoju gyvenimu. (Apaštalų darbų 13:48)

5. Kokius klausimus reikėtų aptarti?

5 Kaip mes, netobuli žmonės, galime išvengti tokių poelgių, kurie temdytų Jehovos šlovę ir papiktintų tiesos ieškotojus? Kas padėtų rodyti gerumą?

Šviesos vaisius

6. Kokie yra kai kurie „nevaisingi tamsos darbai“, tačiau koks vaisius turi būti matomas tarp krikščionių?

6 Mums, pasiaukojusiems Dievui krikščionims, duodama tai, kas padeda išvengti tokių „nevaisingų tamsos darbų“ kaip melas, vogimas, užgauliojimas, nepadori kalba apie seksą, begėdystės, nešvankūs juokai, girtavimas. (Efeziečiams 4:25, 28, 31; 5:3, 4, 11, 12, 18) Mes nesusiviliojame tokiais darbais ir ‘elgiamės kaip šviesos vaikai’. Pasak apaštalo Pauliaus, „šviesos vaisius glūdi visokiame gerume, teisume ir tiesoje“. (Efeziečiams 5:8, 9, Jr) Tik vaikščiodami šviesoje, galime nepaliauti rodę gerumą. O kokia tai šviesa?

7. Ką reikia daryti, kad nenustotume brandinę gerumo vaisiaus?

7 Nors esame netobuli, galime rodyti gerumą, jei naudojamės dvasine šviesa. „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“, — giedojo psalmininkas. (Psalmyno 119:105) Jeigu norime ir toliau „visokiu gerumu“ brandinti „šviesos vaisių“, turime nuolat naudotis dvasine šviesa, kuri sklinda iš Dievo Žodžio, nuodugniai aprašoma krikščionių leidiniuose, apie kurią nuolat kalbama mūsų garbinimo sambūriuose. (Luko 12:42; Romiečiams 15:4; Hebrajams 10:24, 25) Ypač reikia įsižiūrėti į „pasaulio šviesos“ ir „[Jehovos] šlovės atšvaito“ — Jėzaus Kristaus pavyzdį ir įsiklausyti į jo mokymus. (Jono 8:12; Hebrajams 1:1-3)

Dvasios vaisius

8. Kas mums padeda rodyti gerumą?

8 Rodyti gerumą mums padeda ne tik dvasinė šviesa, bet ir Dievo šventosios dvasios, arba veikliosios jėgos, vadovavimas. Gerumas yra „dvasios vaisius“. (Galatams 5:22, 23) Jei leisime Jehovos šventajai dvasiai mums vadovauti, ji brandins mumyse nuostabų gerumo vaisių.

9. Ką Jėzus ragina daryti žodžiais, užrašytais Luko 11:9-13?

9 Jei karštai trokštame įtikti Jehovai ir norime rodyti dvasios vaisių — gerumą, klausysime Jėzaus raginimo: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“ (Luko 11:9-13) Todėl melskime, kaip pataria Jėzus, Jehovą dvasios, kad nepaliautume rodę jos vaisių, gerumą.

„Daryk gera“

10. Kokie Jehovos gerumo aspektai išvardyti Išėjimo 34:6, 7?

10 Dvasinės Dievo Žodžio šviesos apšviesti ir Jo šventosios dvasios padedami, sugebėsime ‘daryti gera’. (Romiečiams 13:3) Reguliariai studijuodami Bibliją, vis daugiau sužinome, kaip galime sekti Jehovos gerumo pavyzdžiu. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Dievo gerumo aspektus, išvardytus Mozei ir užrašytus Išėjimo 34:6, 7 (NW): „Jehova, Jehova, Dievas gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kupinas ištikimos meilės ir tiesos, išsaugantis ištikimą meilę tūkstančiams, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau tikrai nepaliekantis nenubaudęs.“ Apžvelgsime šiuos Jehovos gerumo aspektus, kad patys galėtume ‘daryti gera’.

11. Žinodami, kad Jehova yra gailestingas ir maloningas, kokie patys turėtume būti?

11 Iš Jehovos žodžių aišku, kad norėdami sekti jo pavyzdžiu turime būti gailestingi bei maloningi. „Palaiminti gailestingieji, — sako Jėzus, — jie susilauks gailestingumo.“ (Mato 5:7; Luko 6:36) Žinodami, kad Jehova yra maloningas, mes irgi stengiamės būti malonūs visiems, taigi ir savo klausytojams, kuriems skelbiame tiesą. Tai derinasi su Pauliaus patarimu: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti.“ (Kolosiečiams 4:6)

12. a) Kadangi Dievas yra lėtas pykti, kaip mums derėtų elgtis su kitais? b) Ką mus skatina daryti Jehovos ištikima meilė?

