Ar esi tarp tų, kuriuos myli Dievas?

„Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas.“ (JONO 14:21)

1, 2. a) Kaip Jehova žmonijai parodė savo meilę? b) Ką Jėzus įsteigė 33 m. e. m. nisano 14-ąją?

JEHOVA myli savo sukurtus žmones. Ir myli juos ‘taip, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą’. (Jono 3:16) Artinantis Kristaus mirties Minėjimui, tikrieji krikščionys turėtų ypač sutelkti mintis į tai, kad Jehova „mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes“. (1 Jono 4:10)

² 33 m. e. m. nisano 14-ąją Jėzus ir 12 jo apaštalų susirinko viršutiniame vieno Jeruzalės namo kambaryje švęsti Paschos minėdami izraelitų išvadavimą iš Egipto. (Mato 26:17-20, Brb) Po šios žydų šventės Jėzus išsiuntė Judą Iskarijotą ir įsteigė atminimo vakarienę, kurią krikščionys švenčia kaip Kristaus mirties Minėjimą. * Jėzus, paėmęs neraugintos duonos ir raudono vyno, simbolizavusių jo kūną ir kraują, su 11 likusių apaštalų valgė šią bendrystės vakarienę. Smulkiau apie tai, kaip ji vyko, aprašo apaštalas Paulius, pavadinęs ją „Viešpaties vakariene“, ir evangelistai sinoptikai Matas, Morkus, Lukas. * (1 Korintiečiams 11:20; Mato 26:26-28; Morkaus 14:22-25; Luko 22:19, 20)

3. Palyginus su kitais evangelistais, kokia reikšminga informacija išsiskiria Jono pasakojimas apie paskutines Jėzaus valandas, praleistas su savo apaštalais viršutiniame kambaryje?

³ Įdomu, kad apaštalas Jonas nepaminėjo apie duonos ir vyno padavinėjimą: galbūt tuo metu, kai jis rašė savo Evangeliją (apie 98 m. e. m.), tarp pirmųjų krikščionių Minėjimo tvarka jau buvo nusistovėjusi. (1 Korintiečiams 11:23-26) Vis dėlto būtent Jonas buvo įkvėptas parašyti, ką Jėzus kalbėjo bei darė iki ir po savo mirties Minėjimo įsteigimo. Tie jaudinantys dalykai apsakyti net penkiuose Jono Evangelijos skyriuose. Iš jų matyti, kokius žmones Dievas myli. Patyrinėkime 13—17 skyrius.

Mokykimės tikros meilės iš Jėzaus

4. a) Kaip Jonas pabrėžia Jėzaus pokalbio su mokiniais svarbiausiąją temą Jam įsteigiant Minėjimą? b) Koks yra vienas svarbus Jehovos meilės Jėzui motyvas?

⁴ Visuose šiuose skyriuose, kur surašyti paskutiniai Jėzaus patarimai savo sekėjams, meilė yra svarbiausioji tema. Žodžiai „meilė“ bei „mylėti“ įvairiomis formomis čia paminėti 31 kartą. Iš šių skyrių labiausiai matoma didelė Jėzaus meilė savo Tėvui Jehovai bei mokiniams. Nors Jėzaus meile Jehovai alsuoja visos jo gyvenimą pasakojančios Evangelijos, tik Jonas užrašė tiesų Jėzaus prisipažinimą: „Aš myliu Tėvą.“ (Jono 14:31) Jėzus paminėjo, kad Jehova taip pat jį myli, ir paaiškino, kodėl: „Kaip  mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje.“ (Jono 15:9, 10) Jehova tikrai myli savo Sūnų dėl jo besąlygiško klusnumo. Kokia puiki pamoka visiems Jėzaus Kristaus sekėjams!

