Dievo įstatymai yra mums naudingi

„Kaip aš myliu Tavo Įstatymą.“ (PSALMYNO 119:97, Brb)

1. Ką įprasta manyti apie klusnumą Dievo įstatymams?

MŪSŲ amžiuje neįprasta paklusti Dievo įstatymams. Manoma, jog paisyti nematomo, nors ir aukščiausio, vadovo yra beprasmiška. Šiais moralinės laisvės laikais žmonės tvirtina, jog griežtų ribų tarp gėrio ir blogio bei daugelio kitų skirtybių nėra. (Patarlių 17:15; Izaijo 5:20) Supasaulėjusių kraštų gyventojų mąstyseną taikliai apibūdina vienos nesenos apklausos išvada, kad „dauguma amerikiečių patys nori spręsti, kas teisinga, gera, prasminga“, ir jiems nepriimtinas „nei reiklus Dievas, nei griežtos taisyklės, nei stipri vadovybė, palaikanti moralės bei kitas normas“. Vienas sociologas tvirtina, kad „paliekama patiems žmonėms nustatyti, ką reiškia teisingai, dorai gyventi“, ir priduria: „Kiekviena aukščiausia valdžia savo įsakymus turi derinti su liaudies poreikiais.“

2. Kodėl iš pirmąkart Biblijoje pasakytų žodžių apie įstatymą galime padaryti išvadą, kad paklusdami Dievui susilaukiame jo palaimų bei pritarimo?

² Esant tokiam požiūriui, mums būtina stiprinti įsitikinimą Jehovos įstatymų nauda. Verta atkreipti dėmesį į Biblijos eilutes, kuriose pirmą kartą užsimenama apie įstatymą. Pradžios 26:5 užrašyti Dievo žodžiai: „Abraomas... vykdė, ką buvau jam paliepęs: įsakymus, nuostatus ir įstatymus.“ Tai buvo pasakyta prieš šimtmečius iki Abraomo palikuonys gavo išsamų įstatymų rinkinį. Kaip Jehova atlygino Abraomui už tai, kad šis buvo klusnus ir laikėsi jo įsakų? Jehova Dievas šiam vyrui pažadėjo: „Visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis.“ (Pradžios 22:18) Vadinasi, laikydamiesi Dievo įstatymų susilaukiame jo palaimų bei pritarimo.

3. a) Kokius jausmus įstatymui puoselėjo vienas psalmininkas? b) Į ką turėtume atkreipti dėmesį?

³ Paprastai niekas širdimi neprisiriša prie įstatymo, tačiau kaip tik tokį šiltą jausmą jam puoselėjo vienas psalmių rašytojas — tikriausiai Judo princas, vėliau tapęs karaliumi. Jis tarė Dievui: „Kaip aš myliu Tavo įstatymą.“ (Psalmyno 119:97, Brb, kursyvas mūsų) Tai buvo ne emocijų antplūdis — šie žodžiai bylojo apie meilę įstatyme išreikštai Dievo valiai. Jėzus Kristus, tobulas Dievo Sūnus, irgi puoselėjo širdyje tokį pat jausmą. Pranašystėje buvo nusakytas šis Jėzaus požiūris: „Mano džiaugsmas — vykdyti tavo valią, mano Dieve, tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Psalmyno 40:9 [40:8, Brb]; Hebrajams 10:9) O  kaip yra su mumis? Ar mielai vykdome Dievo valią? Ar neabejojame Jehovos įstatymų nauda? Kiek klusnumas Dievo įstatymams veikia mūsų garbinimą, kasdienį gyvenimą, sprendimus, bendravimą su aplinkiniais? Kad tuos įsakus brangintume, dera išsiaiškinti, kodėl Dievas turi teisę juos duoti ir liepti jų laikytis.

Jehova — teisėtas įstatymų davėjas

4. Kodėl Jehovai priklauso teisė būti aukščiausiuoju įstatymų davėju?

⁴ Būdamas Kūrėjas, Jehova yra aukščiausiasis teisėtas įstatymų davėjas visatoje. (Apreiškimo 4:11) Pranašas Izaijas tvirtino: „Viešpats... mūsų įstatymų davėjas.“ (Izaijo 33:22) Jis nustatė gamtos dėsnius, valdančius gyvąją ir negyvąją kūriniją. (Jobo 38:4-38; 39:1-12; Psalmyno 104:5-19) Jehovos kūrinys žmogus paklūsta jo nustatytiems gamtos dėsniams. Nors mes turime laisvą valią ir galime viską spręsti savo nuožiūra, laimingi esame tik laikydamiesi jo duotų moralės bei tikėjimo normų. (Romiečiams 12:1; 1 Korintiečiams 2:14-16)

