Būkite budrūs, ženkite drąsiai pirmyn!

Specialiųjų sueigų apžvalga

KAS galėtų pagrįstai paneigti, kad dabar — „sunkūs laikai“? Mes, Jehovos liudytojai, „paskutinėmis dienomis“ irgi patiriame sunkumų. (2 Timotiejui 3:1-5) Bet suvokiame, kad žmonėms reikia pagalbos. Jie nesupranta pasaulio įvykių reikšmės, todėl būtina juos paguosti ir nuraminti. Ką pirmiausia turėtume daryti norėdami padėti kitiems žmonėms?

Dievas mums pavedė skelbti gerąją naujieną apie Jo įkurtą Karalystę. (Mato 24:14) Žmonės turi sužinoti, kad ši dangiškoji Karalystė yra vienintelė žmonijos viltis. Tiesa, mūsų žinią palankiai priima ne visi. Kai kur mūsų darbas uždraustas, broliai persekiojami. Bet mes nepasiduodame. Visiškai pasitikėdami Jehova, esame pasiryžę likti budrūs ir drąsiai žygiuoti pirmyn be paliovos skelbdami gerąją naujieną. (Apaštalų darbų 5:42)

Tas tvirtas ryžtas buvo akivaizdus specialiosiose sueigose, vykusiose 2001-ųjų spalį. Šeštadienį, spalio 6-ąją, Džersi Sičio (Niu Džersio valstija, JAV) Jehovos liudytojų Asamblėjų salėje įvyko metinis Bendrijos Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania susirinkimas. * Kitą dieną papildomos sueigos vyko trijose Jungtinių Valstijų vietose ir vienoje vietovėje Kanadoje. *

Įžanginėje metinio susirinkimo kalboje Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys Samuelis Herdas perskaitė Psalmyno 92:1, 4 (Brb) ir pasakė: „Mes norime rodyti dėkingumą.“ Ir tikrai! Penkiuose pranešimuose iš viso pasaulio buvo pateikta daug priežasčių būti dėkingiems.

Žinios iš tolimiausių kampelių

Brolis Alfredas Kvačė pranešė apie skelbimo darbo pažangą Ganoje, buvusiame  Aukso krante. Mūsų veikla toje šalyje daugelį metų buvo uždrausta. Žmonės klausdavo: „Kodėl jus varžo? Ką padarėte?“ Tai, pasak brolio Kvačės, atvėrė galimybę liudyti. 1991-aisiais panaikinus draudimą, Ganoje jau buvo 34421 Jehovos liudytojas, o 2001-ųjų rugpjūtį — 68152, tai yra liudytojų padaugėjo 98 procentais. Numatoma pastatyti 10000 vietų Asamblėjų salę. Aišku, mūsų tikėjimo broliai Ganoje stengiasi kiek galėdami pasinaudoti religine laisve.

Nors politinė padėtis Airijoje nerami, broliai ten aktyviai skelbia tiesą ir yra gerbiami už neutralumą. Filialo komiteto koordinatorius Piteris Endriusas paminėjo, kad Airijoje yra 115 susirinkimų ir 6 rajonai. Jis papasakojo apie dešimtmetį Liamą, drąsiai liudijantį mokykloje. Liamas platino klasėje Jehovos liudytojų išleistą Mano biblinių pasakojimų knygą. Ją paėmė 25 bendraklasiai ir mokytoja. Berniukas norėjo krikštytis, bet kažkas pasakė, kad jis per jaunas. Liamas paprieštaravo: „Svarbiausia yra ne mano amžius, o mano meilė Jehovai. Krikštas parodys, kad jį labai myliu.“ Berniukas trokšta tapti misionieriumi.

