Ar esi gavęs „tiesos Dvasią“?
Ar esi gavęs „tiesos Dvasią“?
„[Tėvas] jums duos kitą Padėjėją, kad jis būtų su jumis per amžius, — tiesos Dvasią.“ (JONO 14:16, 17, Jr)
1. Kokį svarbų dalyką pasakė Jėzus savo mokiniams paskutinėmis valandomis, kartu praleistomis aukštutiniame kambaryje?
„KUR eini, Viešpatie?“ Tai buvo vienas iš Jėzaus apaštalų klausimų paskutinėmis valandomis, praleistomis drauge Jeruzalėje, aukštutiniame kambaryje. (Jono 13:36) Pokalbio metu Jėzus pasakė turįs palikti juos ir sugrįžti pas savo Tėvą. (Jono 14:28; 16:28) Daugiau jis nebebus su jais kaip dabar, kad mokytų ir atsakinėtų į jų klausimus. Tačiau Jėzus įkvėpė apaštalams pasitikėjimo, sustiprino tokiais žodžiais: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis jums duos kitą Padėjėją [arba „Guodėją“, Brb], kad jis būtų su jumis per amžius, — tiesos Dvasią.“ (Jono 14:16, Jr)
2. Ką Jėzus pažadėjo iškeliavęs atsiųsti mokiniams?
2 Jėzus nurodė, kas bus tas padėjėjas ir kaip jis padės mokiniams. Jėzus pasakė: „Aš iš pradžių jums to nepasakiau, nes buvau su jumis. Bet dabar einu pas tą, kuris mane siuntė... Jums naudinga, kad aš einu, nes jei nenueisiu, Padėjėjas neateis pas jus. Bet jei nueisiu, jį atsiųsiu pas jus... Kai Padėjėjas — tiesos Dvasia — ateis, ji jus ves į visą tiesą.“ (Jono 16:4, 5, 7, 13, Jr)
3. a) Kada pirmiesiems krikščionims buvo atsiųsta „tiesos Dvasia“? b) Kaip vienu svarbiu atveju buvo ypač akivaizdi dvasios pagalba?
3 Šis pažadas buvo įvykdytas per 33 m. e. m. Sekmines ir tai patvirtino apaštalas Petras: „Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai. Dievo dešinės išaukštintas, jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir ją dabar išliejo. Jūs tai matote ir girdite.“ (Apaštalų darbų 2:32, 33) Tolesni įvykiai byloja, kad per Sekmines išlieta šventoji dvasia daug nuveikė dėl pirmųjų krikščionių. Jėzus pažadėjo, kad „tiesos Dvasia“ ‘viską primins, ką jis yra jiems pasakęs’. (Jono 14:26) Ji priminė Jėzaus tarnystę, jo mokymus, net jo žodžius, kad jie būtų užrašyti. Tai ypač turėjo būti naudinga senam apaštalui Jonui pirmojo m. e. amžiaus pabaigoje, kai jis pradėjo rašyti Evangeliją, kurioje buvo paminėti ir vertingi Jėzaus patarimai, duoti įsteigus savo mirties Minėjimą. (Jono 13—17 skyriai)
4. Kaip „tiesos Dvasia“ padėjo pirmiems pateptiesiems krikščionims?
4 Jėzus aniems pirmiesiems mokiniams taip pat pažadėjo, kad dvasia ‘išmokys juos visko’ ir ‘ves juos į visą tiesą’. Dvasia padėjo jiems suprasti Rašto gelmes ir išsaugoti minčių, sampratos bei tikslų vienovę. (1 Korintiečiams 2:10; Efeziečiams 4:3) Taip šventoji dvasia įgalino pirmuosius krikščionis darbuotis kaip „ištikimo ir protingo vergo“ grupę, kad tiektų kiekvienam pateptajam krikščioniui dvasinio „maisto reikiamu metu“. (Mato 24:45, Jr)
Dvasia liudija
5. a) Apie kokią naują perspektyvą Jėzus kalbėjo savo mokiniams 33 m. e. m. nisano 14-osios vakarą? b) Koks turėjo būti šventosios dvasios vaidmuo įgyvendinant Jėzaus pažadą?
