Kodėl senovės pasaulis žuvo?

PASAULINIS Tvanas buvo ne atsitiktinė stichinė nelaimė, o Dievo teismo nuosprendis. Žmonės buvo perspėti, tačiau dauguma perspėjimo nepaisė. Kodėl? Jėzus paaiškino: „Dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą.“ „Ir jie nesirūpino, kol užėjo tvanas ir visus juos nunešė.“ (Mato 24:38, 39; Vl, kursyvas mūsų)

Aukšta civilizacija

Prieštvaninė civilizacija, lyginant su šiuolaikine, turėjo tam tikrų pranašumų. Pavyzdžiui, visi žmonės kalbėjo viena kalba. (Pradžios 11:1) Tai sudarė palankias sąlygas plėtoti meną ir mokslą — sritis, kurioms reikalingos įvairių gabumų turinčių žmonių kolektyvinės pastangos. Be to, dauguma žmonių buvo ilgaamžiai, todėl galėjo taikyti per šimtmečius įgytą patirtį.

Kai kas tvirtina, jog praeityje žmogaus gyvenimas nebuvo toks ilgas, o Biblijos pasakojime minimi metai iš tikrųjų buvo tik mėnesiai. Ar tai tiesa? Patyrinėkime Mahalalelio atvejį. Biblijoje rašoma: „Mahalalelis buvo šešiasdešimt penkerių metų, kai jam gimė Jeredas... Iš viso Mahalalelis gyveno aštuonis šimtus devyniasdešimt penkerius metus. Po to jis mirė.“ (Pradžios 5:15-17) Jei metai reikštų mėnesius, Mahalalelis būtų susilaukęs sūnaus, būdamas  vos penkerių metų amžiaus! Ne, tada žmonės savo gyvybingumu buvo artimi tobulam pirmajam žmogui Adomui ir tikrai gyveno šimtus metų. Ko jie pasiekė?

Daug šimtmečių prieš Tvaną žemės gyventojų buvo pagausėję tiek, kad Adomo sūnus Kainas galėjo pastatyti miestą, kurį pavadino Henochu. (Pradžios 4:17) Tais laikais vystėsi įvairūs amatai. Kalvėse buvo kaldinami „visokie žalvario ir geležies įrankiai“. (Pradžios 4:22) Be abejo, šie įrankiai buvo naudojami statybose, dailidės darbams, siuvėjavimui bei žemės ūkyje. Visa ta veikla minima pasakojimuose apie seniausiai žemėje gyvenusius žmones.

Sukauptos žinios kitoms kartoms būtų padėjusios sėkmingai vystyti tokias sritis kaip metalurgija, agronomija, avių ir galvijų auginimas, literatūra ir įvairios meno šakos. Pavyzdžiui, Jubalas buvo „arfininkų ir vamzdininkų tėvas“. (Pradžios 4:21, Brb) Civilizuotasis pasaulis plėtėsi. Tačiau staiga viskam atėjo galas. Kodėl?

Kas buvo ne taip?

Kad ir kokių gerų dalykų buvo prieštvaninėje visuomenėje, ji buvo kuriama ant blogo pagrindo. Visuomenei pradžią davęs Adomas buvo maištininkas, sukilęs prieš Dievą. Kainas, pirmo istorijoje paminėto miesto statytojas, nužudė savo brolį. Nenuostabu, kad blogis sparčiai plito. Adomo netobulumo, kurį jis perdavė savo palikuonims, padarinių vis daugėjo. (Romiečiams 5:12)

Matyt, kai Jehovos kantrybė jau buvo beišsenkanti, jis nustatė, jog tokiai padėčiai leis tęstis tik 120 metų. (Pradžios 6:3) Biblijoje rašoma: „Didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta... Žemė buvo pagedusi ir pilna smurto.“ (Pradžios 6:5, 11)

Galiausiai Nojui buvo aiškiai pasakyta, kad Dievas tvanu išnaikins kiekvieną kūną. (Pradžios 6:13, 17, Brb) Nors Nojus tapo „teisybės skelbėju“, žmonėms, matyt, buvo sunku patikėti, kad viskam, kas juos supa, ateina galas. (2 Petro 2:5, Vl) Tik aštuoni žmonės atkreipė dėmesį į perspėjimą ir buvo išgelbėti. (1 Petro 3:20) O kodėl mus tai turi dominti?

