„Šiek tiek paskaudės“

AR TEKO girdėti tokius žodžius? Galbūt daktaras ar slaugytoja taip pasakė prieš atlikdami tam tikrą paskirto gydymo procedūrą.

Aišku, jūs neatsisakėte to gydymo vien dėl to, kad reikėjo pakentėti. Veikiau ištvėrėte, nes norėjote pasveikti. Kraštutiniais atvejais priimti nemalonią procedūrą ar jos atsisakyti gali reikšti gyvenimą ar mirtį.

Tiesa, kai kas be gydytojo paslaugų apsieina. Bet mums visiems, netobuliems žmonėms, reikia drausminimo, arba pataisymo, net jeigu kartais jis skausmingas. (Jeremijo 10:23) Pabrėžiant poreikį drausminti vaikus, Biblijoje sakoma: „Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją.“ (Patarlių 22:15, Brb)

Rykštė šiuo atveju simbolizuoja tėvų autoritetą. Tiesa, nedaugelis vaikų mėgsta drausminimą. Jeigu tenka kažkaip nubausti, vaikai kartais įsižeidžia. Bet išmintingi bei mylintys tėvai žvelgia toliau: nors vaikui bausmė nepatinka, galiausiai jis turės iš jos naudos. Krikščionys tėvai žino Dievo Žodžio tiesą: „Kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.“ (Hebrajams 12:11; Patarlių 13:24)

Žinoma, drausmės reikia ne vien vaikams. Jos reikia ir suaugusiesiems. Biblijoje jiems patariama: „Tvirtai laikykis drausmės, nepaleisk jos! Sergėk ją, nes ji tavo gyvybė!“ (Patarlių 4:13, Jr) Taigi išmintingieji — jauni ir pagyvenę — priims Dievo Žodžiu, Biblija, pagrįstą drausminimą, nes tai galiausiai apsaugos jiems gyvybę.