Apie mūsų veiklą Venesueloje pranešė filialo komiteto koordinatorius Stefanas Johansonas. 1968 metais toje šalyje buvo 5400 gerosios naujienos skelbėjų. Dabar jų yra per 88000. Skelbėjų skaičius dar gali augti, nes 2001-ųjų Minėjime dalyvavo per 296000. 1999-ųjų gruodį smarkios liūtys sukėlė purvo nuošliaužas ir žuvo apie 50000 žmonių, tarp jų nemažai liudytojų. Vienoje Karalystės salėje purvo buvo beveik iki lubų. Kažkam patarus, kad pastatą reikėtų palikti, broliai pasakė: „Nieku gyvu! Tai mūsų Karalystės salė ir mes nenorime jos prarasti.“ Jie kibo į darbą, išnešė tonas purvo, akmenis, išvalė nuolaužas. Pastatas buvo atnaujintas ir, brolių nuomone, dabar jis dar gražesnis negu anksčiau!

Filipinuose, pasak filialo komiteto koordinatoriaus brolio Dentono Hopkinso, kalbama 87 kalbomis ir dialektais. Pastaraisiais tarnybiniais metais „Šventojo Rašto naujojo pasaulio vertimas“ buvo išleistas trimis pagrindinėmis šalies kalbomis — sebujano, ilokų ir tagalų. Brolis Hopkinsas  papasakojo apie devynerių metų berniuką, kuris perskaitė Bendrijos išleistą knygą „Geroji naujiena padarys tave laimingą“. Iš filialo jis gavo daugiau leidinių, kuriuos irgi skaitė, bet jo šeima jam nepritarė. Vėliau studijuodamas medicinos mokykloje jis susisiekė su filialu ir paprašė Biblijos studijų. Jaunuolis buvo pakrikštytas 1996-aisiais ir ėmėsi visalaikės tarnybos. Dabar su žmona jis tarnauja filiale.

Puerto Riko filialo komiteto koordinatorius Ronaldas Parkinas paaiškino, kad jų šalis „eksportuoja“ daug liudytojų. Saloje yra apie 25000 skelbėjų ir jų skaičius metams bėgant nedidėja. Kodėl? Paskaičiuota, kad iš Puerto Riko kasmet apie 1000 liudytojų išvyksta į Jungtines Valstijas, daugiausia dėl ekonominių priežasčių. Brolis Parkinas papasakojo vieną įsidėmėtiną teismo atvejį. 17-metis Luisas sirgo kraujo vėžiu. Kadangi jis atsisakė kraujo perpylimo, teisme buvo iškelta byla. Teisėja norėdama pasikalbėti su juo pačiu apsilankė ligoninėje. Luisas jos paklausė: „Jei būčiau padaręs sunkų nusikaltimą, jūs teistumėte mane kaip suaugusį, o kai noriu paklusti Dievui, laikote mane nepilnamečiu. Kodėl?“ Teisėja įsitikino, kad šis jaunuolis pakankamai subrendęs ir gali atsakyti už save.

Po pranešimų iš tolimų šalių Haroldas Korkernas iš JAV filialo komiteto kalbėjosi su keturiais ilgamečiais Jehovos tarnais. Artūras Bonas jau 51 metus praleido visalaikėje tarnyboje; dabar jis yra Ekvadoro filialo komiteto narys. Andželas Katanzaras, daugiausia tarnavęs keliaujančiuoju prižiūrėtoju, turi 59 metų visalaikės tarnybos stažą. Ričardas Abrahamsonas baigė Gileado mokyklą 1953-iaisiais ir iki grįžimo į Bruklino Betelį 26 metus prižiūrėjo liudytojų veiklą Danijoje. Visiems buvo džiugu klausytis ketvirtojo kalbėtojo, 96 metų Kerio Barberio. Pasikrikštijęs 1921-aisiais, brolis Barberis jau 78 metus triūsia kaip visalaikis tarnas ir nuo 1978-ųjų yra Vadovaujančiosios tarybos narys.

Jaudinančios kalbos

Metiniame susirinkime buvo daug susimąstyti verčiančių kalbų. Brolis Robertas Volenas kalbėjo tema „Tauta jo vardui“. Mes esame Dievo vardo tauta, pasklidusi daugiau kaip 230 šalių. Jehova mums davė „ateitį ir viltį“. (Jeremijo 29:11, NW) Turime nenustoti skelbti apie Dievo Karalystę, dalytis nuostabia paguodos ir ramybės žinia. (Izaijo 61:1) „Todėl kasdien, — baigė brolis Volenas, — gyvenkime pagal vardą, kuriuo esame vadinami, — Jehovos liudytojai.“ (Izaijo 43:10, NW)