5 33 m. e. m. nisano 14-ąją Jėzus pranešė savo mokiniams, kad vėliau juos pasiimsiąs ir jie gyvens su juo ir Tėvu danguje. Jis tarė: „Mano Tėvo namuose daug buveinių. Antraip argi būčiau sakęs: ‘Einu jums vietos paruošti!’? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.“ (Jono 13:36; 14:2, 3) Jie valdys su Jėzumi jo Karalystėje. (Luko 22:28-30) Kad įgytų dangiškąją viltį, šie krikščionys turi ‘gimti iš Dvasios’ kaip dvasiniai Dievo sūnūs ir būti patepti tarnauti danguje su Kristumi karaliais bei kunigais. (Jono 3:5-8; 2 Korintiečiams 1:21, 22; Titui 3:5-7; 1 Petro 1:3, 4; Apreiškimo 20:6)
6. a) Kada prasidėjo dangiškasis pašaukimas ir koks žmonių skaičius jo sulaukia? b) Koks yra pašauktųjų krikštas?
6 Tas „dangiškasis pašaukimas“ prasidėjo per 33 m. e. m. Sekmines ir, atrodo, iš esmės baigėsi praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje. (Hebrajams 3:1) Šventąja dvasia paženklintų dvasinio Izraelio narių, „atpirktų iš žmonijos“, yra 144000. (Apreiškimo 7:4; 14:1-4) Jie pakrikštyti būti Kristaus dvasiniu kūnu, jo susirinkimu, taip pat pakrikštyti jo mirtyje. (Romiečiams 6:3; 1 Korintiečiams 12:12, 13, 27; Efeziečiams 1:22, 23, Naujasis Testamentas ir Psalmai, vertė A. Jurėnas) Kai jie pasikrikštija ir yra patepami šventąja dvasia, prasideda jų pasiaukojamas gyvenimas, grįstas ištikimybe Dievui iki pat mirties. (Romiečiams 6:4, 5)
7. Kodėl per Minėjimą tik pateptieji krikščionys turi teisę ragauti simbolinę reikšmę turinčių duonos bei vyno?
7 Dvasiniai izraelitai, tai yra pateptieji krikščionys, yra naujosios sandoros, sudarytos tarp Jehovos ir „Dievo Izraelio“, dalininkai. (Galatams 6:16; Jeremijo 31:31-34) Ši naujoji sandora sutvirtinta pralietu Kristaus krauju. Jėzus tai paminėjo įsteigdamas savo mirties Minėjimą. Lukas rašo: „Paėmęs duonos, jis padėkojo, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: ‘Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.’ Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: ‘Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.’“ (Luko 22:19, 20) Per Kristaus mirties Minėjimą tik gyvenančių dabar žemėje likutis iš 144000 turi teisę ragauti simbolinę reikšmę turinčių duonos bei vyno.
8. Kaip pateptieji žino, kad jie gavo dangiškąjį pašaukimą?
8 Kaip pateptieji žino gavę dangiškąjį pašaukimą? Tai jiems aiškiai liudija šventoji dvasia. Apaštalas Paulius pateptiesiems rašė: „Visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs... Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. Bet jei vaikai, tai ir paveldėtojai, o Kristaus bendrapaveldėtojai, jei tik kenčiame su juo, kad būtume ir pagarbinti su juo.“ (Romiečiams 8:14-17, Jr) Šis dvasios liudijimas yra toks įtikinamas, kad kiekvienas, bent kiek abejojantis, ar yra gavęs dangiškąjį pašaukimą, turi suprasti, jog nėra ten pakviestas, ir per Minėjimą neragauti duonos bei vyno.
Dvasia ir „kitos avys“
9. Kokios dvi skirtingos grupės paminėtos Evangelijose ir Apreiškimo knygoje?
9 Žinodamas, kad tik ribotas skaičius krikščionių bus pašaukta į dvasinio Izraelio būrį, Jėzus įvardijo juos „mažąja kaimene“. Jie pakviesti būti naujosios sandoros „avidėje“, skirtingai nei nesuskaičiuojama minia „kitų avių“, kurios, pasak jo, irgi turi būti surinktos. (Luko 12:32; Jono 10:16) Tos, kurios renkamos pabaigos metu, sudarys „milžinišką minią“, išliksiančią per „didį sielvartą“ ir turinčią galimybę amžinai gyventi rojumi paverstoje žemėje. Įsimintina, kad pirmojo m. e. amžiaus pabaigoje Jonui duotame regėjime atskirai kalbama apie milžinišką minią ir 144000 dvasinio Izraelio narių. (Apreiškimo 7:4, 9, 14) Ar „kitos avys“ irgi gauna šventosios dvasios? Jei gauna, kaip ji veikia šių žmonių gyvenimą?
