Kodėl reikia krikštytis?

„Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos.“ (MATO 28:19)

1, 2. a) Kaip kai kurie žmonės būdavo krikštijami? b) Kokie klausimai kyla dėl krikšto?

FRANKŲ karalius Karolis Didysis 775—777 m. e. m. privertė nukariautus saksus masiškai krikštytis. „Jis jėga atvertė juos į nominaliąją krikščionybę“, — rašė istorikas Džonas Lordas. Kijevo Rusios valdovas Vladimiras I, 987 m. e. m. vedęs stačiatikę princesę, irgi nutarė, kad jo pavaldiniai turi būti „krikščionys“. Jis įsakė apkrikštyti liaudį būriais, prireikus varyti kalaviju!

² Ar toks turi būti krikštas? Ar jis turi prasmę? Ar dera krikštyti kiekvieną žmogų?

Kaip reikia krikštytis?

3, 4. Kodėl apšlakstyti žmogų vandeniu arba užpilti šlakelį ant galvos nėra krikščioniškas krikštas?

³ Toks prievartinis krikštas, kokio griebėsi valdovai Karolis Didysis ir Vladimiras I, nesiderina su Dievo Žodžiu. Žmogų, neišmokytą Rašto tiesos, krikštyti apšlakstant, apipilant galvą vandeniu ar net panardinant yra tuščias dalykas.

⁴ Atkreipkime dėmesį, kas vyko 29 m. e. m., kai Jėzus iš Nazareto atėjo pas Joną, krikštijantį Jordano upėje. Žmonės patys traukė pas Joną krikštytis. Ar jis tik užpildavo šlakelį vandens Jordane stovinčiam žmogui ant galvos arba jį apšlakstydavo? Kaip Jonas pakrikštijo Jėzų? Matas rašo, kad po krikšto „Jėzus tuoj išbrido iš vandens“. (Mato 3:16) Jis visas buvo vandenyje, tai yra buvo panardintas Jordane. Dievobaimingas Etiopijos eunuchas taip pat pasikrikštijo „vandens telkinyje“. Be tokių vandenų niekas negalėjo pasikrikštyti taip kaip Jėzus bei jo mokiniai — visiškai pasinardindamas. (Apaštalų darbų 8:36; NW)

5. Kaip krikštijo pirmieji krikščionys?

 ⁵ Graikiški žodžiai, išversti „krikštas“, „krikštyti“, reiškia panardinti arba pasinerti po vandeniu. Žodyne Smith’s Bible Dictionary sakoma: „Tikroji, paraidinė, krikšto reikšmė yra panardinimas.“ Turint tai omenyje, kai kuriose Biblijose netgi verčiama „Jonas Panardintojas“. (Mato 3:1, Rotherham) Augustas Neanderis knygoje History of the Christian Religion and Church, During the Three First Centuries tvirtina: „Iš pradžių per krikštą žmogus buvo panardinamas.“ Žinomame prancūzų veikale Larousse du XX^e Siècle, išleistame 1928 metais Paryžiuje, sakoma: „Pirmieji krikščionys krikštydavosi ten, kur galėdavo būti panardinti vandenyje.“ 1967 metų katalikiškoje enciklopedijoje (New Catholic Encyclopedia, tomas II, puslapis 56) parašyta: „Neabejotina, kad pirmojo amžiaus Bažnyčioje buvo krikštijama panardinant.“ Todėl šiandien žmogus, norintis būti Jehovos liudytoju, krikštijasi savo noru ir yra visiškai panardinamas į vandenį.

Nauja krikšto reikšmė

6, 7. a) Kokia buvo Jono krikšto reikšmė? b) Ką nauja reiškė Jėzaus sekėjų krikštas?