12 Kadangi Dievas yra lėtas pykti, trokšdami ‘daryti gera’ mes irgi sutelksime dėmesį ne į bendratikių smulkius nusižengimus, o į jų gerąsias savybes. (Mato 7:5; Jokūbo 1:19) Jehovos ištikima meilė mus taip pat skatina jį ištikimai mylėti net susiklosčius sunkiausioms aplinkybėms. Tai tikrai labai vertingas bruožas. (Patarlių 19:22, Brb)

13. Kaip mums privalu elgtis, kad sektume Jehovos, ‘kupino tiesos’, pavyzdžiu?

13 Mūsų dangiškasis Tėvas yra ‘kupinas tiesos’, todėl ir mes stengiamės ‘tiesos žodžiu pasirodyti esą Dievo tarnai’. (2 Korintiečiams 6:3-7) Tarp septyneto Jehovos nekenčiamų dalykų yra „melagingas liežuvis“ ir „neteisingas liudytojas, kalbantis melą“. (Patarlių 6:16-19; Brb) Tad norėdami įtikti Dievui, ‘atmeskime melą ir kalbėkime tiesą savo artimui’. (Efeziečiams 4:25) Taip visada daryti — itin didelis gerumas.

14. Kodėl reikia atleisti kitiems?

14 Mozei Jehova pasakė esąs pasiruošęs atleisti, tad ir mes turime būti tokie pat. (Mato 6:14, 15) Žinoma, Jehova neatgailaujančius nusidėjėlius baudžia. Todėl privalome laikytis jo gerumo normų ir taip palaikyti susirinkimo dvasinį tyrumą. (Kunigų 5:1; 1 Korintiečiams 5:11, 12; 1 Timotiejui 5:22)

„Rūpestingai žiūrėkite“

15, 16. Kaip Pauliaus patarimas, užrašytas Efeziečiams 5:15-19, gali padėti mums nuolat daryti, kas gera?

15 Jei norime ir toliau pasižymėti gerumu nepaisydami mus supančio blogio, turime būti kupini Dievo dvasios ir stebėti save. Taip daryti Paulius ragino Efezo krikščionis: „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos. Nebūkite neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia. Ir nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios. Kalbėkitės psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį.“ (Efeziečiams 5:15-19) Šiomis kritiškomis paskutinėmis dienomis toks patarimas mums ypač tinka. (2 Timotiejui 3:1)

16 Norėdami nepaliaujamai rodyti gerumą, privalome atidžiai sekti, ar elgiamės, kaip liepia Dievo išmintis. (Jokūbo 3:17) Reikia vengti sunkių nuodėmių, apsčiai stiprintis šventąja dvasia ir leistis jos vadovaujamiems. (Galatams 5:19-25) Taikydami per krikščionių sueigas, asamblėjas, kongresus gaunamą dvasinį mokymą, sugebėsime nuolat daryti, kas gera. Pauliaus raginimas efeziečiams taip pat primena, kaip palaiminga per mūsų garbinimo sambūrius giedoti iš visos širdies „dvasines giesmes“, kurių daugelyje iškeliamas gerumas.

17. Kuo gali būti tikri ligoti krikščionys, negalintys reguliariai lankyti sueigų?

17 O kaip su tais bendratikiais, kurie dėl sunkios ilgalaikės ligos negali reguliariai lankyti krikščionių sueigų? Jie tikriausiai jaučiasi prislėgti, kad nepajėgia kaskart drauge su tikėjimo broliais bei seserimis garbinti Jehovą. Šie krikščionys gali būti tikri, kad Jehova supranta jų padėtį ir nenustos siuntęs jiems šviesą, šventąją dvasią, taip pat padės toliau daryti, kas gera. (Izaijo 57:15)

18. Kas padės mums eiti gėrio mylėtojų keliu?

18 Stengdamiesi daryti gera saugokimės ir šalinkimės visų, „nekenčiančių to, kas gera“. (2 Timotiejui 3:2-5; 1 Korintiečiams 15:33) Taikydami šį patarimą ‘neliūdinsime Šventosios Dievo dvasios’, tai yra nepriešgyniausime jos vadovavimui. (Efeziečiams 4:30) Be to, daryti gera mums padės artima bendrystė su tais žmonėmis, iš kurių gyvenimo matyti, kad jie yra gėrio mylėtojai, vadovaujami Jehovos šventosios dvasios. (Amoso 5:15; Romiečiams 8:14; Galatams 5:18)

Puikūs gerumo vaisiai

19—21. Papasakok pavyzdžių, rodančių, kaip geras poelgis paveikia žmones.

19 Gyvendami dvasinėje šviesoje, žengdami Dievo dvasios rodoma kryptimi, stebėdami savo elgseną, išvengsime blogų darbų ir ‘darysime gera’. Tai duos puikių vaisių. Štai Zongezilės, Jehovos liudytojo iš Pietų Afrikos Respublikos, pavyzdys. Kartą eidamas į mokyklą jis nutarė patikrinti, kokia jo smulkaus indėlio banke suma. Iš bankomato kvito, rodančio 42000 rendų (24000 litų) perviršį, buvo aišku, kad įsivėlė klaida. Vienas to banko apsaugos darbuotojas bei dar kai kas patarė jam paimti indėlį ir padėti į kitą banką. Zongezilei, nepasisavinusiam tų pinigų, pritarė tik sutuoktiniai liudytojai, pas kuriuos jis gyveno.

