Jie ištvėrė kūno dyglius

„Man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų.“ (2 KORINTIEČIAMS 12:7)

1. Kokie sunkumai vargina žmones?

GALBŪT jau seniai kenti kokį nors išmėginimą? Žinok, jog ir kitus vargina panašios aplinkybės. Šiais „sunkiais laikais“ ištikimus krikščionis slegia didelis priešiškumas, šeimyninės bėdos, ligos, lėšų stygius, emociniai sukrėtimai, artimųjų netektis bei kiti išbandymai. (2 Timotiejui 3:1-5) Kai kuriose šalyse trūksta maisto, siaučia karas.

2, 3. Koks niūrus požiūris gali užvaldyti užklupus sunkioms bėdoms ir kuo jis pavojingas?

² Tokios negandos, ypač jei užgriūna vienu metu, žmogų gali sugniuždyti. Patarlių 24:10 (Skv) sakoma: „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja.“ Jei bėdų priblokšti nusimename, išties galime prarasti daug jėgų ir ryžtą ištverti iki galo. Kaip tai atsitinka?

³ Būdami prislėgti, galbūt linkstame viską vertinti vienašališkai: imame dramatizuoti padėtį, gailėti savęs. Kai kas tiesiog aimanuoja Dievui: „Kodėl leidai, kad man taip atsitiktų?“ Tokia niauri nuotaika, užvaldžiusi širdį, suardo džiaugsmą bei pasitikėjimą. Iš nusiminimo Dievo tarnas gali net pasitraukti iš „gerosios tikėjimo kovos“. (1 Timotiejui 6:12)

4, 5. Kaip kai kuriais atvejais Šėtonas gali pasinaudoti mus užgriūvančiais sunkumais, tačiau kuo galime būti tikri?

⁴ Išmėginimus mums užtraukia ne Jehova. (Jokūbo 1:13) Kai kuriuos jų patiriame dėl to, kad stengiamės būti ištikimi Dievui. Juk į kiekvieną Jehovos tarną taikosi senasis Jo priešas, Šėtonas Velnias. Tas „šio amžiaus dievas“ trumpu jam likusiu laiku naudojasi, kad trukdytų visiems Jehovos mylėtojams vykdyti Jo valią. (2 Korintiečiams 4:4, Brb) Šėtonas pasiryžęs sukelti kuo daugiau kančių mūsų pasaulinei brolijai. (1 Petro 5:9) Aišku, ne visi sunkumai — jo rankų darbas, tačiau Velnias gali pasinaudoti jais, kad nusilptume.

⁵ Kad ir koks bauginantis atrodytų Šėtonas su savo arsenalu, mes galime jį įveikti! Kodėl esame tuo tikri? Kadangi Jehova Dievas kovoja mūsų pusėje. Dievas pasirūpino, kad jo tarnai įžvelgtų Šėtono kėslus. (2 Korintiečiams 2:11) Juk Dievo Žodyje daug rašoma apie išmėginimus, kuriuos patyrė tikrieji krikščionys. Pavyzdžiui, apie apaštalą Paulių Biblijoje pasakyta, kad jis turėjo „dyglį kūne“. Kodėl pavartotas toks posakis? Pažiūrėkime, kaip jį aiškina Dievo Žodis. Pamatysime, kad ne mums vieniems būtina Jehovos parama sunkumams nugalėti.

Kodėl išmėginimai yra tarsi dygliai?

6. Ką Paulius norėjo išreikšti žodžiais „dyglys kūne“ ir kokia neganda tai galėjo būti?

⁶ Skaudžių išmėginimų patyręs Paulius buvo įkvėptas parašyti: „Man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane  smūgiuotų ir neišpuikčiau.“ (2 Korintiečiams 12:7) Kas buvo tas Pauliaus „dyglys“? Paprastai dyglys įsminga giliai po oda ir verčia kentėti. Tokiu prilyginimu tikriausiai nusakomas Pauliaus skausmas — fizinis, emocinis arba abu drauge. Gal Paulių vargino akių liga ar kita negalia. O gal dyglys — tai graužatis dėl to, jog kai kurie neigė Paulių esant apaštalą ir abejojo jo skelbimo bei mokymo darbu. (2 Korintiečiams 10:10-12; 11:5, 6, 13) Bet kuriuo atveju „dyglys“ nebuvo pašalintas ir liko kūne.

7, 8. a) Kokią prasmę čia turi žodis „smūgiuoti“? b) Kodėl itin svarbu ištverti mus kamuojančius dyglius?

