Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Noriu tarnauti Dievui“

„Noriu tarnauti Dievui“

Karalystės skelbėjai praneša

„Noriu tarnauti Dievui“

„IŠEIKITE iš jos, mano žmonės.“ Tokį angelo paraginimą girdėjo apaštalas Jonas pirmajame m. e. amžiuje. Dabartiniais laikais milijonai atviraširdžių žmonių paklūsta šiam kvietimui ir bėga iš „didžiosios Babelės“ — klaidingos religijos pasaulinės imperijos. (Apreiškimo 18:1-4, Brb) Iš jos pasitraukė ir Haičio gyventojas Vilneris. Štai jo pasakojimas.

„Gimiau 1956 metais Sen Marke katalikų šeimoje. Kaip džiaugėsi namiškiai, kai mane su kitais dviem jaunuoliais išrinko mokytis Sen Mišel de l’Ataljė seminarijoje. Paskui, 1980-aisiais, buvome pasiųsti į Belgiją tęsti mokslų Stavelo miesto katalikų universitete.

Iš pradžių labai norėjau būti dvasininku. Kartą valgykloje kunigas, atsakingas už mūsų grupę, paprašė manęs pasilikti kelioms minutėms pasikalbėti. Kaip buvau sukrėstas, kai jis atvirai pareiškė apie seksualinius jausmus man! Atmečiau jo pasiūlymą ir po šito likau visiškai nusivylęs savo siekiais. Apie incidentą parašiau namiškiams ir už kelių mėnesių palikau seminariją, nors šeima buvo tuo nepatenkinta. Apsigyvenau viename kaime ir pasirinkęs kitą profesiją mokiausi toliau.

Grįžau į San Marką nebeturėdamas nė menkiausio pasitikėjimo katalikų bažnyčia. Vis dėlto tebetroškau tarnauti Dievui, tik nežinojau kaip. Apsilankiau adventistų, baptistų, mormonų bažnyčiose. Man reikėjo dvasinio inkaro.

Paskui prisiminiau, kad mokydamasis Belgijos seminarijoje skaitydavau Krampono išverstą Bibliją ir iš jos sužinojau Dievo vardą. Su šiuo vardu lūpose karštai maldavau Dievą padėti surasti tikrąją religiją.

Gan greit mane aplankė dvi netoliese gyvenusios Jehovos liudytojos. Tai buvo kuklios, pagarbios, kilnios moterys. Stebėjausi jų pavyzdingu gyvenimu. Sykį viena iš jų pakvietė mane į Kristaus mirties Minėjimą. Man patiko visa sueiga; priėmiau pasiūlymą reguliariai studijuoti Bibliją su liudytojais. Per šešis mėnesius įsitikinau, kad dabar jau tikrai žinau, kaip tarnauti Dievui. Paaukojau savo gyvenimą Jehovai ir 1988 metais lapkričio 20-ąją pasikrikštijau.“

Vėliau Vilneris ėmėsi visalaikės tarnybos. Dabar jis yra susirinkimo vyresnysis ir drauge su žmona bei dviem vaikais džiaugiasi savo tarnyste.

[Iliustracija 9 puslapyje]

Skaitydamas Bibliją Vilneris sužinojo, kad Dievo vardas yra Jehova