Ko pasimokome iš pasakojimo apie Nikodemą?

„JEI kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių [„kančių stulpą“, NW] ir teseka manimi.“ (Luko 9:23) Nuolankūs žvejai ir niekinamas muitininkas nedelsdami priėmė tą kvietimą. Jie viską paliko, kad sektų Jėzų. (Mato 4:18-22; Luko 5:27, 28)

Jėzaus kvietimas vis dar skamba ir daugelis atsiliepė. Bet kai kurie, mielai studijuojantys Bibliją su Jehovos liudytojais, nesiryžta ‘išsižadėti savęs ir nešti savo kančių stulpo’. Jie bijo atsakomybės, tenkančios Jėzaus mokiniui, ir atmeta galimybę juo tapti.

Kodėl kai kurie nenori priimti Jėzaus kvietimo ir pasiaukoti Jehovai Dievui? Daug kam nebuvo diegiama judaizmo ir krikščionybės idėja  apie vieną Dievą, todėl tokie žmonės visagalio Kūrėjo, tikro asmens, egzistavimą suvokia ne taip greitai. Tačiau ir įsitikinę Dievo realumu kai kurie mandagiai atsisako sekti Jėzaus pėdomis. Jie galbūt bijo, kad tapę Jehovos liudytojais bus pasmerkti giminaičių ir draugų. Kiti nesuvokia dabartinio meto skubumo — ima vaikytis šlovės ir sėkmės. (Mato 24:36-42; 1 Timotiejui 6:9, 10) Kad ir kaip būtų, tiems, kurie delsia tapti Jėzaus sekėjais, verta pasimokyti iš pasakojimo apie Nikodemą, turtingą Jėzaus dienų žydų vadovą.

Duota puiki galimybė

Vos po šešių mėnesių nuo Jėzaus veiklos žemėje pradžios Nikodemas pripažįsta, kad Jėzus ‘kaip mokytojas atėjo nuo Dievo’. Paveiktas Jėzaus stebuklų, neseniai padarytų Jeruzalėje per 30 m. e. m. Sekmines, Nikodemas ateina nakčia pareikšti tikįs Jėzų ir sužinoti daugiau apie šį mokytoją. Jėzus tada pasako Nikodemui svarbią tiesą, jog norint įeiti į Dievo Karalystę būtina ‘atgimti iš naujo’. Ta proga Jėzus dar priduria: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jono 3:1-16)

Kokia nuostabi perspektyva! Nikodemas gali tapti artimu Jėzaus bendradarbiu ir pats matyti įvairius Jėzaus gyvenimo žemėje aspektus. Būdamas žydų vadovas ir mokytojas Izraelyje,  Nikodemas gerai išmano Dievo Žodį. Jam taip pat netrūksta įžvalgumo, nes Jėzų jis pripažįsta Dievo atsiųstu mokytoju. Nikodemui rūpi dvasiniai dalykai, be to, jis nepaprastai nuolankus. Kaip sunku turi būti žydų aukščiausiojo teismo nariui pripažinti kuklų dailidės sūnų esant atsiųstą Dievo! Visos tokios ypatybės labai svarbios tam, kas nori būti Jėzaus mokiniu.

Nikodemo domėjimasis tuo vyru iš Nazareto, regis, neišblėsta. Po pustrečių metų per Palapinių šventę Nikodemas dalyvauja sinedriono narių posėdyje. Tuo metu šis didžiūnas tebėra „vienas iš jų“. Aukštieji kunigai ir fariziejai pasiunčia sargybinius suimti Jėzaus. Šie sugrįžę praneša: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ Fariziejai pradeda niekinti juos: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? O šita minia, neišmananti Įstatymo, yra prakeikta.“ Nikodemas nebegali ilgiau tylėti. Jis prabyla: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ Tada kiti fariziejai jį ima pulti: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos.“ (Jono 7:1, 10, 32, 45-52)