⁷ Atkreipk dėmesį, jog dyglys ‘smūgiavo’ Paulių. Įdomu, jog Pauliaus pavartotas graikiškas veiksmažodis yra kilęs iš žodžio, reiškiančio „krumpliai“. Tas žodis tiesiogine prasme pavartotas Mato 26:67, o perkeltine — 1 Korintiečiams 4:11. Abiejose eilutėse kalbama apie smūgius kumščiais. Šėtonui, kupinam nuožmaus įtūžio Jehovai bei jo tarnams, be abejo, patiko, kad dyglys ‘smūgiuoja’ Paulių. Šiandien Velniui irgi malonu, kai esame varginami dyglio kūne.

⁸ Tad sekdami Pauliaus pavyzdžiu turime žinoti, kaip ištverti tokius dyglius. Nuo to priklauso mūsų gyvybė! Nepamiršk, kad Jehova trokšta mums amžino gyvenimo naujajame pasaulyje, kur mūsų nebekamuos į dyglius panašios bėdos. Norėdamas padėti mums gauti tą nuostabią dovaną, Dievas savo šventame Žodyje, Biblijoje, davė daug pavyzdžių, kaip jo ištikimi tarnai sėkmingai iškentė kūno dyglius. Tai buvo paprasti, netobuli žmonės kaip ir mes. Apžvelgę keletą pavyzdžių iš didžiulio „debesies liudytojų“, pasimokysime, kaip ‘ištvermingai bėgti mums paskirtose lenktynėse’. (Hebrajams 12:1) Apmąstydami, ką jie atlaikė, sustiprinsime savo ryžtą iškęsti visokius dyglius, kuriais Šėtonas gali mus kamuoti.

Dygliai, varginę Mefi Bošetą

9, 10. a) Kaip Mefi Bošetui atsirado dyglys kūne? b) Kokią malonę karalius Dovydas parodė Mefi Bošetui ir kaip mes turėtume sekti tokiu pavyzdžiu?

⁹ Pagalvokime apie Mefi Bošetą, Dovydo draugo Jehonatano sūnų. Kai jam buvo penkeri, atėjo žinia, kad jo tėvas Jehonatanas ir senelis — karalius Saulius žuvo. Berniuko auklė išsigando ir „pasiėmusi jį, bėgo... Jai skubant bėgti, jis parkrito ir tapo raišas“. (2 Samuelio 4:4) Užaugusiam Mefi Bošetui tas luošumas tikriausiai buvo it dyglys.

¹⁰ Po daugelio metų karalius Dovydas, labai mylėjęs Jehonataną, parodė savo malonę Mefi Bošetui. Dovydas atidavė jam Sauliaus valdas, o jo tarną Cibą paskyrė tą žemę prižiūrėti. Mefi Bošetui Dovydas pasakė: „Tu visuomet valgysi prie mano stalo.“ (2 Samuelio 9:6-10) Dovydo meilingumas, be abejo, paguodė Mefi Bošetą, apramino širdgėlą dėl luošumo. Koks puikus pavyzdys. Mes irgi turėtume būti geraširdžiai tiems, kuriuos vargina kūno dyglys.

11. Ką Ciba kalbėjo apie Mefi Bošetą, tačiau kodėl neabejojame, kad tai buvo melas? (Žiūrėk išnašą.)

¹¹ Vėliau Mefi Bošetą sužeidė dar vienas dyglys. Tarnas Ciba apšmeižė jį karaliui Dovydui, bėgančiam iš Jeruzalės dėl sūnaus Abšalomo maišto. Tarnas pasakė, kad Mefi Bošetas nėra ištikimas karaliui ir pasilieka Jeruzalėje vildamasis atgauti karalystę. *  Dovydas patikėjo Ciba ir atidavė šiam melagiui Mefi Bošeto žemę! (2 Samuelio 16:1-4)

12. Koks buvo Mefi Bošeto požiūris į savo padėtį ir kuo mums naudingas jo pavyzdys?

¹² Galiausiai Mefi Bošetas susitiko su Dovydu ir papasakojo, kaip iš tikrųjų viskas susiklostė. Jis ruošėsi lydėti Dovydą, tačiau tuo metu Ciba, regzdamas klastingą sumanymą, pasisiūlė eiti vietoj savo šeimininko. Ar Dovydas atsižvelgė į padarytą skriaudą? Tik iš dalies. Jis padalino žemę abiem vyrams. Tai galėjo būti antras Mefi Bošeto dyglys kūne. Ar jis puolė į neviltį? Ar užginčijo Dovydo nutarimą, ar skundėsi, jog tai neteisinga? Ne, Mefi Bošetas romiai sutiko su karaliaus valia. Jis sutelkė dėmesį ne į tai, o į džiugų įvykį — laimingą Izraelio teisėto karaliaus sugrįžimą. Mefi Bošetas išties paliko puikų pavyzdį žmogaus, ištvėrusio negalią, šmeižtą, nusivylimą. (2 Samuelio 19:25-31 [19:24-30, Brb])

Nehemijas iškentė išmėginimus

13, 14. Kokius dyglius turėjo ištverti Nehemijas, sugrįžęs atstatyti Jeruzalės sienų?

