Kam turime rodyti ištikimą meilę?

„Rodykite ištikimą meilę vienas kitam.“ (ZACHARIJO 7:9, NW)

1, 2. a) Kodėl turime rodyti ištikimą meilę? b) Kokius klausimus aptarsime?

JEHOVOS DIEVO Žodis ragina mylėti „ištikimą meilę“. (Michėjo 6:8, NW, išnaša) Jame nurodyta, kodėl turime taip elgtis. Viena, dėl to, kad „žmogaus gerumas [„ištikima meilė“, NW] teikia gera jam pačiam“. (Patarlių 11:17) Visiškai teisingai! Žmogus per ištikimą meilę užmezga šiltus, glaudžius ryšius su kitais ir taip išties praturtėja — įgyja tikrų draugų! (Patarlių 18:24)

² Be to, Rašte sakoma: „Kas vejasi teisingumą bei ištikimą meilę, ras gyvenimą.“ (Patarlių 21:21, NW) Už ištikimą meilę Dievas tikrai brangins mus ir ateityje apdovanos palaimomis, tarp jų ir amžinuoju gyvenimu. Kaip ir kam galime rodyti ištikimą meilę? Ar skiriasi ištikima meilė nuo mums įprasto maloningumo ir apskritai nuo gerumo?

Maloningumas ir ištikima meilė

3. Kuo skiriasi ištikima meilė nuo įprasto maloningumo?

³ Įprastas maloningumas ir ištikima meilė daug kuo skiriasi. Pavyzdžiui, dažnai asmuo elgiasi maloningai net su tais, kuriems  jis neatsidavęs ir kurie nėra jam artimi. O rodydami kitiems ištikimą meilę, meilingai prie jų prisirišame. Biblijoje skaitome, kad ištikima meilė galima tarp žmonių, kuriuos jau sieja ryšys. (Pradžios 20:13, NW; 2 Samuelio 3:8, NW; 16:17, NW) Rašte taip pat minima, kad ištikimai mylėti galime asmenis, su kuriais suartėjame dėl anksčiau kaip nors parodytos šios savybės. (Jozuės 2:1, 12-14, NW; 1 Samuelio 15:6, NW; 2 Samuelio 10:1, 2, NW) Skirtumas tarp maloningumo ir ištikimos meilės aiškiai matomas sugretinus du Biblijoje užrašytus atsitikimus.

4, 5. Kokie du Biblijos pavyzdžiai liudija apie skirtumą tarp ištikimos meilės ir įprasto maloningumo?

⁴ Viename pasakojime kalbama, kaip būrys žmonių, tarp kurių buvo ir apaštalas Paulius, plaukė laivu ir patyrė katastrofą. Jie išsigelbėjo ir atsidūrė Maltos saloje. (Apaštalų darbų 27:37—28:1) Maltiečiai buvo jiems svetingi ir parodė „nepaprastą maloningumą“, nors išplaukusių į krantą keliautojų nepažinojo ir niekas neįpareigojo jų taip elgtis. (Apaštalų darbų 28:2, 7, Jr) Šis meilingas svetingumas buvo spontaniškas — tai ir yra maloningumas, kurį paprastai žmonės rodo pašaliečiams.

⁵ Palyginimui pažvelkime, koks buvo karaliaus Dovydo svetingumas savo draugo Jehonatano sūnui Mefi Bošetui. Dovydas jam kalbėjo: „Tu visuomet valgysi prie mano stalo.“ Karalius paaiškino, kodėl taip nusprendė: „Tikrai parodysiu ištikimą gerumą [„ištikimą meilę“, NW] dėl tavo tėvo Jehonatano.“ (2 Samuelio 9:6, 7, 13) Tai nebuvo paprastas maloningumas, o ištikima meile pagrįstas svetingumas, įrodantis, kad Dovydas liko ištikimas žmogui, su kuriuo jį kadaise vienijo glaudūs saitai. (1 Samuelio 18:3; 20:15, 42) Šiandien Dievo tarnai irgi elgiasi maloningai su visais žmonėmis, bet ištikima meile myli savo bendratikius, santykius su kuriais laimina pats Dievas. (Mato 5:45; Galatams 6:10)

6. Apie kokius žmogaus ištikimosios meilės aspektus byloja Dievo Žodis?

⁶ Norėdami geriau žinoti kitus ištikimos meilės aspektus, trumpai apžvelgsime tris Biblijos pasakojimus, bylojančius apie šią savybę. Iš jų matyti, kad žmogaus ištikimoji meilė būna: 1) grindžiama darbais, 2) išreiškiama noriai, 3) rodoma tiems, kam jos labiausiai reikia. Be to, šie pasakojimai moko, kaip mes galime ištikimai mylėti.