Dar po šešių mėnesių, per 33 m. e. m. Paschą, Nikodemas mato, kaip Jėzaus kūnas nuimamas nuo kančių stulpo. Juozapui iš Arimatėjos, kitam sinedriono nariui, jis padeda paruošti Jėzaus kūną laidotuvėms. Tam Nikodemas atsigabena apie 100 svarų (maždaug 33 kilogramus) „miros ir alavijo mišinio“. Tai jam kainavo nemažus pinigus. Be to, Nikodemui reikia drąsos, nes gali būti apkaltintas turėjęs ryšių su „tuo suvedžiotoju“, kaip kiti fariziejai vadina Jėzų. Skubiai paruošę Jėzaus kūną, abu paguldo jį į netoliese esantį naują kapo rūsį. Tačiau iki pat šio momento Nikodemas vis dar nėra Jėzaus  mokinys! (Jono 19:38-42; Mato 27:63; Morkaus 15:43)

Kodėl jis buvo neryžtingas

Kodėl Nikodemas nesiryžo ‘nešti savo kančių stulpo’ ir sekti Jėzumi, Jonas savo pasakojime neatskleidė. Vis dėlto keletas paminėtų detalių padeda paaiškinti šio fariziejaus svyravimus.

Jonas pirmiausia nurodė, kad tas žydų vadovas pas Jėzų „atėjo nakčia“. (Jono 3:2) Vienas Biblijos tyrėjas komentuoja: „Nikodemas atėjo naktį ne dėl to, kad bijojo, o norėdamas išvengti minių, galinčių sutrukdyti jam kalbėtis su Jėzumi.“ Tačiau Jonas Nikodemą, ‘pirmą kartą atėjusį pas [Jėzų] nakčia’, mini viename kontekste su Juozapu iš Arimatėjos, kuris buvo „Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės“. (Jono 19:38, 39; Jr) Taigi Nikodemas Jėzų aplankė naktį, matyt, ‘bijodamas žydų’, kaip ir kiti tuo laiku dėl žydų bijojo turėti kokių nors ryšių su Jėzumi. (Jono 7:13)

Ar ir tu neapsisprendi tapti Jėzaus mokiniu nujausdamas, ką pasakys giminaičiai, draugai ar kolegos? „Žmonių baimė spendžia žmogui spąstus“, — sako viena patarlė. Kaip įveikti tą baimę? Toliau patarlėje tęsiama: „Kas pasitiki Viešpačiu, tas apsaugomas.“ (Patarlių 29:25) Norėdamas ugdytis pasitikėjimą Jehova, turi pats įsitikinti, kad Dievas palaikys tave užėjus dideliems sunkumams. Melskis Jehovai ir prašyk jo suteikti drąsos daryti dėl garbinimo kad ir mažus pokyčius. Tavo tikėjimas ir pasitikėjimas Jehova pamažu didės tiek, kad sugebėsi priimti svarbesnius sprendimus, atitinkančius Dievo valią.

Žengti ryžtingą žingsnį išsižadėti savęs Nikodemui galbūt trukdė valdančiosios klasės atstovo padėtis bei autoritetas. Tuo metu jis tikriausiai dar buvo labai atsidavęs savo tarnybai sinedrione. Gal ir tu neskubi tapti Kristaus sekėju, bijodamas netekti įtakingos padėties visuomenėje ar galimybės būti paaukštintas? Tie dalykai labai menki, palyginus su garbe būti tarnu Aukščiausiojo visatoje Asmens, pasiruošusio patenkinti jo valią atitinkančius tavo prašymus. (Psalmyno 10:17; 83:18, NW; 145:18, Brb)

Kita tikėtina Nikodemo delsimo priežastis galėjo būti jo turtai. Kaip fariziejui jam tikriausiai darė įtaką „godūs pinigų“ jo bendrininkai. (Luko 16:14) Vien tai, kad jis įstengė paaukoti brangų miros ir alavijo mišinį, rodo jo dideles pajamas. Šiandien kai kurie vis neapsisprendžia imtis krikščionies atsakomybės, nes susirūpinę materialiniais dalykais. Bet Jėzus savo sekėjus patikino: „Nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite.“ „Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.“ (Mato 6:25-33; Brb)