5. Kaip Jėzus parodė meilę savo mokiniams?

⁵ Jono pasakojimas apie paskutines Jėzaus valandas, praleistas su apaštalais, prasideda žodžiais, pabrėžiančiais nepaprastą Jėzaus meilę savo sekėjams. Jonas parašė: „Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.“ (Jono 13:1) Tą neužmirštamą vakarą Jėzus mokiniams vaizdžiai parodė, kaip meilingai tarnauti kitiems, — nuplovė jiems kojas. Kiekvienas iš jų būtų galėjęs tą patį padaryti Jėzui ir savo broliams, tačiau niekas nepanoro. Jėzus pats nuolankiai padarė šią paslaugą ir paskui pasakė: „Jei tad aš — Viešpats ir Mokytojas — numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.“ (Jono 13:14, 15) Tikrieji krikščionys turi noriai, su džiaugsmu tarnauti savo broliams. (Mato 20:26, 27; Jono 13:17)

Laikykitės naujo įsakymo

6, 7. a) Kokį svarbų dalyką nurodo Jonas rašydamas apie Minėjimo įsteigimą? b) Kokį naują įsakymą Jėzus davė mokiniams ir kas jame buvo nauja?

⁶ Iš evangelistų pasakojimų apie nisano 14-osios vakaro įvykius aukštutiniame kambaryje tik Jonas pamini, kad Judas Iskarijotas buvo išsiųstas. (Jono 13:21-30) Su šiuo faktu besiderinantys kitų evangelistų pranešimai liudija, kad Jėzus įsteigė savo mirties Minėjimą jo išdavikui išėjus. Tuomet ištikimiems apaštalams Jėzus davė nuodugnius pamokymus ir paskutinius patarimus. Ruošdamiesi Minėjimui, turime atidžiai įsiklausyti, ką anuomet kalbėjo Jėzus, ypač todėl, kad trokštame būti vieni iš tų, kuriuos Dievas myli.

⁷ Po mirties Minėjimo įsteigimo pačiame pirmame Jėzaus duotame mokiniams nurodyme buvo kai kas nauja. Jis pasakė: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ (Jono 13:34, 35) Kas nauja buvo šiame įsakyme? Kiek vėliau Jėzus tai paaiškino: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.“ (Jono 15:12, 13) Mozės Įstatymo reikalavimu, izraelitai privalėjo ‘mylėti savo artimą kaip save patį’. (Kunigų 19:18) O Jėzus nurodė dar daugiau: krikščionys turėjo mylėti vieni kitus taip, kaip Kristus tai darė, ir negailėti savo gyvybės už brolius.

8. a) Kas yra pasiaukojama meilė? b) Kaip šiandien Jehovos liudytojai rodo pasiaukojamą meilę?

⁸ Artinantis Minėjimui labai tinka susimąstyti apie save bei susirinkimą: ar išties mums būdinga skiriamoji tikrųjų  krikščionių savybė — tokia meilė kaip Kristaus. Ši pasiaukojama meilė gali skatinti krikščionį verčiau rizikuoti savo gyvybe, kaip yra buvę ne kartą, negu išduoti tikėjimo brolius. Tačiau dažniausiai krikščioniška meilė pasireiškia tuo, kad ieškome ne sau naudos, o noriai aukojamės padėdami bei tarnaudami kitiems. Puikų tokio krikščionies pavyzdį paliko apaštalas Paulius. (2 Korintiečiams 12:15; Filipiečiams 2:17) Jehovos liudytojai visame pasaulyje žinomi dėl Biblijos tiesos skelbimo, savo pasiaukojamos dvasios, paramos tikėjimo broliams bei kitiems žmonėms. * (Galatams 6:10)

Brangintini santykiai

9. Ką mes mielai darome norėdami išsaugoti brangius santykius su Dievu ir jo Sūnumi?

⁹ Mums nėra nieko brangesnio nei būti mylimiems Jehovos ir jo Sūnaus Jėzaus Kristaus. Norėdami džiaugtis jų meile, patys turime kai ką daryti. Paskutinį gyvenimo vakarą būdamas su mokiniais Jėzus pasakė: „Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu.“ (Jono 14:21) Kadangi branginame savo santykius su Dievu bei jo Sūnumi, mielai klausome jų įsakymų. Viename jų, naujajame, esame raginami rodyti pasiaukojamą meilę, kitame, Kristaus duotame po savo prikėlimo, liepiama „skelbti žmonėms ir liudyti“, stengtis ‘daryti mokinius’ iš tų, kurie priima gerąją naujieną. (Apaštalų darbų 10:42, Brb; Mato 28:19, 20)

