Jehova neapkenčia neištikimybės

‘Nesielkite neištikimai vienas su kitu.’ (MALACHIJO 2:10)

1. Ko Dievas reikalauja iš tų, kurie trokšta gyventi amžinai?

AR NORI gyventi amžinai? ‘Žinoma, noriu’, — tikriausiai atsakysi, jei neabejoji šia Biblijoje pažadėta viltimi. Tačiau trokšdamas, kad Dievas apdovanotų tave amžinu gyvenimu naujajame pasaulyje, turi paklusti jo reikalavimams. (Mokytojo 12:13; Jono 17:3) Gal to tikėtis iš netobulų žmonių neišmintinga? Anaiptol, nes pats Jehova mus padrąsina: „Aš noriu ištikimos meilės, o ne aukos, ir Dievo pažinimas man mielesnis negu deginamosios aukos.“ (Ozėjo 6:6) Vadinasi, net klystantis žmogus gali patenkinti Dievo reikalavimus.

2. Kaip daugelis izraelitų elgėsi su Jehova?

² Tačiau ne kiekvienas linkęs vykdyti Jehovos valią. Pasak Ozėjo, net daugelis izraelitų to nenorėjo. Tauta buvo prisiekusi laikytis sandoros ir paklusti Dievo įsakymams. (Išėjimo 24:1-8) Tačiau netrukus ji „sulaužė sandorą“ — pažeidė tuos įstatymus. Jehova pasakė, kad anie izraelitai ‘tapo jam neištikimi’. (Ozėjo 6:7; NW) Aibė žmonių taip daro ir toliau. Jehova nekenčia, kai klastingai elgiamasi su juo arba tais, kurie jį myli ir jam tarnauja.

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Ozėjas buvo ne vienintelis pranašas, pabrėžęs, kad Dievas smerkia neištikimybę. Tokią pat nuostatą reikia ugdytis ir mums, jei trokštame gyventi laimingai. Ankstesniame straipsnyje jau pradėjome tyrinėti Malachijo pranašystes ir apžvelgėme jo knygos pirmąjį skyrių. Dabar pereikime prie antrojo skyriaus, kuriame toliau kalbama apie Dievo požiūrį į neištikimybę. Nors pranašas apsakė Dievo tautos būklę praėjus dešimtmečiams po sugrįžimo iš Babilono nelaisvės, antrajame skyriuje rašoma apie tai, kas labai reikšminga ir mums.

Smerktini kunigai

4. Kaip Jehova įspėjo kunigus?

⁴ Antrasis skyrius prasideda Jehovos perspėjimu žydų kunigams dėl to, kad šie iškrypo iš jo teisingo kelio. Jei kunigai neklausys Jehovos žodžio ir nepasitaisys, jų laukia liūdnos dienos. Atkreipkime dėmesį į pirmąsias dvi eilutes: „O dabar, kunigai, štai įsakymas jums. Jei neklausysite ir nepaimsite į širdį, kad reikia gerbti mano vardą, — sako Galybių Viešpats, — tai prakeiksiu jus ir visa, kas neša jums palaimą.“ Mokydami tautą Dievo įstatymų ir jų laikydamiesi, kunigai būtų buvę palaiminti. Kadangi jie to nedarė, bus prakeikti. Net kunigų ištariami palaiminimai virs prakeiksmu.

5, 6. a) Kodėl ypač smerktini buvo kunigai? b) Kaip Jehova išreiškė savo panieką kunigams?

⁵ Kodėl ypač smerktini buvo kunigai? Septintoje eilutėje (Brb) užrašytas aiškus atsakymas: „Kunigo lūpos turėtų teikti žinių  ir iš jo burnos bus ieškoma įstatymo, nes jis yra kareivijų Viešpaties pasiuntinys.“ Daugiau nei prieš tūkstantį metų Izraelis per Mozę gavo Dievo įstatymus, kurie kunigams liepė „mokyti izraelitus visų įstatų, kuriuos jiems paskelbė Viešpats“. (Kunigų 10:11) Deja, vėliau rašytojas 2 Metraščių 15:3 (Brb) konstatavo: „Ilgą laiką Izraelis gyveno be tikro Dievo, be pamokančio kunigo ir be įstatymo.“

⁶ Malachijo laikais, penktajame amžiuje p. m. e., susiklostė tokia pat padėtis. Kunigai nemokė tautos Dievo Įstatymo, todėl su jais turėjo būti atsiskaityta. Kieti yra jiems skirti Jehovos žodžiai. Malachijo 2:3 sakoma: „Drėbsiu jums į veidą mėšlą, jūsų iškilmių atnašų mėšlą.“ Tai bent bausmė! Aukojamų gyvulių mėšlas būdavo išnešamas už stovyklos ir sudeginamas. (Kunigų 16:27) Bet Jehova pažadėjo sviesti mėšlą kunigams į veidą, vadinasi, su panieka atmetė ir aukas, ir pačius aukotojus.