¹³ Pagalvok apie tuos simbolinius dyglius, kuriuos iškentė Nehemijas, penktajame amžiuje p. m. e. atvykęs į Jeruzalę, — miestą be sienų. Jis matė, kad čia nesaugu, kad sugrįžę žydai neorganizuoti, sutrikę, netyri Jehovos akyse. Paties karaliaus Artakserkso įgaliotas atstatyti Jeruzalės sienas, Nehemijas tuoj įsitikino, jog tai, deja, visai ne prie širdies aplinkinių sričių valdytojams. Jie „buvo labai nepatenkinti, kad atvyko žmogus rūpintis izraelitų gerove“. (Nehemijo 2:10)

¹⁴ Tie kitataučiai priešininkai kaip įmanydami stengėsi nutraukti Nehemijo darbą. Jų grasinimai, melagystės, šmeižtas, bauginimai, šnipinėjimai norint palaužti Nehemijo dvasią tikriausiai buvo jam nuolatiniai kūno dygliai. Ar tokių priešų klastos šį vyrą sugniuždė? Ne! Jis visiškai pasitikėjo Dievu ir nėmaž nenuleido rankų. Atstatytos Jeruzalės sienos buvo tvirtas meilingos Jehovos paramos Nehemijui įrodymas. (Nehemijo 3:33—4:6 [4:1-12, Brb]; 6:1-19)

15. Kokios žydų tautos negerovės vėrė Nehemijui širdį?

¹⁵ Būdamas valdytojas, Nehemijas Dievo tautoje matė akis badančių negerovių.  Jos, galėjusios pažeisti tautos santykius su Jehova, tartum dygliai raižė šio žmogaus širdį. Turtingi žydai reikalavo didelių palūkanų, o jų vargingieji tautiečiai, nebeišgalėdami atiduoti skolų bei susimokėti Persijos nustatytų mokesčių, atsiskaitydavo žeme ir net parduodavo į vergiją savo vaikus. (Nehemijo 5:1-10) Netrūko žydų, laužiusių šabo įstatymą, vengusių prisidėti prie levitų bei šventyklos išlaikymo. Be to, kai kurie buvo vedę „moteris iš Ašdodo, Amono ir Moabo“. Kaip tai skaudino Nehemiją! Vis dėlto joks dyglys šio izraelito neįveikė. Kaskart jis išbrisdavo iš tų bėdų kaip uolus Dievo teisingų įstatymų šalininkas. Sekdami Nehemiju, neleiskime, kad netinkamas kieno nors elgesys sutrukdytų mums ištikimai tarnauti Jehovai. (Nehemijo 13:10-13, 23-27)

Daugelio kitų ištikimųjų pavyzdžiai

16—18. Kokios šeimyninės nesėkmės slėgė Rebeką, Oną, Dovydą, Ozėją?

¹⁶ Biblijoje paminėta ir nemažai kitų žmonių, atsilaikiusių skaudžiomis it dygliai aplinkybėmis. Vienas daugelį kamavęs dyglys buvo šeimyninės nesėkmės. Dvi Ezavo žmonos „apkartino Izaoko ir Rebekos [jo tėvų] gyvenimą“. Rebeka net išsitarė, jog dėl marčių jai viskas įgriso. (Pradžios 26:34, 35; 27:46; Brb) Pagalvok ir apie Oną — kaip iš jos nevaisingumo tyčiodavosi kita vyro žmona Penina. Ši galbūt užgauliodavo Oną namuose; be to, nevengdavo jos skaudinti prie draugų bei artimųjų, visiems susirinkus į šventę Šilojuje. Tai buvo galima prilyginti dygliui, vis giliau smeigiamam į kūną. (1 Samuelio 1:4-7)

¹⁷ O kokius uošvio, karaliaus Sauliaus, pavydo priepuolius prisiėjo iškęsti Dovydui! Gelbėdamas savo gyvybę, Dovydas turėjo lindėti En Gedžio dykumos olose, ropštis į stačius, pavojingus tarpeklių šlaitus. Tokia neteisybė galėjo kelti apmaudą, nes jis nebuvo nusikaltęs Sauliui. Vis dėlto Dovydas dėl jo pavydo ilgai taikstėsi su bėglio padėtimi. (1 Samuelio 24:15, 16; Patarlių 27:4)

¹⁸ Įsivaizduok, kokia nesantaika turėjo įsižiebti pranašo Ozėjo šeimoje, kai jo žmona ėmė paleistuvauti. Juk tai tikriausiai lyg dyglys dūrė jo širdį. Koks sielvartas slėgė pranašą, kai žmona nuo svetimo pagimdė du vaikus! (Ozėjo 1:2-9)