Paskutinėje programos dalyje kalbėjo trys Vadovaujančiosios tarybos nariai. Tai buvo kalbų ciklas „Dabar laikas budėti, tvirtai laikytis ir būti stipriems“. (1 Korintiečiams 16:13)

Brolis Stivenas Letas kalbėjo tema „Budėkite šį vėlų metą“. Jo žodžiais, fizinis miegas yra dovana. Jis atgaivina. Tačiau dvasinis miegas visada kenksmingas. (1 Tesalonikiečiams 5:6) Kaip tad galime likti dvasiškai budrūs? Brolis Letas nurodė trejopus „vitaminus“: 1) būti gausiems Viešpaties darbais; (1 Korintiečiams 15:58, Brb) 2) suvokti savo dvasinius poreikius; (Mato 5:3, NW) 3) laikytis Biblija pagrįstų patarimų, kad elgtumės išmintingai. (Patarlių 13:20)

Brolis Teodoras Jaračas pasakė įkvepiančią kalbą „Likime tvirti išbandymuose“. Nurodydamas Apreiškimo 3:10, brolis Jaračas paklausė: „Kas yra ‘išbandymo valanda’?“ Išbandomi esame „Viešpaties dieną“, dabartiniu laiku. (Apreiškimo 1:10) Išbandymai atskleidžia mūsų apsisprendimą svarbiausiu klausimu: ar mes už Dievo  įkurtą Karalystę, ar už Šėtono blogąją santvarką? Kol išbandymo valanda tęsiasi, patirsime išmėginimų ir sunkumų. Ar trokštame likti ištikimi Jehovai ir jo organizacijai? „Tokią ištikimybę turėsime parodyti kiekvienas“, — pažymėjo brolis Jaračas.

Paskutinis tema „Ugdykitės stiprią dvasinę asmenybę“ kalbėjo brolis Džonas Baras. Cituodamas Luko 13:23-25, jis nurodė, jog turime „įeiti pro ankštus vartus“. Daugeliui nepasiseka, nes jie nesistengia būti stiprūs. Kad taptume subrendusiais krikščionimis, turime išmokti taikyti Biblijos principus visose gyvenimo srityse. Brolis Baras ragino: „Žinau, sutiksite, kad dabar yra laikas 1) laikyti Jehovą pačiu svarbiausiu, 2) būti stipriems ir 3) visomis jėgomis vykdyti Jehovos valią. Taip sugebėsime įeiti pro ankštus vartus, vedančius į nuostabų gyvenimą be pabaigos.“

Metiniam susirinkimui baigiantis liko neatsakytas vienas klausimas: kokia Biblijos eilutė yra skirta 2002 metams? Į tą klausimą buvo atsakyta kitą dieną.

Papildoma sueiga

Sekmadienio rytą prasidėjus papildomos sueigos programai, visi buvo kupini lūkesčių. Programos pradžioje trumpai aptartas tos savaitės Sargybos bokšto studijų straipsnis, po to apžvelgti svarbiausi metinio susirinkimo momentai. Paskui visi džiugiai klausėsi kalbos, pagrįstos 2002 metams parinkta Biblijos eilute: „Ateikite pas mane... ir aš jus atgaivinsiu.“ (Mato 11:28, Jr) Kalba rėmėsi studijų straipsniais, kurie vėliau išspausdinti 2001-ųjų gruodžio 15-osios Sargybos bokšto numeryje.

Toliau įspūdžiais pasidalijo delegatai, apsilankę specialiuosiuose kongresuose „Dievo žodžio mokytojai“, 2001-ųjų rugpjūtį vykusiuose Prancūzijoje ir Italijoje. * Programa baigėsi dviem kalbomis, kurias pasakė kviestiniai kalbėtojai iš Bruklino Betelio.