7. Kodėl Jehova užsirūstino ant Įstatymo mokytojų?

⁷ Jau prieš daugelį amžių iki Malachijo laikų Jehova buvo įpareigojęs levitus rūpintis Susitikimo padangte, vėliau šventykla ir atlikti šventą tarnybą. Jie turėjo būti Izraelio mokytojai. Tai būtų garantavę jiems ir tautai gyvavimą bei ramybę. (Skaičių 3:5-8) Tačiau ilgainiui levitų širdyse išblėso Dievo baimė. Užtat Jehova jiems pasakė: „Jūs nuklydote nuo to kelio, daugelį suvedžiojote savo mokymu, sulaužėte Levio Sandorą..., nesilaikėte mano kelių.“ (Malachijo 2:8, 9) Nemokydami tiesos ir rodydami prastą pavyzdį, kunigai suklaidino daugelį izraelitų, todėl Jehova ant jų užsirūstino teisėtai.

Laikykimės Dievo normų

8. Ar žmogus pajėgus laikytis Dievo normų? Paaiškink.

⁸ Nemanykime, kad ano meto kunigų reikėjo gailėtis ir jiems atleisti kaip netobuliems asmenims, nepajėgiantiems laikytis Dievo normų. Iš tikrųjų žmogus gali laikytis Jehovos įsakymų: Dievas nereikalauja to, ko nepajėgtume. Kai kurie kunigai tikriausiai paisė Dievo reikalavimų; nėra abejonių, kad vėliau Dievo įsakų klausė didysis „vyriausiasis kunigas“ — Jėzus. (Hebrajams 3:1) Jam visiškai tiko šie žodžiai: „Tiesos įstatymas buvo jo burnoje, netiesos nebuvo jo lūpose. Jis su manimi vaikščiojo ramybėje ir tiesoje ir daugelį nukreipė nuo nuodėmės.“ (Malachijo 2:6, Brb)

9. Kas mūsų laikais ištikimai dalijasi Biblijos tiesa?

 ⁹ Šiais laikais jau daugiau nei šimtmetį panašų pavyzdį rodo dangiškąją viltį puoselėjantys pateptieji Kristaus broliai, kurie tarnauja kaip ‘šventoji kunigija ir atnašauja dvasines aukas, priimtinas Dievui’. (1 Petro 2:5) Jie vadovauja Biblijos tiesų skelbimo darbui. Ar išgirdęs šių tarnų skleidžiamą tiesą nepastebėjai, kad jų lūpose yra pats tiesos įstatymas? Pateptieji krikščionys padeda daug kam pasitraukti iš klaidatikystės ir dabar jų veiklos vaisius žemėje — milijonai žmonių, išmanančių Biblijos tiesas ir turinčių amžinojo gyvenimo viltį. O pastarieji milijonus kitų irgi moko tiesos įstatymo. (Jono 10:16; Apreiškimo 7:9)

Kodėl reikia kalbėti atsakingai

10. Kodėl turime būti atsakingi už savo žodžius?

¹⁰ Tačiau kalbėti reikia atsakingai. Pasimokykime iš to, kas pasakyta Malachijo 2:1-9. Ar saugomės, kad mūsų lūpos netartų netiesos? Pavyzdžiui, ar namiškiai tikrai gali neabejoti mūsų žodžiais? O dvasiniai broliai ir seserys ar gali mumis pasitikėti? Kai kas lengvai įpranta šnekėti taip, kad neapkaltinsi jų melu, bet sykiu klaidina kitą žmogų. Kai kurie galbūt pernelyg išpučia arba nuslepia faktus, susijusius su verslu. Argi Jehova to nemato? Jei taip darytume, ar mūsų lūpų gyrius būtų priimtina auka?