10. Kaip „kitos avys“ krikštijasi „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“?
10 Šventoji dvasia tikrai vaidina svarbų vaidmenį „kitų avių“ gyvenime. Jos parodo savo pasiaukojimą Jehovai krikštydamosi „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. (Mato 28:19) Jos pripažįsta Jehovos visavaldystę, paklūsta Kristui kaip savo Karaliui bei Išpirkėjui ir leidžiasi vadovaujamos Dievo dvasios, arba veikliosios jėgos. Diena iš dienos jos ugdosi „dvasios vaisių“ — „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą“. (Galatams 5:22, 23)
11, 12. a) Koks yra ypatingas pateptųjų pašventinimas? b) Kaip pašventinamos „kitos avys“?
11 „Kitoms avims“ taip pat privalu leistis apvalomoms, arba pašventinamoms, Dievo Žodžiu bei jo šventąja dvasia. Pateptieji jau yra ypatingai pašventinti: paskelbti teisiais, šventais Kristaus sužadėtinės klasės nariais. (Jono 17:17; 1 Korintiečiams 6:11; Efeziečiams 5:23-27) Pranašas Danielius vadina juos „Aukščiausiojo šventaisiais“, gavusiais „žmogaus sūnaus“ Jėzaus Kristaus valdomą Karalystę. (Danieliaus 7:13, 14, 18, 27) Anksčiau Jehova per Mozę ir Aaroną Izraelio tautai pasakė: „Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; būkite šventi, nes Aš esu šventas.“ (Kunigų 11:44, Brb)
12 „Pašventintas“ daugiausia reiškia „padarytas šventu, atskirtas arba paskirtas tarnauti ar naudotis Jehovai Dievui; šventas, arba apvalytas“. Dar 1938 metų Sargybos bokšte buvo parašyta, kad Jonadabai, arba „kitos avys“, „turi žinoti, jog kiekvienas, kas nori tapti milžiniškos minios nariu ir gyventi žemėje, privalo būti pašventintas [pasiaukojęs]“. Apie regėjime parodytus milžiniškos minios žmones sakoma, kad jie „išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju“ ir šventai „tarnauja [Jehovai] dieną naktį jo šventykloje“. (Apreiškimo 7:9, 14, 15) Šventosios dvasios padedamos „kitos avys“ visomis išgalėmis stengiasi atitikti Jehovos nustatytus šventumo reikalavimus. (2 Korintiečiams 7:1)
Darykime gera Kristaus broliams
13, 14. a) Nuo ko priklauso romių lyg avys žmonių išgelbėjimas, pasak Jėzaus alegorijos apie avis ir ožius? b) Kaip „kitos avys“ darė gera Kristaus broliams šiuo pabaigos laiku?
13 Apibūdindamas „šios sistemos pabaigą“ savo alegorijoje apie avis ir ožius Jėzus pabrėžė, koks artimas bus ryšys tarp „kitų avių“ ir „mažosios kaimenės“. Kristus aiškiai nurodė, kad „kitų avių“ išgelbėjimas tiesiogiai priklauso nuo jų elgesio su pateptaisiais, kuriuos jis vadina savo broliais. Jis pasakė: „Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!.. Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.’“ (Mato 24:3, NW; 25:31-34, 40)
14 Posakis „kiek kartų tai padarėte“ nurodo meilingą paramą dvasia pateptiesiems Kristaus broliams, su kuriais Šėtono pasaulis visada elgėsi kaip su svetimais, net įkalindavo. Kartais jiems trūkdavo maisto, rūbų, reikėdavo slaugos. (Mato 25:35, 36) Pabaigos tarpsniu, prasidėjusiu 1914 metais, daugelis pateptųjų tai irgi patyrė. Šiuolaikinė Jehovos liudytojų istorija liudija, kad juos visada remdavo ištikimi draugai, „kitos avys“, nes šiuos tam skatino dvasia.
15, 16. a) Kokiame darbe žemėje esantiems pateptiesiems Kristaus broliams „kitos avys“ ypač padeda? b) Kaip pateptieji išreiškė savo padėką „kitoms avims“?
15 Šiuo pabaigos laiku „kitos avys“ ypač aktyviai padeda pateptiesiems Kristaus broliams vykdyti Dievo užduotį — ‘paskelbti gerąją naujieną apie karalystę visame pasaulyje liudijant visoms tautoms’. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; Jono 14:12) Žemėje pateptųjų vis mažėja, o „kitų avių“ gausėja ir dabar jų yra milijonai. Tūkstančiai jų visą savo laiką aukoja evangelizacijos veiklai — tarnauja pionieriais bei misionieriais: skleidžia gerąją Karalystės naujieną „ligi pat žemės pakraščių“. (Apaštalų darbų 1:8) Kiti skelbia tiek, kiek gali, ir savo lėšomis mielai remia šį svarbų darbą.