20 Kitą darbo dieną Zongezilė pranešė apie klaidą bankui. Pasirodo, vienas turtingas verslininkas apsirikęs pervedė pinigus į jo sąskaitą. Nustebintas, kad Zongezilė nepaėmė nė trupučio jo indėlio, verslininkas paklausė: „Koks tavo tikėjimas?“ Zongezilė pasakė esąs Jehovos liudytojas. Banko valdininkai jį nuoširdžiai pagyrė ir pridūrė: „O kad visi būtų tokie sąžiningi kaip Jehovos liudytojai.“ Mūsų sąžiningumas ir geradarystės skatina kitus girti Jehovą. (Hebrajams 13:18)

21 Geras, naudingą poveikį kitam turintis poelgis gali būti visai paprastas. Pavyzdžiui, kartą jaunas liudytojas, visą savo laiką aukojantis evangelizacinei veiklai vienoje Samoa saloje, atėjo pas gydytoją. Jis pamatė, jog eilėje už jo laukia pagyvenusi, labai ligota moteris. Liudytojas užleido savo vietą, kad gydytojas ją greičiau apžiūrėtų. Vėliau skelbėjas sutiko tą moterį prekyvietėje. Ji neužmiršo jaunuolio rūpestingumo ir pasakė: „Dabar žinau, kad Jehovos liudytojai tikrai myli artimą.“ Toks dėmesys pakeitė jos požiūrį: anksčiau nenorėjusi girdėti Karalystės žinios, nuo tada ji sutiko studijuoti Bibliją ir ėmė semtis žinių iš Dievo Žodžio.

22. Kaip galime ypač ‘daryti gera’?

22 Tikriausiai pats ne kartą pastebėjai, kaip yra vertinama geradarystė. Ypač ‘darysime gera’ reguliariai skelbdami gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. (Mato 24:14) Niekada neapleiskime šios garbingos veiklos ir būkime uolūs, nes tai yra vienas iš gerų darbų, ypač naudingas tiems, kas palankūs skelbiamai žiniai. Svarbiausia, ši mūsų tarnyba bei nepriekaištingas elgesys šlovina patį gerumo šaltinį — Jehovą. (Mato 19:16, 17)

Toliau „darykime gera“

23. Kodėl krikščioniška tarnyba yra geradarystė?

23 Mūsų tarnyba, be abejo, yra geradarystė, galinti išgelbėti mus pačius bei tuos, kas klauso Biblijos žinios ir pasuka į amžinojo gyvenimo kelią. (Mato 7:13, 14; 1 Timotiejui 4:16) Iškilus kokiam nors klausimui, trokšdami daryti gera, viską apsvarstome tokiu požiūriu: ‘Kokią įtaką šis sprendimas turės mano skelbimo veiklai? Ar tikrai tai naudinga? Ar galėsiu toliau padėti žmonėms pamilti „amžinąją Evangeliją“ ir labiau suartėti su Jehova Dievu?’ (Apreiškimo 14:6) Tvarkydami savo reikalus taip, kad kuo daugiau galėtume tarnauti Karalystei, jausime didelę laimę. (Mato 6:33; Apaštalų darbų 20:35)

24, 25. Kokios gali būti mūsų geradarystės susirinkime ir ko tikrai susilauksime nepaliaujamai rodydami gerumą?

24 Niekada nepamirškime, kaip puikiai gerumas veikia kitus. Rodykime šią savybę prisidėdami prie krikščionių susirinkimo veiklos ir jo klestėjimo. Reguliariai lankydami sueigas, aktyviai jose dalyvaudami, darome tikrai gerą darbą. Bendratikiai džiaugiasi matydami mus draugėje ir stiprina savo dvasią girdėdami mūsų puikiai paruoštus atsakymus. Be to, geradarystė yra prisidėti savo lėšomis prie Karalystės salės išlaikymo ir ją prižiūrėti. (2 Karalių 22:3-7; 2 Korintiečiams 9:6, 7) Išties verta, ‘kol turime laiko, daryti gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams’. (Galatams 6:10)

25 Neįmanoma išvardyti visų aplinkybių, kada gali prireikti mūsų geradarystės. Užklupti sunkumų, naudokimės Dievo Žodžio šviesa, melskime Jehovą šventosios dvasios ir, kiek pajėgiame, vykdykime jo tobulą, gerą valią. (Romiečiams 2:9, 10; 12:2) Galime būti tikri, kad Jehova dosniai atlygins už nepaliaujamai rodomą gerumą.

Kaip atsakytum?

• Kokia yra didžiausia mūsų geradarystė?

• Kodėl gerumas yra „šviesos vaisius“?

• Kodėl gerumas vadinamas „dvasios vaisiumi“?

• Kaip kitus veikia mūsų geras elgesys?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 17 puslapyje]

Dievo Žodis ir jo šventoji dvasia padeda mums rodyti gerumą

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Geradarystė duoda puikių vaisių