5. Ką apie Dievo įstatymus byloja principas, užrašytas Galatams 6:7?

⁵ Žinome, kad Jehovos nustatyti gamtos dėsniai yra nepažeidžiami. (Jeremijo 33:20, 21) Nepaisydami jų, pavyzdžiui, gravitacinės traukos dėsnio, neišvengiame liūdnų padarinių. Moraliniai Dievo įstatymai irgi yra neatšaukiami; jų nevalia apeiti ar nebaudžiamai pažeisti. Jų, kaip ir gamtos dėsnių, laikytis privalu, nors moralės įstatymams nusižengęs žmogus galbūt ne iš karto patiria pasekmes. „Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tai ir pjaus.“ (Galatams 6:7; 1 Timotiejui 5:24)

Jehovos įstatymų veikimo sritys

6. Kokias gyvenimo sritis reguliuoja Dievo įstatymai?

⁶ Dievo įstatymų tobulumą liudija Mozės įstatymas. (Romiečiams 7:12) Laikui bėgant šį kodeksą pakeitė „Kristaus įstatymas“. * (Galatams 6:2; 1 Korintiečiams 9:21) Mes, „tobulajam laisvės įstatymui“ paklūstantys krikščionys, žinome, kad savo nurodymais Dievas reguliuoja ne vieną kitą sritį, tarkim, tikėjimo tiesas ar įpročius. Jo įsakai aprėpia visus gyvenimo aspektus, taigi ir šeimos bei verslo reikalus, elgesį su kitos lyties asmeniu, požiūrį į bendratikius, mūsų įnašą į teisingą garbinimą. (Jokūbo 1:25, 27)

7. Paminėk keletą svarbių Dievo įstatymų.

⁷ Pavyzdžiui, Biblijoje sakoma: „Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei sanguliautojai su vyrais, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.“ (1 Korintiečiams 6:9, 10) Vadinasi, ištvirkavimas bei svetimavimas nėra tik „meilės romanas“ ir homoseksualizmo nepavadinsi vien „alternatyviu gyvenimo būdu“ — tai Jehovos įstatymų pažeidimas. Tą patį galima pasakyti ir apie vogimą, melavimą, šmeižimą. (Psalmyno 101:5; Kolosiečiams 3:9; 1 Petro 4:15) Jokūbas smerkė gyrimąsi, o Paulius patarė vengti kvailų šnekų, nepadorių juokų. (Efeziečiams 5:4; Jokūbo 4:16) Visos šios taisyklės, krikščionių požiūriu, irgi priskirtinos prie Dievo tobulojo įstatymo. (Psalmyno 19:8 [19:7, Brb])

8. a) Kokia yra Jehovos įstatymų esmė? b) Kokia yra pagrindinė hebrajiško žodžio, išversto „įstatymas“, reikšmė?

⁸ Tokie esminiai Jehovos Žodžio nurodymai liudija, kad Jo įstatymai — ne vien taisyklių sąrašas, o harmoningo, vaisingo gyvenimo pamatas. Jie visais atvejais padeda eiti geru keliu. Dievo įstatymai yra pamokantys, etiški. (Psalmyno 119:72) Psalmininko vartojamas žodis, verčiamas „įstatymas“, hebrajiškai yra tora. Vienas biblistas  sako: „Tai vedinys iš veiksmažodžio, reiškiančio ‘vadovauti’, ‘rodyti kelią’, ‘vesti į tikslą’. Tad jis... nurodo elgesio taisyklę.“ Psalmininkui įstatymai buvo Dievo dovana. Argi ne taip ir mes turėtume juos vertinti ir jais vadovautis?

9, 10. a) Kodėl mums būtinas patikimas vadovavimas? b) Koks yra vienintelis gero, laimingo gyvenimo raktas?