10. Su kuo brangų ryšį gali palaikyti pateptieji bei „kitos avys“?

¹⁰ Paskui tą patį vakarą į savo ištikimo apaštalo Judo (Tado) klausimą Jėzus taip atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.“ (Jono 14:22, 23) Danguje drauge su Kristumi valdysiantys pateptieji krikščionys dar tebegyvendami žemėje turi labai artimą ryšį su Jehova ir jo Sūnumi. (Jono 15:15; 16:27; 17:22; Hebrajams 3:1; 1 Jono 3:2, 24) Jų draugai, „kitos avys“, puoselėjantys amžino gyvenimo žemėje viltį, irgi gali palaikyti brangų ryšį su Jėzumi Kristumi, „vienu ganytoju“, ir Jehova Dievu, jei yra klusnūs. (Jono 10:16; Psalmyno 15:1-5; 25:14)

„Jūs — ne iš pasaulio“

11. Kokį aiškų įspėjimą Jėzus pasakė savo mokiniams?

¹¹ Paskutinį kartą prieš mirtį būdamas drauge su ištikimais apaštalais, Jėzus aiškiai juos įspėjo: jei esi mylimas Dievo, pasaulis tavęs neapkęs. Jis pasakė: „Jei pasaulis  jūsų nekenčia, tai žinokite — jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų. Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs — ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia. Atsiminkite mano žodžius, kuriuos esu jums pasakęs: ‘Tarnas ne didesnis už šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų.“ (Jono 15:18-20)

12. a) Kodėl Jėzus perspėjo savo mokinius, kad pasaulis jų nekęs? b) Ką mums visiems vertėtų apmąstyti artėjant Minėjimui?

¹² Šiuo perspėjimu apie pasaulio neapykantą Jėzus nenorėjo prislėgti ar nuvilti savo 11 apaštalų bei visų tikrųjų vėlesnių dienų krikščionių. Jis pridūrė: „Aš jums tai paskelbiau, kad nesukluptumėte. Jie šalins jus iš sinagogų, ir netgi ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui. Jie tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta.“ (Jono 16:1-3) Viename Biblijos žinyne aiškinama, kad veiksmažodis, verčiamas „suklupti“, reiškia „sukelti nepasitikėjimą tuo, kuriuo derėjo kliautis ir kuriam buvo galima paklusti, priversti nuo jo pasitraukti“. Artinantis Minėjimui vertėtų apmąstyti praėjusių ir dabartinių laikų Dievo ištikimųjų gyvenimą ir jų nepalaužiamos tvirtybės net per išmėginimus pavyzdžius. Nesileisk priešininkų bei persekiotojų nukreipiamas nuo Jehovos ir Jėzaus; būk pasiryžęs jais pasitikėti ir jiems paklusti.

13. Ko Jėzus meldė Tėvą savo sekėjams?

¹³ Prieš palikdamas aukštutinį kambarį Jeruzalėje, baigiamojoje maldoje Jėzus savo Tėvui pasakė: „Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio.“ (Jono 17:14-16) Būkime tikri: Jehova stebi tuos, kuriuos myli, kad sustiprintų laikytis skyrium nuo šio pasaulio. (Izaijo 40:29-31)

Pasilikite Tėvo meilėje ir Sūnaus meilėje

14, 15. a) Kam Jėzus prilygino save kaip priešingybę ‘išsigimusiam vynmedžiui’? b) Kas yra „tikrojo vynmedžio“ „šakelės“?