19. Kaip buvo persekiojamas pranašas Michėjas?

¹⁹ Kitas dyglys kūne yra persekiojimai. Pamąstykime, kaip jį ištvėrė pranašas Michėjas.  Šis teisus žmogus kamavosi matydamas nedorąjį karalių Ahabą, apsuptą netikrų pranašų ir tikintį jų įžūliomis melagystėmis. Kai Michėjas pasakė karaliui apie „melo dvasią“ pranašų lūpose, kaip reagavo visų tų apgavikų vadovas? „Priėjęs prie Michėjo, trenkė jam į veidą“! Dar nuožmiau pasielgė Ahabas išgirdęs Jehovos įspėjimą, jog jam nepavyks atkovoti Ramot Gileado. Karalius įsakė uždaryti Michėją į kalėjimą ir maitinti vien duona ir vandeniu. (1 Karalių 22:6, 9, 15-17, 23-28; Brb) O kaip negailestingai persekiojo kankintojai Jeremiją! (Jeremijo 20:1-9)

20. Kokius dyglius iškentė Noomė ir kaip jai buvo atlyginta?

²⁰ Artimųjų mirtis — dar vienas į dyglį panašus sopulys. Koks sielvartas prislėgė Noomę, netekusią vyro ir abiejų sūnų! Su gedulu širdyje našlė pargrįžo į Betliejų ir savo draugių prašė vadinti ją nebe Noome, o Mara — vardu, bylojančiu apie jos apkartusį gyvenimą. Galiausiai už ištvermę Jehova atlygino jai vaikaičiu, tapusiu Mesijo protėviu. (Rūtos 1:3-5, 19-21; 4:13-17; Mato 1:1, 5)

21, 22. Ko Jobas neteko ir koks buvo jo požiūris?

²¹ Nesunku įsivaizduoti, kaip netikėta dešimties brangių vaikų žūtis sukrėtė Jobą, kuriam prieš tai buvo pranešta, kad prarado visus savo galvijus, neteko tarnų. Taip akimirksniu visas jo gyvenimas tarsi sugriuvo! Paskui šį vyrą, kiek atsigavusį nuo smūgių, Šėtonas ištiko negalia. Jobas jau turbūt manė, kad baisi liga nuvarys jį į kapus. Sopuliai buvo tokie nepakeliami, jog mirtis tokiam kankiniui atrodė kaip išvadavimas. (Jobo 1:13-20; 2:7, 8)

²² Negana to — širdgėlos išsekinta Jobo žmona sykį tarė vyrui: „Keik Dievą ir mirk!“ Tokie žodžiai jo geliantį kūną pervėrė tarsi dyglys! Vėliau trys seni pažįstami matydami šio vyro nelaimę ne guodė jį, o vargino savo neteisingais samprotavimais, neva taip atsitiko dėl slaptų Jobo nuodėmių. Jų klaidingi kaltinimai lyg dygliai smigo vis giliau į Jobą. Be to, Jobas nežinojo, nei kodėl jį užgriuvo tokios negandos, nei kad jo gyvybė bus išsaugota. Vis dėlto „Jobas nieko nesakė prieš Dievą“. (Jobo 1:22; 2:9, 10; 3:3; 14:13; 30:17) Aibė vienu metu kamuojančių dyglių nepalaužė šio žmogaus ištikimybės Dievui. Kaip padrąsina jo pavyzdys!

23. Kaip ištikimi Dievui žmonės ištvėrė įvairius kūno dyglius?

²³ Paminėjome tik keletą iš daugybės Biblijoje aprašytų pavyzdžių, liudijančių, kaip šie ištikimi Dievo tarnai kentė dyglius. Ko tik jiems neteko išgyventi! Tačiau visi jie turėjo kai ką bendra — nė vienas nepasitraukė iš Jehovos tarnystės. Sustiprinti Jehovos, jie atlaikė visus sielvartingus išmėginimus ir nugalėjo Šėtoną. Kaip? Kitame straipsnyje skaitysime apie tai ir sužinosime, kaip mes galime ištverti sunkumus, prilygintus dygliui kūne.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kodėl mūsų sunkumai gali būti prilyginti dygliams kūne?

• Kokius dyglius teko ištverti Mefi Bošetui bei Nehemijui?

• Kurių Rašte paminėtų dyglius iškentusių žmonių pavyzdžiai tau ypač įsiminė ir kodėl?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Mefi Bošetui teko iškęsti negalią, šmeižtą, nusivylimą

[Iliustracija 16 puslapyje]

Nehemijas ištvermingai atlaikė priešiškumą