⁶ Krikšto, kuriuo krikštijo žmones Jonas ir Jėzaus sekėjai, reikšmė skyrėsi. (Jono 4:1, 2) Jono krikštas simbolizavo atgailą už nusižengimus Įstatymui. * (Luko 3:3) O pas Jėzaus sekėjus žmonės ėjo krikštytis jau dėl kitos paskatos. Per 33 m. e. m. Sekmines apaštalas Petras savo klausytojus ragino: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės.“ (Apaštalų darbų 2:37-41) Nors Petras kreipėsi į žydus bei prozelitus, jis nekalbėjo apie krikštą, simbolizuojantį atgailą už nusižengimą Įstatymui, ir nesakė, kad krikštas vardan Jėzaus yra nuodėmių nuplovimas. (Apaštalų darbų 2:10, NW)

⁷ Tąkart Petras panaudojo pirmąjį ‘Karalystės raktą’. Kažką atverti? Taip, pranešti savo klausytojams žinią, kad jie gali įeiti į dangiškąją Karalystę. (Mato 16:19) Kadangi žydai atmetė Jėzų kaip Mesiją, atgailauti ir įtikėti jį buvo naujas dalykas, būtinas norint gauti Dievo atleidimą. Jie turėjo viešai parodyti tokį tikėjimą pasinardindami į vandenį vardan Jėzaus Kristaus. Taip jie paliudydavo savo pasiaukojimą Dievui per Kristų. Visi, kas nori įgyti Dievo palankumą, šiandien irgi turi parodyti tokį tikėjimą, pasiaukoti Jehovai Dievui ir krikščionišku krikštu paliudyti besąlygišką atsidavimą Aukščiausiajam.

Būtinas tikslus pažinimas

8. Kodėl krikštytis gali ne bet kas?

⁸ Krikštytis gali ne bet kas. Jėzus savo sekėjams nurodė: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (Mato 28:19, 20) Prieš krikštydamiesi žmonės turi būti ‘išmokyti laikytis visko, ką Jėzus įsakė savo mokiniams’. Todėl asmens, neturinčio tiksliu Dievo Žodžio pažinimu pagrįsto tikėjimo, priverstinis krikštas yra beprasmiškas ir visiškai nesiderina su tuo, ką Jėzus nurodė savo tikriesiems sekėjams. (Hebrajams 11:6)

9. Ką reiškia krikštytis „vardan Tėvo“?

⁹ Ką reiškia krikštytis „vardan Tėvo“? Ogi tai, kad šiam žingsniui pasiruošęs žmogus pripažįsta mūsų dangiškojo Tėvo padėtį bei valdžią. Jam mūsų Kūrėjas, Jehova Dievas, yra „Aukščiausiasis visoje žemėje“ ir  Visatos Valdovas. (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb]; Izaijo 40:28; Apaštalų darbų 4:24)

10. Ką reiškia krikštytis ‘vardan Sūnaus’?

¹⁰ Krikštytis ‘vardan Sūnaus’ reiškia pripažinti Jėzaus, kaip Dievo viengimio Sūnaus, padėtį bei valdžią. (1 Jono 4:9) Pasirengusiam krikštytis žmogui Jėzus yra tas, kurį Dievas atidavė kaip „išpirką už daugelį“. (Mato 20:28; 1 Timotiejui 2:5, 6) Jis turi pripažinti, kad Dievas išaukštino savo Sūnų. (Filipiečiams 2:8-11; Apreiškimo 19:16)

11. Ką reiškia krikštytis ‘vardan šventosios dvasios’?

¹¹ Ką reiškia krikštytis ‘vardan šventosios dvasios’? Tai rodo, kad besikrikštijantis žmogus pripažįsta šventąją dvasią Jehovos veikliąja jėga, kuria Jis įvairiai naudojasi savo tikslams įgyvendinti. (Pradžios 1:2; 2 Samuelio 23:1, 2; 2 Petro 1:21) Toks asmuo neabejoja, kad šventoji dvasia padeda jam suprasti „Dievo gelmes“, skelbti Karalystę, rodyti dvasios vaisių — „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą“. (1 Korintiečiams 2:10; Galatams 5:22, 23; Joelio 3:1, 2 [2:28, 29, Brb])