Pirmoji kalba vadinosi „Drąsiai pasitikėk Jehova šiais sunkiais laikais“. Oratorius plėtojo keletą pagrindinių minčių. 1) Drąsiai pasitikėti Jehova Dievo tautai visada buvo gyvybiškai svarbu. Biblijoje yra daug pavyzdžių, kaip persekiojami Dievo tarnai rodė drąsą ir tikėjimą. (Hebrajams 11:1—12:3) 2) Jehova užtikrina, kad galime juo besąlygiškai pasitikėti. Jo darbai ir Žodis garantuoja, jog jis rūpinasi savo tarnais ir niekada jų neužmirš. (Hebrajams 6:10) 3) Drąsos ir pasitikėjimo ypač reikia šiandien. Esame „nekenčiami“, kaip pranašavo Jėzus. (Mato 24:9) Kad ištvertume, turime pasitikėti Dievo Žodžiu, neabejoti, kad jo dvasia yra su mumis, ir nenustoti drąsiai skelbti gerosios naujienos. 4) Pavyzdžiai rodo, jog dabar patiriame pasipriešinimą. Visi su jauduliu klausėsi kalbėtojo pasakojimo, ką mūsų broliams teko iškęsti Armėnijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Prancūzijoje, Rusijoje ir Turkmėnistane. Iš tiesų dabar laikas rodyti drąsą ir pasitikėti Jehova!

Paskutinis kalbėtojas išdėstė temą „Ženk pirmyn koja kojon su Jehovos organizacija“. Kalboje buvo daug naudingų minčių. 1) Jehovos tautos žengimas į priekį visur akivaizdus. Mūsų skelbimo veikla ir kongresai atkreipia  visuomenės dėmesį. 2) Jehovos įkurta organizacija yra vieninga. 29 m. e. m. Jėzus buvo pateptas šventąja dvasia, kad surinktų „visa“ — tuos, kuriems skirta valdyti danguje, ir tuos, kurie gyvens žemėje, — į Dievo suvienytą šeimą. (Efeziečiams 1:8-10) 3) Kongresai puikiai liudija tarptautinę vienybę. Tai buvo akivaizdu iš specialiųjų kongresų, praėjusį rugpjūtį vykusių Prancūzijoje ir Italijoje. 4) Prancūzijoje ir Italijoje priimta įkvepianti rezoliucija. Kalbėtojas iš šios rezoliucijos pacitavo keletą ištraukų. Visas rezoliucijos tekstas įdėtas po šio straipsnio.

Baigdamas paskutinis kalbėtojas perskaitė jaudinantį pranešimą, parengtą Vadovaujančiosios tarybos. Jame, be kita ko, sakoma: „Dabar laikas budėti ir stebėti, kaip pasaulio arenoje rutuliojasi įvykiai... Norime patikinti, kad Vadovaujančioji taryba su meile rūpinasi jumis ir visa Dievo tauta. Tegu jis gausiai palaimins jūsų pastangas visa širdimi vykdyti jo valią.“ Jehovos tauta visoje žemėje šiais sunkiais laikais pasiryžusi budėti ir drąsiai žengti pirmyn su vieninga Jehovos organizacija.

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracijos 29—31 puslapiuose]

Rezoliucija

Rugpjūtį, 2001 metais, Prancūzijoje ir Italijoje vyko specialieji kongresai „Dievo žodžio mokytojai“. Tuose kongresuose buvo priimta įkvepianti rezoliucija. Štai jos tekstas.

„MES, Jehovos liudytojai, susirinkę šiame kongrese „Dievo žodžio mokytojai“, buvome mokomi labai naudingų dalykų. Šio mokymo šaltinis aiškiai parodytas. Jis ne iš žmonių. Šį mokymą teikia Tas, kurį senovės pranašas Izaijas vadina „Didžiausiuoju Mokytoju“. (Izaijo 30:20, NW) Įsidėmėkime Jehovos priminimą Izaijo 48:17: „Aš, Viešpats [„Jehova“, NW], tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti.“ Kaip Jehova mus moko? Visų pirma per Bibliją, labiausiai paplitusią ir į daugiausia kalbų išverstą knygą, kurioje aiškiai pasakyta: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas.“ (2 Timotiejui 3:16)