Kokią reikšmę tai turi mums?

Mes gyvename laikais, panašiais į Nojaus. Nuolat girdime apie terorizmo aktus, genocidą, be aiškios priežasties sukeliamas masines žudynes, vis didėjantį smurtą šeimose. Žemė, kaip ir anksčiau, vėl prisipildė smurto; pasaulis vėl perspėjamas apie artėjantį teismą. Pats Jėzus sakė, jog jis ateis kaip Dievo paskirtas Teisėjas ir atskirs žmones kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Anot Jėzaus, tie, kurie bus rasti neverti, „eis... į amžinąjį atkirtimą“. (Mato 25:31-33, 46; NW) Tačiau Biblijoje rašoma, kad šį kartą bus milijonai išlikusiųjų — milžiniška minia, kuri garbina vienintelį tikrąjį Dievą. Būsimajame pasaulyje šie žmonės džiaugsis nuolatine taika ir saugumu, kokio dar niekada nėra buvę. (Michėjo 4:3, 4; Apreiškimo 7:9-17)

Daugelis šaiposi iš tokių Biblijos teiginių ir perspėjimų apie teismo nuosprendžio vykdymą, kuris iš tiesų parodys, kad šie teiginiai teisingi. Bet apaštalas Petras paaiškino, jog tokie cinikai ignoruoja faktus. Jis rašė: „Paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai... ir kalbės: ‘Kur jo pažadėtas atėjimas?’... Mat jiems, to norintiems, lieka paslėpta, kad nuo seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu. Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas. O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu  yra palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai.“ (2 Petro 3:3-7)

Šiuo metu, paklūstant Jėzaus pranašiškam paliepimui, uoliai skelbiamas perspėjimas apie ateinančią teismo dieną ir geroji naujiena apie būsimą taiką. (Mato 24:14) Į šį perspėjimą reikia žiūrėti rimtai. Visagalis Dievas laikosi savo žodžio.

Būsimasis pasaulis

Kas bus su žmonija, kai viskas staigiai pasikeis? Garsiojo Kalno pamokslo įžangoje Jėzus pažadėjo: „Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.“ Paskui jis mokė savo sekėjus melstis Dievui: „Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ (Mato 5:5; 6:10) Taip, Jėzus pats mokė, jog čia, žemėje, ištikimos žmonijos laukia nuostabi ateitis. Jis tai pavadino atgimimu. (Mato 19:28)

Todėl, kai mąstote apie ateitį, neleiskite šaipūnams priversti jus suabejoti Dievo perspėjimu. Tiesa, mūsų aplinka galbūt atrodo stabili, ir dabartinis pasaulis egzistuoja jau ilgą laiką. Vis dėlto mes neturėtume juo pasikliauti. Žmonija yra pasmerkta. Todėl įsiklausykime į perspėjimą, užrašytą apaštalo Petro laiško pabaigoje:

„Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti Dievo dienos... Šito laukdami, stenkitės, kad jo akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi... Aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu.“ (2 Petro 3:11, 12, 14, 18) Todėl pasimokykime iš to, kas atsitiko Nojaus dienomis. Artinkimės prie Dievo. Aukime Jėzaus Kristaus pažinimu. Ugdykimės atsidavimą Dievui ir būkime tarp tų milijonų žmonių, kurie apsisprendžia pergyventi šio pasaulio pabaigą ir pereiti į būsimą taikų pasaulį.

[Iliustracija 5 puslapyje]

Metalo apdirbimas buvo žinomas prieš Tvaną

[Iliustracija 7 puslapyje]

Žmonijos laukia nuostabi ateitis