Privalu atgailauti ir atsiversti

12. Kaip krikščioniškas krikštas siejasi su atgaila?

¹² Krikštas kiekvienam, išskyrus nuodėmės nepadariusį Jėzų, yra Dievui priimtinos atgailos simbolis. Atgailaudami iš visos širdies apgailestaujame dėl to, ką ne taip padarėme arba ko nepadarėme, nors privalėjome. Pirmojo amžiaus žydai, kurie norėjo įtikti Dievui, turėjo gailėtis nusidėję Kristui. (Apaštalų darbų 3:11-19) Kai kuriems įtikėjusiems Korinto pagonims reikėjo atgailauti už ištvirkavimą, stabmeldystę, vogimą bei kitas sunkias nuodėmes. Dėl savo atgailos jie buvo „nuplauti“ Jėzaus krauju, „pašventinti“ tarnauti Dievui, „išteisinti“ Kristaus vardu ir Dievo dvasia. (1 Korintiečiams 6:9-11) Atgailauti būtina norint įgyti gryną sąžinę ir būti Dievo išvaduotam iš slegiančios kaltės už nuodėmes. (1 Petro 3:21)

13. Ką reiškia atsivertimas, būtinas prieš krikštą?

¹³ Būsimajam Jehovos liudytojui prieš krikštijantis privalu atsiversti. Atsivertimas — tai nuoširdus savanoriškas apsisprendimas sekti Jėzumi Kristumi. Taip žmogus atmeta ydingą gyvenseną ir pasiryžta daryti, kas teisu Dievo akyse. Rašte vartojamas veiksmažodis „atsiversti“ hebrajų ir graikų kalbose reiškia atsigręžti, atsisukti. Tai žmogaus grįžimas pas Dievą iš klystkelio. (1 Karalių 8:33, 34) Apie tokį žingsnį byloja „atsivertimą liudijantys darbai“. (Apaštalų darbų 26:20) Vadinasi, turime palikti klaidatikystę, gyventi, kaip reikalauja Dievas, būti atsidavę vien Jehovai. (Pakartoto Įstatymo 30:2, 8-10; 1 Samuelio 7:3) Atsivertimas — mąstysenos, siekių ir asmenybės pokytis. (Ezechielio 18:31) Tai įvyksta tada, kai Dievo smerkiamas savybes pakeičiame naujo žmogaus bruožais. (Apaštalų darbų 3:19; Efeziečiams 4:20-24; Kolosiečiams 3:5-14)

Būtina visa širdimi pasiaukoti Dievui

14. Ką reiškia Jėzaus sekėjų pasiaukojimas Dievui?

¹⁴ Jėzaus sekėjai prieš krikštą turi širdyje pasiaukoti Dievui. Tai yra nutarimas atsidėti šventam tikslui. Šį svarbų sprendimą — per visas savo gyvenimo dienas būti atsidavusiam vien Jehovai — reikia išsakyti jam maldoje. (Pakartoto Įstatymo 5:9) Taip parodome, jog aukojamės ne kokiam nors darbui ar žmogui, o pačiam Dievui.

15. Kodėl besikrikštijantis žmogus pasinardina į vandenį?

¹⁵ Pasiaukodami Dievui per Kristų liudijame, jog esame pasiryžę savo gyvenimą  skirti Rašte nurodytai Dievo valiai vykdyti. Apie tai byloja besikrikštijančio žmogaus pasinardinimas į vandenį, kaip ir Jėzaus krikštas Jordane, simbolizavęs jo sprendimą pasiaukoti Dievui. (Mato 3:13) Įsidėmėtina, kad Jėzus tuo labai svarbiu gyvenimo momentu meldėsi. (Luko 3:21, 22)

16. Kaip derėtų išreikšti savo jausmus stebint besikrikštijančius žmones?

¹⁶ Mums kaip ir Jėzui krikštas yra džiugus įvykis. Malonu matyti žmones taip parodančius savo pasiaukojimą Dievui. Šis tikėjimą simbolizuojantis veiksmas yra šventas ir mes kilniai išreiškiame savo jausmus: ne šaukiame ar švilpiame, o pagarbiai plojame, šiltai sveikiname naujus bendratikius.

