Dievas priima visas tautas

PIRMĄ kartą Malyje apsilankiusį Džoną sujaudino nuoširdus Mamadu ir jo šeimos svetingumas. Sėdėdamas ant žemės ir nevikriai valgydamas iš bendro indo, jis mąstė, kaip geriausiai pasidalyti su šeimininku brangiausia dovana — gerąja Karalystės naujiena iš Dievo Žodžio, Biblijos. Nors mokėjo prancūzų kalbą, kuria šnekama Malyje, Džonas svarstė, kaip jam bendrauti su šeima, kuri išpažįsta visai kitokią religiją ir kitaip mąsto.

Nenuostabu, kad Džonas prisiminė Biblijos pasakojimą apie Babelio miestą. Čia Dievas sumaišė maištaujančių žmonių kalbą. (Pradžios 11:1-9) Dėl to įvairiose žemės vietose atsirado gyventojų, kalbančių skirtingomis kalbomis, turinčių skirtingą religiją ir kitokią mąstyseną. Šiandien, kai įprasta keliauti ir kraustytis, daugeliui, kaip ir Džonui, iškyla ta pati problema, netgi kaimynystėje: kaip pasidalyti Biblija pagrįsta viltimi su žmonėmis, augusiais kitokioje aplinkoje?

Pavyzdys iš senovės

Jona, kaip ir kiti Izraelio pranašai, pirmiausia kalbėjo savo tautiečiams. Jis pranašavo tada, kai atskalūniška dešimties giminių karalystė savo veiksmais atvirai įžeidinėjo Dievą. (2 Karalių 14:23-25) Įsivaizduok Jonos reakciją, kai jam buvo liepta palikti tėvynę ir vykti į Asiriją skelbti Dievo nuosprendžio Ninevės gyventojams — žmonėms su visiškai kitokia religija ir kultūra. Jona galbūt visai ar bent jau gerai nemokėjo nineviečių kalbos. Šiaip ar taip, jam, matyt, užduotis pasirodė per sunki ir jis bėgo. (Jonos 1:1-3)

Aišku, Jona turėjo suprasti, kad Jehova Dievas nežiūri į išorę, o tiria širdį. (1 Samuelio 16:7) Stebuklingai išgelbėjęs Joną iš jūros, Jehova antrą kartą liepė jam eiti į Ninevę. Jona pakluso, pranešė, kas liepta, ir visi nineviečiai atgailavo. Tačiau Jonos požiūris buvo neteisingas. Jehova veiksmingai jį pamokė, kad reikia mąstyti kitaip. Jis paklausė Jonos: „Argi neturėčiau aš gailėtis Ninevės, to didžiojo miesto, kuriame yra daugiau negu šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, nemokančių atskirti kairės nuo dešinės?“ (Jonos 4:5-11) O kaip mes? Kaip galime padėti kitaip tikintiems ir mąstantiems žmonėms?

 Priimami samariečiai ir nežydai

Pirmajame amžiuje Jėzus savo sekėjams liepė padaryti mokiniais visų tautų žmones. (Mato 28:19) Tai nebuvo lengva užduotis. Jėzaus mokiniai buvo žydai ir, kaip Jona, kalbėdavosi tik su tos pačios kilmės ir kultūros žmonėmis. Aišku, jiems galėjo daryti įtaką ir paplitęs išankstinis nusistatymas. Bet Jehova vadovavo ir mokiniai pamažu suvokė, kokia jo valia.

Pirmiausia reikėjo nugalėti priešiškumą tarp žydų ir samariečių. Su pastaraisiais žydai nepalaikė jokių ryšių. Vis dėlto Jėzus ne kartą ruošė kelią samariečiams priimti gerąją naujieną. Jis kalbėjosi su samariete ir tuo parodė esąs nešališkas. (Jono 4:7-26) Kitą sykį pamaldžiam žydui papasakojo apie gailestingąjį samarietį, kad parodytų, jog ir nežydai sugeba mylėti artimą. (Luko 10:25-37) Kai Jehovai atėjo laikas priimti samariečius į krikščionių susirinkimą, žydai Pilypas, Petras ir Jonas skelbė gerąją naujieną Samarijos gyventojams. Jų žinia tame mieste sukėlė didelį džiaugsmą. (Apaštalų darbų 8:4-8, 14-17)

Jeigu krikščionims žydams buvo sunku mylėti samariečius, kurie buvo jų tolimi gentainiai, juo sunkiau jiems turėjo būti rodyti brolišką meilę žydų nekenčiamiems ir niekinamiems kitataučiams. Vis dėlto po Jėzaus mirties siena tarp krikščionių žydų ir kitataučių išnyko. (Efeziečiams 2:13, 14) Kad Petras suprastų šį naują požiūrį, Jehova parodė jam regėjimą ir pasakė ‘nevadinti suteptu to, ką Dievas apvalė’. Jehovos dvasia paskui nuvedė jį į nežydo Kornelijaus namus. Supratęs Dievo požiūrį, kad šio nežydo nevalia vadinti suteptu, nes Dievas jį apvalė, Petras įkvėptas pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“ (Apaštalų darbų 10:9-35) Kaip nustebo Petras pamatęs, jog Dievas priėmė Kornelijų ir jo šeimą ir išliejo jiems šventąją dvasią!