Šiandien žmonijai ypač reikia tokio vertingo mokymo. Dėl ko? Ką pripažįsta mąstantys žmonės, matydami, kaip stulbinančiai kinta šio pasaulio scena? Ogi štai ką: nors milijonai lavinasi pasaulietinėse švietimo įstaigose, tikrosios vertybės menkinamos, nebeatskiriama gera nuo bloga. (Izaijo 5:20, 21) Žmonės visai neišmano Biblijos. Per kompiuterius tapo prieinama begalė informacijos, bet kas atsakys į tokius svarbius klausimus: koks gyvenimo tikslas? kaip mums suprasti dabartinius įvykius? ar yra patikima ateities viltis? ar viešpataus kada nors taika ir saugumas? Be to, bibliotekų lentynose guli daugybė informacijos šaltinių apie visas žmogaus veiklos sritis. Vis dėlto žmonija neišvengia praeities klaidų. Nusikalstamumas didėja. Ligos, kartą išnykusios, vėl grįžta, o kai kurios, pavyzdžiui, AIDS, grėsmingai plinta. Šeimos irsta neregėtu tempu. Dėl taršos niokojama aplinka. Terorizmas ir  masinio naikinimo ginklai kelia pavojų taikai ir saugumui. Neišsprendžiamos problemos kaupiasi. Kaip galėtume padėti kitiems šiais sunkiais laikais? Ar yra koks mokymas, kuris paaiškintų žmonijos vargų priežastį ir ne tik parodytų, kaip geriau gyventi dabar, bet ir suteiktų aiškią, patikimą ateities viltį?

Rašte mums duotas pavedimas ‘eiti ir padaryti mokiniais visų tautų žmones, mokant laikytis visko, ką Kristus yra įsakęs’. (Mato 28:19, 20) Šią užduotį davė Jėzus Kristus po savo mirties ir prikėlimo, kai gavo visą valdžią danguje ir žemėje. Mokinių ruošimo darbas pranoksta bet kokią žmonių veiklą. Dievo požiūriu, šis darbas, kad būtų patenkinti dvasiniai poreikiai tų, kurie alksta teisybės, yra visų svarbiausias. Rašte pateiktos svarios priežastys žiūrėti į jį rimtai.

Todėl šį darbą savo gyvenime turime laikyti reikšmingiausiu. Dievo laiminami ir padedami jį atliksime, kad ir kaip trukdytų bei priešintųsi religiniai ir politiniai elementai, mėgindami stabdyti šio pasaulinio mokymo plėtrą. Esame įsitikinę, jog šis darbas klestės ir bus pergalingai užbaigtas. Kodėl galime būti tuo tikri? Todėl, kad Viešpats Jėzus Kristus pažadėjo būti su mumis, atliekančiais Dievo skirtą tarnybą, iki pat šios santvarkos pabaigos.

Suvargusi žmonija gyvena paskutines dienas. Duotą pavedimą turime įvykdyti iki ateis galas. Todėl mes, Jehovos liudytojai, nutariame:

Pirma: kaip pasiaukoję tarnai esame pasiryžę laikyti Karalystę svarbiausia ir toliau dvasiškai tobulintis. Dėl to meldžiame Dievą žodžiais iš Psalmyno 143:10: „Mokyk mane vykdyti tavo valią, nes tu mano Dievas.“ Tai reikalauja būti stropiais mokiniais, stengtis kasdien skaityti Bibliją, asmeniškai studijuoti ir tyrinėti. Kad mūsų pažanga būtų visiems akivaizdi, uoliai stengsimės ruoštis priimti teokratinį mokymą, teikiamą per susirinkimo sueigas, rajono asamblėjas, srities bei tarptautinius kongresus, ir semtis iš jo kuo daugiau naudos. (1 Timotiejui 4:15; Hebrajams 10:23-25)

Antra: kad būtume Dievo mokomi, maitinsimės tik nuo jo stalo ir rūpestingai laikysimės Biblijos perspėjimo saugotis apgaulingo demonų mokymo. (1 Korintiečiams 10:21; 1 Timotiejui 4:1) Ypač vengsime žalingų dalykų: religinio melo, tuščių samprotavimų, gėdingo seksualinio iškrypimo, pornografijos maro, žlugdančių pramogų ir visko, kas ‘nesutinka su sveiku mokslu’. (Romiečiams 1:26, 27; 1 Korintiečiams 3:20; 1 Timotiejui 6:3; 2 Timotiejui 1:13) Gerbdami „žmones dovanas“, gebančius mokyti, kas naudinga, nuoširdžiai vertinsime jų pastangas ir iš širdies bendradarbiausime su jais tyrai ir teisingai elgdamiesi bei laikydamiesi Dievo Žodžio normų. (Efeziečiams 4:7, 8, NW; 4:11, 12; 1 Tesalonikiečiams 5:12, 13; Titui 1:9)