17, 18. Kas padeda nustatyti, ar žmogus yra tinkamas krikštytis?

¹⁷ Skirtingai nei tie, kurie šlaksto kūdikius arba prievarta masiškai krikštija Rašto neišmanančius žmones, Jehovos liudytojai nė vieno neverčia krikštytis. Asmens, negyvenančio pagal Rašto reikalavimus, jie visai nekrikštija. Net jei žmogus nori būti dar tik nekrikštytu gerosios naujienos skelbėju, krikščionių vyresnieji turi įsitikinti, kad jis supranta pagrindinius Biblijos mokymus, jų laikosi ir paklaustas, ar tikrai yra nutaręs tapti Jehovos liudytoju, atsako teigiamai.

¹⁸ Beveik visada su tais, kurie noriai dalyvauja Karalystės skelbimo darbe ir prašosi pakrikštijami, krikščionių vyresnieji pasikalba, kad būtų tikri jų tikėjimu, apsisprendimu paaukoti gyvenimą Jehovai ir Jo reikalavimų savo tarnams laikymusi. (Apaštalų darbų 4:4; 18:8) Daugiau nei 100 klausimų Biblijos temomis padeda vyresniesiems sužinoti, ar asmuo atitinka Rašto reikalavimus, kad galėtų būti panardintas, antraip jis nepriskiriamas prie kandidatų krikštytis.

Gal kas nors kliudo tau krikštytis?

19. Remiantis nuostata iš Jono 6:44, kas bus Jėzaus bendravaldžiai?

¹⁹ Galbūt daugeliui masiškai krikštijamų žmonių buvo pasakyta, kad po mirties jie keliaus į dangų. Tačiau Jėzus, turėdamas omenyje savo sekėjus, kalbėjo: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia.“ (Jono 6:44) Jehova pašaukė prie Kristaus 144000 asmenų, kurie valdys drauge su Jėzumi dangiškojoje Karalystėje; nė vienas iš jų nebuvo pašventintas eiti šias garbingas Dievo numatytas pareigas prievartiniu krikštu. (Romiečiams 8:14-17; 2 Tesalonikiečiams 2:13; Apreiškimo 14:1)

20. Kas gali padėti tiems, kurie dar nėra pasikrikštiję, žengti šį svarbų žingsnį?

²⁰ Jėzaus „kitų avių“ gretos ypač gausėja nuo ketvirtojo dešimtmečio vidurio — buriasi minia žmonių, turinčių viltį nepražūti per „didį sielvartą“ ir amžinai gyventi žemėje. (Apreiškimo 7:9, 14; Jono 10:16) Jie yra tinkami krikštytis, nes suderino savo gyvenseną su Dievo Žodžiu ir myli Dievą „visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu“. (Luko 10:25-28) Nemažai asmenų supranta, kad Jehovos liudytojai  ‘šlovina Dievą dvasia ir tiesa’, tačiau patys jie dar neseka Jėzaus pavyzdžiu ir nėra pasiruošę krikštytis — visų akivaizdoje parodyti tikrą meilę bei atsidavimą Jehovai. (Jono 4:23, 24; Pakartoto Įstatymo 4:24; Morkaus 1:9-11) Karštai prašydami maldoje padėti žengti šį svarbų žingsnį, jie gali pajusti paskatą kuo uoliau laikytis Dievo Žodžio reikalavimų, besąlygiškai pasiaukoti Jehovai Dievui ir pasikrikštyti.