Paulius — išrinktas indas tautoms

Pauliaus tarnyba yra puikus pavyzdys, kaip Jehova palaipsniui ruošia savo tarnus mylėti visokius žmones ir jiems padėti. Po Pauliaus atsivertimo Jėzus pasakė, jog Paulius bus jo išrinktas indas ir neš jo vardą tautoms. (Apaštalų darbų 9:15; Brb) Paskui Paulius nukeliavo į Arabiją galbūt apmąstyti, kaip Dievas panaudos jį skelbti tautoms gerąją naujieną. (Galatams 1:15-17)

Per pirmąją misionieriškąją kelionę Paulius uoliai liudijo nežydams. (Apaštalų  darbų 13:46-48) Jehova palaimino jo veiklą ir buvo aišku, kad apaštalas veikia pagal Jehovos valią. Paulius ir kitu atveju parodė gerai suprantąs Jehovos požiūrį. Jis drąsiai pataisė Petrą, kai šis elgėsi šališkai vengdamas bendrauti su savo broliais nežydais. (Galatams 2:11-14)

Kad Dievas vadovavo Pauliui, akivaizdu iš antrosios jo misionieriškosios kelionės. Tuomet šventoji dvasia neleido jam skelbti žodžio Romos provincijoje Bitinijoje. (Apaštalų darbų 16:7) Galbūt buvo netinkamas laikas. Bet vėliau kai kurie Bitinijos gyventojai tapo krikščionimis. (1 Petro 1:1) Kai regėjime pasirodęs makedonas maldavo: „Ateik į Makedoniją ir padėk mums!“, Paulius nusprendė, jog turi pakeisti savo maršrutą, kad skelbtų gerąją naujieną toje Romos provincijoje. (Apaštalų darbų 16:9, 10)

Pauliaus gebėjimas prisitaikyti buvo smarkiai išbandytas, kai jis skelbė atėniečiams. Graikų ir romėnų įstatymai draudė skleisti svetimų dievų garbinimą ir naujus religinius papročius. Mylėdamas žmones Paulius stengėsi perprasti jų religinius įsitikinimus. Atėnuose jis pastebėjo aukurą su užrašu „Nežinomam dievui“. Šią detalę jis paminėjo liudydamas. (Apaštalų darbų 17:22, 23) Tai puikus būdas pranešti žinią maloniai ir pagarbiai!

Koks laimingas turėjo jaustis Paulius apmąstydamas, ką nuveikė kaip tautoms paskirtas apaštalas! Jis padėjo įkurti krikščionių nežydų susirinkimus Korinte, Filipuose, Tesalonikoje bei Galatijos miestuose. Taip pat padėjo tikėjimo vyrams ir moterims, pavyzdžiui, Damaridei, Dionizijui, Sergijui Pauliui ir Titui. Kokia nuostabi galimybė matyti, kaip Jehovos nei Biblijos nepažįstantys  žmonės priima krikščionybės tiesas! Kalbėdamas apie savo pastangas padėti nežydams sužinoti tiesą, Paulius pasakė: „Be to, maniau esant garbingiau skelbti Evangeliją ne ten, kur Kristaus vardas jau pagarsintas, ... bet, kaip parašyta: ‘Pamatys tie, kuriems nebuvo apie jį skelbta, supras tie, kurie nebuvo girdėję.’“ (Romiečiams 15:20, 21) Ar negalėtume skelbti gerosios naujienos tiems, kurių kultūra kitokia?

Pagalba visoms žemės tautoms

Saliamonas meldė Jehovos dėl kiekvieno neizraelito, kuris ateis garbinti į Jeruzalės šventyklą: „Išklausyk jį danguje ir įvykdyk, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą.“ (1 Karalių 8:41-43, Brb) Tūkstančiai Karalystės skelbėjų daugelyje šalių šiandien meldžia panašiai. Jie sutinka žmonių kaip nineviečių, kurie dvasine prasme „nemoka atskirti kairės nuo dešinės“. Karalystės skelbėjai trokšta prisidėti, kad išsipildytų pranašystės apie tikrųjų garbintojų surinkimą iš daugelio tautų. (Izaijo 2:2, 3; Michėjo 4:1-3)

Biblijos vilties žinią priima ne tik krikščionijos pasaulio žmonės, bet ir išpažįstantieji kitas religijas. Kaip į tai reaguoji? Nuoširdžiai save patyrinėk. Jei jautiesi priešiškai nusistatęs, stenkis išrauti tą nuostatą ir ugdytis meilę. * Neatmesk žmonių, kuriuos Dievas nori priimti. (Jono 3:16)

Prieš užkalbindamas kitos kultūros žmones pasiruošk. Susipažink su jų įsitikinimais, pomėgiais, mąstysena; tada ieškok to, kas bendra. Parodyk gerumą ir užuojautą. Venk ginčų, būk lankstus ir teigiamai nusiteikęs. (Luko 9:52-56) Taip pradžiuginsi Jehovą, „kuris trokšta, kad visi [„visokie“, NW] žmonės būtų išganyti ir pasiektų [„tikslų“, NW] tiesos pažinimą“. (1 Timotiejui 2:4)

Kokie mes laimingi matydami savo susirinkimuose visokių kultūrų žmones! (Izaijo 56:6, 7) Kaip malonu greta vardų Ona, Jonas, Antanas, Tomas girdėti vardus Mamadu, Džeganas, Reiza, Čanas. Iš tiesų mums yra „atsivėrusios plačios durys našiam darbui“. (1 Korintiečiams 16:9) Naudokimės proga kuo plačiau skleisti visiems, kad nešališkas Dievas Jehova priima visų tautų žmones!

[Išnaša]

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Paulius skelbė gerąją naujieną taikydamasis prie žmonių

... Atėnuose

... Filipuose

... keliaudamas