Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Du pastoriai, vertinę Raselo raštus

Du pastoriai, vertinę Raselo raštus

Du pastoriai, vertinę Raselo raštus

ČARLSAS TEIZAS RASELAS, daug darbavęsis Jehovą garbinančių tikrųjų krikščionių organizacijoje, 1891 metais pirmą kartą lankėsi Europoje. Pasak kai kurių pranešimų, trumpai sustojęs Pinerole (Italija) Raselas sutiko profesorių Danielių Rivuarą, buvusį vienos religinės grupės, valdiečių, * pastorių. Nors palikęs dvasininko tarnybą Rivuaras ir toliau palaikė glaudžius ryšius su valdiečiais, jis buvo plačių pažiūrų ir skaitė daugelį Raselo parašytų leidinių.

1903-iaisiais Rivuaras į italų kalbą išvertė Raselo knygą Dieviškasis amžių planas ir savo lėšomis ją išleido (anksčiau nei išėjo patvirtintas itališkas leidimas). Knygos pratarmėje Rivuaras rašė: „Šį pirmąjį itališką leidimą pavedame Viešpaties globai. Te jis palaimins jį, nors netobulai išverstą, kad skambėtų gyrius švenčiausiajam jo vardui ir itališkai kalbantys jo vaikai taptų labiau jam atsidavę. Tegu visi tie, kurie skaitydami šią knygą suvoks Dievo turtų, išminties, jo plano ir meilės pažinimo gilybę, bus širdimi paskatinti dėkoti pačiam Dievui, kurio malone šis darbas galėjo būti išleistas.“

Rivuaras dar ėmėsi versti į italų kalbą žurnalą „Siono Sargybos bokštas ir Kristaus dalyvavimo šauklys“. Šis Sargybos bokšto pirmtakas kaip ketvirtinis leidinys pasirodė 1903 metais. Nors profesorius Rivuaras niekada netapo Biblijos tyrinėtoju (taip tada vadinosi Jehovos liudytojai), jis rūpinosi skleisti Biblijos žinią, aiškinamą Biblijos tyrinėtojų leidiniuose.

„Tarsi žvynai nukrito nuo akių“

Kitas valdiečių pastorius, vertinęs Raselo leidinius, buvo Džiuzepė Banketis. Džiuzepės tėvas atsisakė katalikybės ir savo sūnų auklėjo valdiečių dvasia. 1894 metais Džiuzepė tapo pastoriumi ir tarnavo įvairiose valdiečių bendruomenėse Apulijoje ir Abrucyje, taip pat Elbos ir Sicilijos salose.

Patvirtintas Raselo knygos Dieviškasis amžių planas leidimas italų kalba išėjo 1905-aisiais. Banketis šiai knygai parašė jaudinančius komentarus. Jie pasirodė protestantų periodiniame leidinyje La Rivista Cristiana. Bankečio žodžiais, Raselo knyga „mums yra aiškiausias ir patikimiausias vadovas, kuriuo remdamasis kiekvienas krikščionis gali naudingai ir vaisingai tyrinėti Šventąjį Raštą... Kai perskaičiau šią knygą, man tarsi žvynai nukrito nuo akių ir kelias prie Dievo tapo tiesesnis ir lengvesnis. Akivaizdžių prieštaravimų beveik nebeliko. Sunkiai suprantamos doktrinos pasidarė nesudėtingos ir visiškai priimtinos. Dalykai, anksčiau nesuvokiami, tapo aiškūs. Puikus Dievo išgelbėjimo per Kristų planas man pasirodė toks neįtikėtinai paprastas, kad su Apaštalu norisi šaukti: ‘O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme!’“ (Romiečiams 11:33)

Kaip 1925 metais pažymėjo Remižas Kuminetis, Banketis „labai prijautė“ Biblijos tyrinėtojų veiklai ir buvo „visiškai įsitikinęs“, kad tikėjimo doktrinas jie aiškina teisingai. Be to, jis stengėsi tas doktrinas paskelbti kitiems.

Iš Bankečio raštų matyti, kad, kaip ir Jehovos liudytojai, jis tikėjo Biblijos mokymu apie žemiškąjį prikėlimą. Jis pritarė Biblijos tyrinėtojams ir pats aiškino, kad Jėzaus mirties metus Dievas nustatė ir atskleidė per Danieliaus pranašystę apie 70 savaičių. (Danieliaus 9:24-27, Brb) Ne sykį, priešingai nei mokė jo bažnyčia, Banketis teigė, jog Jėzaus Kristaus mirties Minėjimą reikia švęsti tik kartą per metus, „tikrąją sukakties dieną“. (Luko 22:19, 20) Jis atmetė Darvino evoliucijos teoriją ir tvirtino, kad tikrieji krikščionys neturi dalyvauti pasaulio karuose. (Izaijo 2:4)

Sykį Banketis aptarinėjo Raselo raštus su vienu vyru, Kembelu Volu. Atremdamas jo kritiką Banketis pasakė: „Esu tikras, kad jeigu perskaitytumėte visus šešis Raselo raštų tomus, pajustumėte didelį vidinį džiaugsmą ir nuoširdžiai man padėkotumėte. Nepervertinu jo doktrinos; bet pats perskaičiau tas knygas prieš vienuolika metų ir kasdien dėkoju Dievui, kad taip mane apšvietė ir paguodė per veikalą, aiškiai ir tvirtai besiremiantį Šventuoju Raštu.“

„Klausykimės, klausykimės, klausykimės“

Reikšminga, kad šie du valdiečių pastoriai — Danielius Rivuaras ir Džiuzepė Banketis — palankiai vertino Raselo Biblijos aiškinimą. Banketis rašė: „Sakau jums: joks evangelikas iš mūsų tarpo, netgi pastoriai ar teologijos profesoriai, niekas nežino visko. Mums dar reikia suprasti daug daug kitų dalykų... [Turime] sustoti ir klausytis, nenusiteikti, jog visa tai žinome, ir neatmesti to, kas mums siūloma tyrinėti. Verčiau klausykimės, klausykimės, klausykimės.“

Kasmet tūkstančiai įsiklauso į Karalystės žinią, kurią į jų namus atneša Jehovos liudytojai. Nešališki žmonės, trokštantys Biblijos tiesos, visur atsiliepia į Jėzaus kvietimą: „Sek paskui mane.“ (Morkaus 10:17-21; Apreiškimo 22:17)

[Išnaša]

^ pstr. 2 Valdiečių pavadinimas kilo iš Pjero Valdo, XII a. pirklio iš Liono (Prancūzija), pavardės. Valdas buvo atskirtas nuo Katalikų bažnyčios už savo įsitikinimus. Daugiau apie valdiečius skaitykite 2002 m. kovo 15 d. Sargybos bokšto straipsnyje „Valdiečiai. Nuo erezijos prie protestantizmo“.

[Iliustracija 28 puslapyje]

Profesorius Danielius Rivuaras

[Iliustracija 29 puslapyje]

Džiuzepė Banketis

[Šaltinio nuoroda]

Banketis: La Luce, April 14, 1926