¹⁴ Nisano 14-osios vakarą atvirai kalbėdamasis su ištikimais mokiniais Jėzus prilygino save „tikrajam vynmedžiui“, o neištikimą Izraelį — ‘išsigimusiam vynmedžiui’. Jis pasakė: „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas — ūkininkas.“ (Jono 15:1) Jau prieš daugelį šimtmečių pranašas Jeremijas užrašė tokius Jehovos žodžius apie savo sugedusią tautą: „Aš tave pasodinau kaip taurų vynmedį... Kaip tu išsigimei į laukinį vynmedį?“ (Jeremijo 2:21, Brb) O pranašas  Ozėjas pasakė: „Izraelis yra išsigimstantis vynmedis“, „nešantis vaisių sau... Jų širdis pasidalinusi!“ (Ozėjo 10:1, 2, NW; Brb)

¹⁵ Užuot davęs tikrojo garbinimo vaisių, Izraelis metėsi į atskalūnybę ir brandino vaisių sau. Likus trims dienoms iki paskutinio pokalbio su ištikimais apaštalais, Jėzus veidmainingiems žydų vadovams tarė: „Sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių.“ (Mato 21:43) Ši nauja tauta yra „Dievo Izraelis“, 144000 pateptųjų krikščionių, prilygintų „tikrojo vynmedžio“, Jėzaus Kristaus, „šakelėms“. (Galatams 6:16; Jono 15:5; Apreiškimo 14:1, 3)

16. Ką Jėzus skatino daryti 11 savo patikimų apaštalų ir ką galima pasakyti apie šių pabaigos laikų ištikimą likutį?

¹⁶ Jėzus 11-ai apaštalų pasakė: „Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.“ (Jono 15:2, 4) Šiuolaikinė Jehovos tautos istorija liudija, kad ištikimas pateptųjų krikščionių likutis pasiliko vienybėje su savo Galva, Jėzumi Kristumi. (Efeziečiams 5:23) Jie leidosi apvalomi ir apgenėjami. (Malachijo 3:2, 3) Nuo 1919-ųjų jie duoda gausių Karalystės vaisių — pirma kitus pateptuosius krikščionis, o nuo 1935 metų — „milžinišką minią“ savo draugų. (Apreiškimo 7:9; Izaijo 60:4, 8-11)

17, 18. a) Kokie Jėzaus žodžiai padeda pateptiesiems bei kitoms avims pasilikti Jehovos meilėje? b) Kaip mus sustiprins Minėjimas?

¹⁷ Visiems pateptiesiems krikščionims bei jų draugams tinka Jėzaus žodžiai: „Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai. Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje.“ (Jono 15:8-10)

¹⁸ Mes visi norime pasilikti Dievo meilėje, o tai skatina vaisingam krikščioniškam darbui. Todėl išnaudojame kiekvieną progą skelbti „gerąją naujieną apie karalystę“. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Taip pat labai stengiamės rodyti „dvasios vaisių“ savo gyvenime. (Galatams 5:22, 23) Sustiprinsime ryžtą visa tai daryti dalyvaudami Kristaus mirties Minėjime, primenančiame beribę Dievo ir jo Sūnaus meilę mums. (2 Korintiečiams 5:14, 15)

19. Apie kokį padėjėją bus kalbama kitame straipsnyje?

¹⁹ Įsteigęs Minėjimą, Jėzus pažadėjo, kad Tėvas atsiųs jo ištikimiems sekėjams „Padėjėją — Šventąją Dvasią“. (Jono 14:26, Jr) Kitame straipsnyje aptarsime, kaip ši dvasia padeda pateptiesiems bei kitoms avims pasilikti Jehovos meilėje.

[Išnašos]

Kartojimo klausimai

• Kaip Jėzus pamokė savo mokinius tarnauti kitiems su meile?

• Apie ką derėtų susimąstyti artėjant Minėjimui?

• Kodėl turime nesvyruoti žinodami Jėzaus perspėjimą apie pasaulio neapykantą mums bei persekiojimus?

• Kas yra „tikrasis vynmedis“? Kas yra „šakelės“ ir ko iš jų tikimasi?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jėzus davė savo apaštalams įsimintiną pamoką, su kokia meile reikia tarnauti kitiems

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Kristaus mokiniai klauso jo įsakymo rodyti pasiaukojamą meilę