Tėvo ištikimosios meilės pavyzdys

7. Ką Abraomo tarnas papasakojo Betueliui ir Labanui ir dėl ko paprašė apsispręsti?

⁷ Pradžios 24:28-67 toliau pasakojama apie pirmame straipsnyje minėtą Abraomo tarną. Po susitikimo su Rebeka jis buvo pakviestas į Betuelio, merginos tėvo, namus. (28-32 eilutės) Čia tarnas išsamiai papasakojo, kaip ieškojo žmonos Abraomo sūnui. (33-47 eilutės) Jis pabrėžė manąs, jog jį lydėjusi klotis yra ženklas nuo Jehovos, ‘atvedusio jį tiesiu keliu gauti savo šeimininko giminaičio dukterį jo sūnui’. (48 eilutė) Vyriškis neabejojo, kad jo nuoširdūs žodžiai apie šį atsitikimą įtikins Betuelį bei jo sūnų Labaną, jog kelionės sėkmę lėmė Jehovos ranka. Paskui tarnas tarė: „Jeigu ketinate parodyti mano šeimininkui ištikimą gerumą [„ištikimą meilę“, NW], tai sakykite, ir jeigu ne, tai sakykite, idant galėčiau pasukti į kairę ar į dešinę.“ (49 eilutė)

8. Kaip Betuelis apsisprendė dėl Rebekos?

 ⁸ Jehova jau buvo parodęs ištikimą meilę Abraomui. (Pradžios 24:12, 14, 27) Ar Betuelis pasielgs taip pat ir leis Rebekai vykti su Abraomo tarnu, tai yra ar Dievo ištikimąją meilę lydės ištikima žmogaus meilė? O gal ilga tarno kelionė buvo veltui? Abraomo tarnui tikriausiai buvo labai malonu, kai Labanas ir Betuelis pasakė: „Reikalas Viešpaties nuspręstas.“ (50 eilutė) Jie pripažino, kad viską sutvarkė Jehova ir tučtuojau sutiko su jo sprendimu. Tad Betuelis irgi parodė ištikimą meilę ir pasakė: „Žiūrėk, Rebeka stovi prieš tave, pasiimk ją ir keliauk. Tebūna ji tavo šeimininko sūnaus žmona, kaip Viešpats kalbėjo.“ (51 eilutė) Rebeka sutiko vykti su Abraomo tarnu ir netrukus tapo mylima Izaoko žmona. (49, 52-58, 67 eilutės)

Sūnaus ištikimosios meilės pavyzdys

9, 10. a) Ko Jokūbas paprašė Juozapą? b) Kaip Juozapas parodė ištikimą meilę tėvui?

⁹ Ištikima meilė buvo parodyta ir Abraomo vaikaičiui Jokūbui. Pradžios 47 skyriuje pasakojama, kad jam gyvenant Egipte ‘priartėjo mirtis’. (27-29 eilutės) Jis buvo susirūpinęs, nes mirti tenka ne toje šalyje, kurią Dievas pažadėjo Abraomui. (Pradžios 15:18; 35:10, 12; 49:29-32) Jokūbas nenorėjo būti palaidotas Egipte, todėl prašė jo palaikus perkelti į Kanaaną. Kas galėjo geriausiai tuo pasirūpinti, jei ne sūnus Juozapas, užimantis įtakingą postą?

¹⁰ Rašte sakoma: „[Jokūbas] pasišaukė savo sūnų Juozapą ir tarė jam: ‘Jei randu malonę tavo akyse, ... pažadėk, kad elgsiesi su manimi ištikimai mylėdamas. Prašau nelaidoti manęs Egipte. Kai atsigulsiu su savo protėviais, išnešk mane iš Egipto ir palaidok jų kape.’“ (Pradžios 47:29, 30) Juozapas pažadėjo įvykdyti prašymą ir po šito tėvas gan greit mirė. Juozapas drauge su kitais Jokūbo sūnumis iškeliavo į „Kanaano kraštą ir palaidojo [tėvą] oloje priešais Mamrę, Machpelos lauke, kurį kapo vietai Abraomas nupirko“. (Pradžios 50:5-8, 12-14) Taip Juozapas parodė ištikimą meilę savo tėvui.

Marčios ištikimosios meilės pavyzdys

11, 12. a) Kaip Rūta parodė ištikimą meilę Noomei? b) Kokia prasme Rūtos ištikimoji meilė buvo didesnė „paskutiniuoju atveju“ nei „pirmuoju“?

¹¹ Rūtos knygoje pasakojama, kaip našlei Noomei jos moabitė marti Rūta, irgi našlaujanti moteris, parodė ištikimą meilę. Noomei nutarus sugrįžti į Judo Betliejų Rūta dėl savo ištikimos meilės jai apsisprendė keliauti kartu. Ji pasakė: „Kur eisi tu, ten eisiu ir aš, kur būsi tu, ten būsiu ir aš! Tavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas — mano Dievas!“ (Rūtos 1:16) Vėliau Rūta dar sykį pasirodė ištikimai mylinti Noomę, kai sutiko tekėti už jos pagyvenusio giminaičio Boazo. * (Pakartoto Įstatymo 25:5, 6; Rūtos 3:6-9) Šis pasakė Rūtai: „Paskutiniuoju atveju tu parodei didesnę ištikimą meilę nei pirmuoju, nes nesekiojai paskui jaunus vyrus — vargšus ar turtingus.“ (Rūtos 3:10, NW)