21, 22. Kodėl kai kurie nesiryžta pasiaukoti Dievui ir krikštytis?

²¹ Kai kurie nenori pasiaukoti Dievui ir krikštytis todėl, kad yra atsidėję pasaulio reikalams, vaikosi turtų ir nebeturi laiko dvasiniams dalykams. (Mato 13:22; 1 Jono 2:15-17) Kokie laimingi jie būtų pakeitę savo požiūrį ir siekius! Artindamiesi prie Jehovos, jie pralobtų dvasiškai, atsikratytų nerimo, jaustų ramybę ir pasitenkinimą vykdydami Dievo valią. (Psalmyno 16:11; 40:9 [40:8, Brb]; Patarlių 10:22; Filipiečiams 4:6, 7)

²² Kiti tvirtina mylį Jehovą, tačiau nepasiaukoja jam ir nesikrikštija, nes nenori įsipareigoti Dievui. Vis dėlto kiekvienas būsime jam atskaitingas. Kai išgirdome Jehovos žodį, esame įpareigoti jo laikytis. (Ezechielio 33:7-9; Romiečiams 14:12) ‘Išrinktoji tauta’, senovės izraelitai, nuo gimimo buvo Jehovai paaukoti žmonės ir privalėjo ištikimai jam tarnauti paklusdami duotiems įsakymams. (Pakartoto Įstatymo 7:6, 11) Šiandien nė vienas nebeturime tokios prigimtinės priedermės, bet kai sužinome tikslius Rašto nurodymus, reikia elgtis, kaip liepia tikėjimas.

23, 24. Kokie nuogąstavimai neturi kliudyti pasikrikštyti?

²³ Kai kam krikštytis trukdo nuogąstavimas, jog nesąs pakankamai pasisėmęs Biblijos žinių. Bet mums visiems reikia daug mokytis, nes „žmogus negali perprasti nei pradžios, nei pabaigos to, ką Dievas daro“. (Mokytojo 3:11) Pagalvokime apie etiopą eunuchą. Jis buvo prozelitas ir turėjo Rašto  žinių, bet ne viską išmanė apie Dievo tikslus. Tačiau sužinojęs, kad Jehova numatė išgelbėti žmoniją per Jėzaus išperkamąją auką, šis vyras tuoj pat krikštijosi pasinardindamas į vandenį. (Apaštalų darbų 8:26-38)

²⁴ Yra tokių, kurie nesiryžta pasiaukoti Dievui baimindamiesi nepajėgsią elgtis taip, kaip dera krikščioniui. Septyniolikmetė Monika sako: „Nedrįsau krikštytis manydama, jog nesugebėsiu laikytis pasiaukojimo įžado.“ Tačiau jei pasitikime Jehova visa širdimi, ‘jis ištiesins mūsų kelius’ ir padės mums, jo atsidavusiems tarnams, ‘gyventi tiesoje’. (Patarlių 3:5, 6; 3 Jono 4)

25. Kokį dar klausimą aptarsime?

²⁵ Visiškai pasitikėdami Jehova ir iš širdies jį mylėdami, tūkstančiai žmonių kasmet pasiaukoja jam ir pasikrikštija. O kiekvienas atsidavęs Dievui tarnas nori būti jam ištikimas. Tačiau gyvename sunkiais laikais ir patiriame įvairių tikėjimo išbandymų. (2 Timotiejui 3:1-5) Kaip galime vykdyti savo pasiaukojimo Dievui įžadą? Tai aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kaip krikštijasi krikščionys?

• Ką privalo žinoti krikštui pasirengęs žmogus?

• Kokie yra žingsniai, vedantys į krikštą?

• Kas kai kam kliudo krikštytis ir kas gali padėti įveikti tokias kliūtis?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 14 puslapyje]

Ar žinai, ką reiškia pasikrikštyti ‘vardan Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios’?