⁹ Patikimo vadovavimo reikia visoms būtybėms, net aukštesnėms už mus, pavyzdžiui, Jėzui bei kitiems angelams. (Psalmyno 8:6 [8:5, Brb]; Jono 5:30; 6:38; Hebrajams 2:7; Apreiškimo 22:8, 9) Jei Dievo vadovavimas yra naudingas tokiems tobuliems kūriniams, juolab mums, nuodėmingiems žmonėms! Tiek pasaulio istorija, tiek asmeninė patirtis liudija, kokia teisinga yra Jeremijo išvada: „Viešpatie, aš žinau, kad ne nuo žmogaus priklauso jo kelias ir kad ne nuo asmens priklauso galia eiti ir nustatyti kryptį savo žingsniams.“ (Jeremijo 10:23, Jr)

¹⁰ Kad gerai, laimingai gyventume, turime leistis vadovaujami Dievo. Gyventi pagal savo pačių normas ir nepaisyti Dievo nurodymų yra pavojinga. Tai pastebėjo karalius Saliamonas: „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį.“ (Patarlių 14:12)

Kodėl turime branginti Jehovos įstatymus

11. Kodėl turėtume trokšti perprasti Dievo įstatymus?

¹¹ Mums dera ugdytis stiprų troškimą perprasti Jehovos įstatymus. Štai kaip šį norą išreiškė psalmininkas: „Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius.“ (Psalmyno 119:18) Kuo daugiau sužinome apie Jehovą bei jo savybes, tuo geriau suvokiame Izaijo užrašytų žodžių teisingumą: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti. O, kad klausytum mano Įsakymų!“ (Izaijo 48:17, 18) Jehova nepaprastai trokšta, kad mes paklustume jo įsakams: taip išvengtume nelaimių ir džiaugtumės gyvenimu. Apžvelkime kai kuriuos svarbius motyvus, skatinančius branginti Dievo įstatymus.

12. Kodėl galime sakyti, kad mus permatantis Jehova yra geriausias įstatymų davėjas?

¹² Įstatymus duoda Dievas, pažįstąs mus kaip niekas kitas. Kadangi Jehova yra Kūrėjas, jis apie mus žino viską. (Psalmyno 139:1, 2;  Apaštalų darbų 17:24-28) Kas slypi giliai mūsų viduje, neįžvelgs nei artimiausi draugai, nei giminės, nei tėvai, netgi mes patys — tiktai Jehova! Kūrėjo niekas nepranoksta mūsų dvasinių, emocinių, protinių ir fizinių poreikių supratimu. Savo dėmesiu jis parodo, jog puikiai perpranta žmonių būdą, troškimus bei siekius. Jehova mato ne vien mūsų trūkumus, bet ir gebėjimą daryti gera. Psalmininkas sako: „Jis mūsų prigimtį žino, atsimena, kad esame dulkės.“ (Psalmyno 103:14, Brb) Todėl laikydamiesi Dievo įstatymų ir noriai paklusdami jo vadovavimui jaučiamės dvasiškai saugūs. (Patarlių 3:19-26)

13. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova išties rūpinasi mūsų gerove?

¹³ Įstatymai duoti mus mylinčio Dievo. Dievas labai trokšta žmonėms amžinos gerovės. Argi jis nepaaukojo brangiausio, ką turėjo, — savo Sūnaus kaip „išpirkos už daugelį“? (Mato 20:28) Ar Jehova nepažadėjo ‘neleisiąs mėginti mūsų virš jėgų’? (1 Korintiečiams 10:13) Argi Biblija negarantuoja, kad jis ‘mumis rūpinasi’? (1 Petro 5:7) Tik Jehova meilingai nurodo žmonijai tinkamas gaires. Jis žino, kas mums naudinga, kur skiriasi keliai į laimę ir į sielvartą. Nors esame netobuli ir klystame, jei stengiamės elgtis teisingai, Dievas mums rodo tokią meilę, kuri veda į gyvenimą ir teikia palaimų. (Ezechielio 33:11)

14. Koks svarbus skirtumas yra tarp Dievo įstatymų ir žmonių sugalvotų normų?

¹⁴ Tikrumas Dievo įstatymų nekintamumu. Šiais permainingais laikais Jehova yra tarsi uola tvirtas, esantis per nesibaigiančius amžius. (Psalmyno 90:2) Jis pats yra pasakęs: „Aš — Jehova; aš nesikeičiu.“ (Malachijo 3:6, NW) Biblija tvirtina, kad Dievo normos yra visiškai patikimos, skirtingai nei nuolat besikeičianti žmonių nuomonė. (Jokūbo 1:17) Pavyzdžiui, psichologai daugelį metų mokė tėvus nuolaidžiauti vaikams, bet vėliau kai kurie savo požiūrį pakeitė ir pasakė, kad jų patarimas buvo klaidingas. Pasaulio normos bei taisyklės keičiasi it vėjo pustomi smėlynai. O Jehovos Žodis tvirtas. Per šimtmečius nepaseno Biblijos duotas patarimas auklėti vaikus su meile. Apaštalas Paulius parašė: „Tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.“ (Efeziečiams 6:4) Kaip gera žinoti, kad tikrai galime pasikliauti Jehovos normomis — jos nesikeis!