16 Kokie dėkingi yra pateptieji Kristaus broliai už ištikimą savo draugų — „kitų avių“ paramą! Jų požiūris buvo puikiai apibūdintas 1986 metais vergo klasės paruoštoje knygoje „Pasaulio saugumas valdant ‘Taikos Kunigaikščiui’“ (anglų k.). Joje buvo rašoma: „Nuo Antrojo pasaulinio karo įgyvendinant Jėzaus pranašystę apie ‘šios sistemos pabaigą’ daugiausia darbavosi ‘kitų avių’ ‘milžiniška minia’... Didžiai dėkojame tarptautinei įvairiakalbei ‘milžiniškai miniai’, kad savo didžiuliu įnašu prisidėjo prie [Jėzaus] pranašystės iš Mato 24:14 išsipildymo!“
‘Ne be mūsų pasiekia tobulumą’
17. Kokia prasme senovės laikų ištikimieji, prikelti gyventi žemėje, ‘pasieks tobulumą ne be’ pateptųjų?
17 Kaip vienas iš pateptųjų, apaštalas Paulius apie tuos ištikimuosius, kurie gyveno prieš Kristų, pasakė: „Jie visi, nors dėl tikėjimo buvo gerai įvertinti, nesulaukė to, kas buvo pažadėta, nes Dievas geresniuosius dalykus buvo numatęs mums, kad jie ne be mūsų pasiektų tobulumą.“ (Hebrajams 11:35, 39, 40) Per Tūkstantmetį Kristus ir jo 144000 pateptųjų brolių valdys danguje kaip karaliai ir kunigai, kad žemės gyventojai galėtų pasinaudoti Jėzaus išperkamosios aukos teikiamomis palaimomis. Tad „kitos avys“ irgi taps tobulos kūnu ir dvasia. (Apreiškimo 22:1, 2)
18. a) Ką „kitoms avims“ padeda suprasti Biblijos informacija? b) Kokios vilties kupinos „kitos avys“ laukia, kada „bus apreikšti Dievo sūnūs“?
18 Visa tai padeda „kitoms avims“ aiškiai suvokti, kodėl Krikščionių graikiškuosiuose raštuose tiek daug kalbama apie Kristų bei jo pateptuosius brolius ir jų itin svarbų vaidmenį įgyvendinant Jehovos tikslus. Todėl „kitos avys“ laiko privilegija remti, kiek tik įmanoma, pateptojo vergo klasę laukdamos, kol „bus apreikšti Dievo sūnūs“ per Armagedoną bei Tūkstantmetį. Jos žvelgia į ateitį žinodamos, kad ‘bus išlaisvintos iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę’. (Romiečiams 8:19-21, Brb)
Dvasios suvienyti per Minėjimą
19. Kaip „tiesos Dvasia“ veikia pateptuosius bei jų draugus ir kaip jie bus ypač suvienyti kovo 28-osios vakarą?
19 33 m. e. m. nisano 14-osios vakarą baigiamojoje maldoje Jėzus pasakė: „Meldžiu, ... kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.“ (Jono 17:20, 21, Brb) Dievas iš meilės pasiuntė savo Sūnų atiduoti gyvybės už pateptųjų ir klusnios žmonijos išgelbėjimą. (1 Jono 2:2) „Tiesos Dvasia“ suvienija Kristaus brolius bei jų draugus. Kovo 28-osios vakarą, po saulėlydžio, abiejų šių grupių žmonės drauge minės Kristaus mirtį ir prisimins visa, ką Jehova dėl jų padarė per savo brangaus Sūnaus Jėzaus Kristaus auką. Tegul sustiprėja jų, susirinkusių tokia svarbia proga, vienybė bei ryžtas toliau vykdyti Dievo valią, kad būtų matoma, kaip džiugu būti tais, kuriuos myli Jehova.
Prisiminkime
• Kada pirmiesiems krikščionims buvo pasiųsta „tiesos Dvasia“ ir kaip ji pasirodė esanti „Padėjėjas“?
• Iš kur pateptieji žino gavę dangiškąjį pašaukimą?
• Kaip Dievo dvasia veikia „kitas avis“?
• Kaip „kitos avys“ daro gera Kristaus broliams ir kodėl jos ‘pasieks tobulumą ne be’ pateptųjų?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 21 puslapyje]
Per 33 m. e. m. Sekmines mokiniams buvo išlieta „tiesos Dvasia“
[Iliustracijos 23 puslapyje]
„Kitos avys“ daro gera Kristaus broliams padėdamos jiems vykdyti Dievo užduotį skelbti