Jis daug prarado

Pranešimas apie Nikodemą randamas tik Jono evangelijoje, ir jame nieko nesakoma, ar šis didžiūnas kada nors tapo Jėzaus sekėju. Pasak vieno padavimo, Nikodemas stojo Jėzaus pusėn, buvo pakrikštytas, žydų persekiojamas, nušalintas nuo posto ir galiausiai ištremtas iš Jeruzalės. Šiaip ar taip, aišku viena: delsdamas jis daug prarado, kai Jėzus gyveno čia, žemėje.

 Jei Nikodemas būtų pradėjęs sekti Viešpatį Jėzų nuo pat pirmojo jų susitikimo, jis būtų galėjęs tapti jo artimu mokiniu. Turėdamas tokį pažinimą, įžvalgumą, nuolankumą ir dvasinių poreikių suvokimą, jis būtų tapęs puikiu mokiniu. Taip, jis būtų galėjęs klausytis nuostabių Didžiojo Mokytojo kalbų, mokytis svarbių principų iš jo iliustracijų, savo akimis matyti Jėzaus daromus stebuklus ir semtis stiprybės iš jo pamokymų apaštalams prieš išsiskiriant. Tačiau tokia galimybe jis nepasinaudojo.

Dėl neryžtingumo Nikodemas daug neteko. Jis neišgirdo nuoširdaus Jėzaus kvietimo: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“ (Mato 11:28-30) Nikodemas praleido progą patirti tą atgaivą iš paties Jėzaus!

O kaip tu?

Nuo 1914 metų Jėzus Kristus yra Dievo dangiškosios Karalystės Karalius. Pranašaudamas, kas vyks jo dalyvavimo metu, Jėzus, be kita ko, pasakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ (Mato 24:14) Kol ateis pabaiga, šis pasaulinis skelbimo darbas turi būti atliktas. Jėzui Kristui malonu, kad prie šio darbo prisideda netobuli žmonės. Tu irgi gali įsitraukti.

Nikodemas pripažino, kad Jėzus atėjo nuo Dievo. (Jono 3:2) Pradėjęs studijuoti Bibliją tu galbūt irgi padarei panašią išvadą. Galbūt pritaikydamas Biblijos principus pakeitei savo gyvenseną. Gal netgi lankai Jehovos liudytojų sueigas, kad įgytum daugiau žinių iš Biblijos. Tave verta pagirti už tokias pastangas. Vis dėlto Nikodemui reikėjo ne tik suprasti, kad Jėzus Dievo siųstas. Jis turėjo ‘išsižadėti savęs, nešti savo kryžių [„kančių stulpą“, NW] ir sekti [Jėzumi]’. (Luko 9:23)

Atkreipk dėmesį į apaštalo Pauliaus žodžius: „Kaip Dievo bendradarbiai norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui! Jis sako: ‘Aš išklausiau tavęs priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną.’ Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!“ (2 Korintiečiams 6:1, 2)

Dabar laikas ugdytis tikėjimą, skatinantį veikti. Todėl apmąstyk tai, ką sužinai studijuodamas Bibliją. Melskis Jehovai ir prašyk jo padėti įgyti tokį tikėjimą. Kada pajausi jo pagalbos ranką, dėkingumas ir meilė skatins tave noriai ‘išsižadėti savęs, nešti savo kančių stulpą ir sekti Jėzumi Kristumi’. Kodėl to nepradėjus dabar?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Iš pradžių Nikodemas drąsiai gynė Jėzų

[Iliustracija 9 puslapyje]

Nepaisydamas priešininkų Nikodemas padėjo paruošti Jėzaus kūną laidotuvėms

[Iliustracija 10 puslapyje]

Asmeninės studijos ir malda gali sustiprinti tave žengti pirmyn

[Iliustracija 10 puslapyje]

Ar sutiktum darbuotis vadovaujamas Jėzaus Kristaus?