11. Kas ypač turi atsakingai kalbėti?

¹¹ Broliams, kuriems susirinkime suteikta garbė mokyti Dievo Žodžio, tinka įspėjimas iš Malachijo 2:7 (Brb). Ten sakoma, kad jų lūpos „turėtų teikti žinių ir iš [jų] burnos bus ieškoma įstatymo“. Tokiems mokytojams tenka didelė atsakomybė, nes Jokūbo 3:1 nurodyta, kad jų „laukia griežtesnis teismas“. Broliai turi mokyti gyvai, entuziastingai, bet, svarbiausia, viską tvirtai grįsdami rašytiniu Dievo Žodžiu bei Jehovos organizacijos nurodymais. Taip jie ‘sugebės kitus mokyti’. Todėl jiems patariama: „Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį.“ (2 Timotiejui 2:2, 15, Brb)

12. Ko turi saugotis susirinkime mokantys broliai?

¹² Neatsakingai kalbėdami, galime susigundyti įterpti į mokymus asmeninę nuomonę. Tai ypač pavojinga, kai asmuo pasikliauja savo išvadomis, net jei jos prieštarauja Jehovos organizacijos mokymams. Malachijo 2-ajame skyriuje nurodoma, jog iš susirinkimo brolių turėtume tikėtis, kad jie lavins mus remdamiesi Dievo mokymu, o ne savo idėjomis, galinčiomis suklaidinti kaimenę. Jėzus pasakė: „Kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.“ (Mato 18:6)

 Ar dera tuoktis su netikinčiu

13, 14. Į kokį vieną įprotį, liudijantį neištikimybę, atkreipė dėmesį Malachijas?

¹³ Malachijo 2-ajame skyriuje nuo 10 eilutės dar atviriau kalbama apie neištikimybę. Malachijas sugretina du dalykus ir abu juos priskiria neištikimybei. Jis pradeda savo patarimą tokiais klausimais: „Argi ne vieną tėvą mes visi turime? Argi ne vienas Dievas mus sukūrė? Tad kodėl neištikimai elgiamės vienas su kitu, paniekindami mūsų protėvių Sandorą?“ Paskui 11-oje eilutėje (NW) priduria, kad izraelitų neištikimybė prilygsta „Jehovos šventumo“ išniekinimui. Kuo jie taip sunkiai nusidėjo? Toje pačioje eilutėje paminėtas ydingas izraelitų įprotis: jie „paėmė žmona svetimo dievo dukterį“.

¹⁴ Kitaip tariant, kai kurie Jehovai pasiaukojusios izraelitų tautos vyrai vesdavo kitatikes moteris. Kontekstas padeda suprasti, kodėl tai buvo sunkus nusikaltimas. Dešimtoje eilutėje rašoma, kad jie turėjo „vieną tėvą“. Tai buvo ne Jokūbas (pervardytas Izraeliu), ne Abraomas ir net ne Adomas. Iš Malachijo 1:6 aišku, jog „vienas tėvas“ — Jehova. Izraelio tautą su Jehova vienijo ryšys, ji buvo savo „protėvių Sandoros“ dalininkė. Tarp šios sandoros įstatymų buvo ir toks: „Nesigiminiuok su jomis vedybomis. Savo dukters neduok jų sūnui nei jų dukters neimk savo sūnui.“ (Pakartoto Įstatymo 7:3, Brb)

15. a) Kaip kai kas samprotauja tuokdamasis su netikinčiu? b) Koks yra Jehovos požiūris dėl santuokos?

¹⁵ Kai kas šiandien galbūt samprotauja taip: ‘Juk man patinkantis žmogus tiesiog nuostabus. Laikui bėgant jis (arba ji), ko gero, pasirinks teisingąjį garbinimą.’ Tokią galvoseną tinkamai apibūdina įkvėptos eilutės: „Širdis už viską klastingesnė ir nenuspėjama.“ (Jeremijo 17:9, NW) Apie Dievo požiūrį į santuoką su netikinčiu pasakyta Malachijo 2:12 (Brb): „Viešpats sunaikins tuos..., kurie taip daro.“ Todėl krikščionys yra skatinami tuoktis „tik Viešpatyje“. (1 Korintiečiams 7:39) Krikščionių įstatymai nereikalauja sunaikinti to, kuris susituokia su netikinčiu. Tačiau jei pasirinktasis sutuoktinis taip ir lieka netikintis, kas bus su juo, kai Dievas ims naikinti šią sistemą? (Psalmyno 37:37, 38)

Skriauda sutuoktiniui

16, 17. Dėl kokios neištikimybės buvo kalti kai kurie izraelitai?