Trečia: mes, krikščionys tėvai, nuoširdžiai stengsimės mokyti savo vaikus ne tik žodžiu, bet ir pavyzdžiu. Mūsų pirmutinis rūpestis yra padėti jiems nuo kūdikystės ‘pažinti šventuosius Raštus, galinčius pamokyti išganymui’. (2 Timotiejui 3:15) Aiškiai turėsime omenyje, kad drausmindami ir mokydami Jehovos vardu suteiksime jiems geriausią galimybę patirti išsipildymą Dievo pažado, — kad ‘jiems gerai seksis ir ilgai gyvens žemėje’. (Efeziečiams 6:1-4)

  Ketvirta: prislėgus rūpesčiams ar dideliems sunkumams, mes visų pirma ‘savo troškimus darysime žinomus Dievui’ visiškai pasitikėdami, kad „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą“, mus sergės. (Filipiečiams 4:6, 7) Po Kristaus jungu rasime atgaivą. Žinodami, kad Dievas mumis rūpinasi, nesvyruodami mesime jam savo rūpesčius. (Mato 11:28-30; 1 Petro 5:6, 7)

Penkta: iš dėkingumo Jehovai už garbę būti jo Žodžio mokytojais nuolat stengsimės ‘be iškraipymų skelbti tiesos žodį’ ir ‘visiškai atlikti savo tarnystę’. (2 Timotiejui 2:15; 4:5, NW) Žinodami, ko iš mūsų reikalaujama, nuoširdžiausiai trokštame ieškoti vertųjų ir prižiūrėti pasėtą sėklą. Be to, gerinsime mokymą veiksmingai vesdami daugiau Biblijos studijų. Taip labiau prisidėsime prie įgyvendinimo Dievo valios, „kad visi [„visokie“, NW] žmonės būtų išganyti ir pasiektų [„tikslų“, NW] tiesos pažinimą“. (1 Timotiejui 2:3, 4)

Šešta: Jehovos liudytojai daugelyje šalių pereitame šimtmetyje patyrė ir dabar patiria priešiškumą ir persekiojimą. Bet Jehova visada buvo su mumis. (Romiečiams 8:31) Jo teisingas Žodis patikina, kad „joks ginklas, nukaltas“ trukdyti, sulėtinti ar sustabdyti mūsų Karalystės skelbimo ir mokymo darbą, neatneš sėkmės. (Izaijo 54:17) Ar palankus, ar neramus metas, negalime nustoti kalbėti tiesos. Esame pasiryžę neatidėliodami vykdyti savo užduotį skelbti ir mokyti. (2 Timotiejui 4:1, 2) Mūsų tikslas yra kuo plačiau skleisti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę visų tautų žmonėms, kad jie dar turėtų galimybę sužinoti apie priemonę, leidžiančią įgyti amžinąjį gyvenimą teisingame naujajame pasaulyje. Mes, vieninga Dievo Žodžio mokytojų minia, ryžtingai seksime Didžiojo Mokytojo, Jėzaus Kristaus, pavyzdžiu ir atspindėsime jo dieviškąsias savybes. Visa tai darysime mūsų Didžiausiojo Mokytojo ir Gyvybės Davėjo, Jehovos Dievo, garbei ir šlovei.

Visi šio kongreso dalyviai, kurie pritariate šiai rezoliucijai, prašome pasakyti TAIP!“

Kai šie baigiamieji žodžiai buvo pasakyti susirinkusiems 160000 dalyvių trijuose kongresuose Prancūzijoje ir 289000 devyniose vietose Italijoje, iš visų jų lūpų daugeliu kalbų nuskambėjo griausmingas „Taip!“