Palaimos tiems, kas paklūsta Dievo įstatymams

15, 16. a) Kokia bus nauda taikant Jehovos normas? b) Kuo Dievo įstatymai naudingi dėl santuokinio gyvenimo?

¹⁵ Per pranašą Izaiją Dievas pasakė: „Žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu.“ (Izaijo 55:11) Būkime tikri, jog laikydamiesi jo Žodyje nurodytų normų, džiaugsimės gyvenimu, kupinu sėkmės, prasmingų darbų ir laimės.

¹⁶ Pamąstykime, kaip Dievo įstatymai padeda išsaugoti laimingą santuoką. „Tebūna visų gerbiama santuoka, — parašė Paulius, — ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.“ (Hebrajams 13:4) Sutuoktiniai privalo gerbti ir mylėti vienas kitą. „Kiekvienas jūsų temyli  savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.“ (Efeziečiams 5:33) Čia kalbama apie tokią meilę, kuri apibūdinta 1 Korintiečiams 13:4-8: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.“ Tokia meile grindžiama santuoka būna sėkminga.

17. Kuo mums naudinga taikyti Jehovos nurodymus dėl alkoholinių gėrimų vartojimo?

¹⁷ Jehovos įstatymų naudą liudija ir tai, kad jie smerkia girtuokliavimą. Dievas nepalankiai žiūri net į tuos, kurie „daug vyno geria“. (1 Timotiejui 3:3, 8; NW; Romiečiams 13:13) Begalei žmonių, ignoruojančių šias Dievo normas, įsimeta ligos arba paaštrėja seni negalavimai. Kai kas nepaiso Biblijos patarimo būti saikingam ir įpranta nusigerti, kad „atsipalaiduotų“. Girtuoklystė atneša daug bėdų: žmogus praranda savigarbą, glaudžius ryšius su artimaisiais, net šeimą, iššvaisto lėšas, netenka darbo. (Patarlių 23:19-21, 29-35) Tad argi Jehovos nurodymai dėl alkoholinių gėrimų vartojimo negarantuoja mums saugumo?

18. Kaip Dievo patarimai padeda tvarkyti materialinius reikalus? Pateik pavyzdžių.

¹⁸ Dievo patarimai taip pat padeda mums tinkamai tvarkyti materialinius dalykus. Biblija skatina krikščionis būti sąžiningus  ir darbščius. (Luko 16:10; Efeziečiams 4:28; Kolosiečiams 3:23) Taip elgdamasis ne vienas krikščionis gavo aukštesnes pareigas arba, skirtingai nuo kitų bendradarbių, nebuvo atleistas. Be to, vengdamas tokių Rašto smerkiamų įpročių kaip lošimas, rūkymas, narkomanija, žmogus nepaleidžia vėjais savo lėšų. Yra ir daugiau pavyzdžių, liudijančių, kokios naudingos Dievo normos tvarkant materialinius reikalus.

19, 20. Kodėl Dievo įstatymus išmintinga pripažinti ir tvirtai jų laikytis?

¹⁹ Netobulam žmogui lengva nukrypti nuo Dievo įstatymų bei normų. Pagalvok apie izraelitus, susirinkusius prie Sinajaus kalno. Dievas pasakė: „Jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų.“ Jie tarė: „Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime!“ Tačiau izraelitai elgėsi visiškai priešingai. (Išėjimo 19:5, 8, Brb; Psalmyno 106:12-43) Neikime jų keliu, o tvirtai laikykimės Dievo normų.

²⁰ Kuo stropiau laikydamiesi puikių Jehovos įstatymų, padedančių vadovautis gyvenime, žengsime išminties ir laimės keliu. (Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb]) Kad sėkmingai taikytume Dievo principus, turime juos perprasti ir branginti. Tai bus kito straipsnio tema.

[Išnaša]

Ar įsiminei?

• Kodėl galime būti tikri, kad Dievo įstatymai yra mums naudingi?

• Kodėl Jehovos įstatymus reikia branginti?

• Kuo naudingi Dievo įstatymai?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 13 puslapyje]

Abraomas buvo nepaprastai palaimintas už klusnumą Jehovos įstatymams

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Neramus, kupinas rūpesčių gyvenimas kliudo žmonėms pažinti Dievo įstatymus

[Iliustracija 17 puslapyje]

Dievo įstatymai, lyg švyturys ant uolos, yra tvirti ir nekintami