¹⁶ Toliau Malachijas kalba apie kitą neištikimybę: žmonai daromą skriaudą, ypač neteisėtas skyrybas. Antrojo skyriaus 14-oje eilutėje (Brb) sakoma: „Viešpats yra liudytojas tarp tavęs ir tavo jaunystės žmonos, kuriai tu buvai neištikimas, nors ji yra tavo draugė ir sandoros žmona.“ Dėl izraelitų neištikimybės savo žmonai Jehovos aukuras buvo ‘užlietas ašaromis’. (Malachijo 2:13, NW) Tie vyrai rasdavo įvairiausių neteisėtų dingsčių išsiskirti ir palikti jaunystės žmonas galbūt norėdami vesti jaunesnes moteris arba pagones. O nedori  kunigai nedrausdavo to daryti. Bet Malachijo 2:16 rašoma: „Aš nekenčiu skyrybų, — sako Viešpats, Izraelio Dievas.“ Vėliau Jėzus nurodė, kad paleistuvystė yra vienintelė skyrybų priežastis, leidžianti nekaltajam vėl susituokti. (Mato 19:9)

¹⁷ Įsiklausykime į Malachijo žodžius, skatinančius nebūti beširdžiams. Sakydamas „tavo draugė ir sandoros žmona“, Malachijas primena vyrui, kad šis buvo vedęs bendratikę, izraelitę, kurią kadaise išsirinko mylimąja bei gyvenimo drauge. Nors jiedu tikriausiai susituokė jaunystėje, ši sąjunga tebegalioja ir po daugelio metų, net atėjus senatvei.

18. Kuo tinkamas Malachijo patarimas dėl neištikimybės mūsų dienomis?

¹⁸ Šis patarimas toks pat svarbus ir šiandien. Argi ne apgailėtina, kad kai kurie nepaiso Dievo nurodymo tuoktis tik Viešpatyje arba nesistengia išlaikyti santuoką tvirtą? Dievo nekenčiamą savo poelgį — skyrybas ne dėl Raštu pagrįstos priežasties, o dėl santuokos su kitu jie stengiasi kaip nors pateisinti. Taip jie ‘vargina Jehovą’. Malachijo dienomis izraelitai, neklausę Dievo patarimo, netgi manė, kad toks Jehovos požiūris yra nepateisinamas. Jų mintyse sukosi klausimas: „Kur teisingumo Dievas?“ Nepakliūkime į tokias pinkles. (Malachijo 2:17; NW)

19. Kaip vyrai ir žmonos gali gauti Dievo dvasios?

¹⁹ Pasak Malachijo, vis dėlto buvo vyrų, kurie su žmonomis nesielgė klastūniškai. Jie ‘turėjo Dievo šventosios dvasios likutį’.  (Malachijo 2:15, NW) Laimei, dabar Dievo organizacijoje gausu vyrų, ‘gerbiančių žmonas’. (1 Petro 3:7, Brb) Jie nei veiksmais, nei žodžiais neužgauna savo sutuoktinės, vengia žeminančių seksualinių įpročių, neniekina jos: neflirtuoja su kitomis, nesidomi pornografija. Savo organizaciją Jehova taip pat laimina daugybe krikščionių žmonų, ištikimų Dievui bei jo įstatymams. Tokie vyrai bei moterys žino, ko Dievas neapkenčia, todėl stengiasi jam įtikti mąstysena ir elgesiu. Sekime jų pavyzdžiu, ‘klausykime Dievo’ ir jis gausiai teiks mums savo šventosios dvasios. (Apaštalų darbų 5:29)

20. Koks metas artėja visai žmonijai?

²⁰ Jau greit Jehova teis visą pasaulį. Kiekvienas turės jam atsiskaityti už savo įsitikinimus ir veiksmus. „Kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save.“ (Romiečiams 14:12) Kyla svarbus klausimas: kas pergyvens Jehovos dieną? Tai temai skirtas paskutinis, trečiasis, šios serijos straipsnis.

Ar gali paaiškinti?

• Už ką labiausiai Jehova pasmerkė Izraelio kunigus?

• Iš ko sprendžiame, kad žmogus pajėgus laikytis Dievo normų?

• Kodėl turime atidžiai stebėti save mokydami kitus?

• Kokius du dalykus Jehova ypač pasmerkė?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Malachijo dienų kunigai buvo pasmerkti už tai, kad nesielgė, kaip liepė Jehova

[Iliustracija 16 puslapyje]

Atidžiai stebėkime save, kad skleistume ne pačių idėjas, o Jehovos mokymą

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Jehova pasmerkė izraelitus už lengvabūdiškas skyrybas dėl noro tuoktis su pagonėmis

[Iliustracija 18 puslapyje]

Šiandien krikščionys gerbia santuoką