¹² „Pirmasis atvejis“ — tai Rūtos parodyta ištikima meilė tada, kai ji palikusi savo tautą iškeliavo su Noome. (Rūtos 1:14; 2:11) Tačiau net ir tą poelgį pranoko ištikima Rūtos meilė, parodyta paskutiniuoju  atveju — jos sutikimas tekėti už Boazo. Taip Rūta galėjo padovanoti jau nebevaisingai Noomei palikuonį. Kai Rūta ištekėjo ir susilaukė kūdikio, betliejietės kalbėjo: „Noomei gimė sūnus!“ (Rūtos 4:14, 17) Rūta tikrai buvo „kilni moteris“, užtat Jehova suteikė jai didžią garbę tapti Jėzaus Kristaus prosenele. (Rūtos 2:12; 3:11; 4:18-22; Mato 1:1, 5, 6)

Ištikima meilė liudijama darbais

13. Kaip Betuelis, Juozapas ir Rūta paliudijo savo ištikimą meilę?

¹³ Ar pastebėjai, kaip Betuelis, Juozapas ir Rūta parodė savo ištikimą meilę? Ne vien švelniais žodžiais, bet ir darbais. Betuelis ne tik pasakė: „Žiūrėk, Rebeka stovi prieš tave“, bet ir ją išleido. (Pradžios 24:51, 59) Juozapas ir pažadėjo: „Padarysiu, kaip sakai“, ir „padarė tėvui taip, kaip jis buvo įsakęs“. (Pradžios 47:30; 50:12, 13) Rūta, tarusi „kur eisi tu, ten eisiu ir aš“, paliko savo tautą ir „atėjo kartu [su Noome] į Betliejų“. (Rūtos 1:16, 19) O Jude Rūta taip pat elgėsi, „kaip anyta buvo paliepusi“. (Rūtos 3:6) Rūta, kaip ir anie vyrai, savo ištikimą meilę paliudijo darbais.

14. a) Kaip Dievo tarnai darbais rodo savo ištikimą meilę? b) Kokie yra tavo vietovės krikščionių poelgiai, liudijantys jų ištikimą meilę?

¹⁴ Miela matyti, kaip šiandien Dievo tarnai savo ištikimą meilę rodo darbais. Pagalvok apie krikščionis, kurie guodžia sergančius, prislėgtus, sielvarto ištiktus bendratikius. (Patarlių 12:25) O kiek daug Jehovos liudytojų nuolat vežioja pagyvenusius į savaitines susirinkimo sueigas, vykstančias Karalystės salėje. Ana, 82 metų artritu serganti sesė, kalba, kokia ji drauge su daugeliu kitų dėkinga už rūpinimąsi: „Esu vežiojama į salę per Jehovos malonę. Visa širdimi dėkoju jam už tokią brolių ir seserų meilę.“ O tu savo susirinkime ar esi paslaugus? (1 Jono 3:17, 18) Jei taip, neabejok, kad tavo ištikima meilė yra labai vertinama.

Ištikima meilė rodoma noriai

15. Apie kokius dar ištikimos meilės aspektus byloja trys apžvelgti Biblijos pasakojimai?

¹⁵ Apžvelgti Biblijos pasakojimai byloja, kad ištikima meile asmuo myli ne per prievartą, o mielai, savo valia. Betuelis ir Rebeka noriai sutiko su Abraomo tarno pasiūlymu. (Pradžios 24:51, 58) Juozapas taip pat ištikimą meilę parodė niekieno neverčiamas. (Pradžios 50:4, 5) Rūta buvo „tvirtai pasiryžusi eiti kartu [su Noome]“. (Rūtos 1:18) Kai Noomė pasiūlė Rūtai kreiptis į Boazą, ši moabitė tarė: „Viską, ką sakai, darysiu!“ (Rūtos 3:1-5)

16, 17. Kuo ypač įsidėmėtina Betuelio, Juozapo ir Rūtos ištikima meilė ir kas juos skatino rodyti šią savybę?

 ¹⁶ Ištikima meilė, parodyta Betuelio, Juozapo ir Rūtos, ypač įsidėmėtina, nes nei Abraomas, nei Jokūbas, nei Noomė nevertė jų taip elgtis. Antai Betuelis nebuvo įpareigotas atiduoti savo dukros į žmonas ir tiesiog galėjo pasakyti Abraomo tarnui: ‘Aš nenoriu, kad mano darbštuolė paliktų šiuos namus.’ (Pradžios 24:18-20) Juozapas irgi galėjo pasirinkti vykdyti tėvo prašymą ar ne, nes Jokūbui mirus, niekas nespaudė jo laikytis duoto žodžio. Noomė pati įtikinėjo Rūtą pasilikti Moabe. (Rūtos 1:8) Be to, Rūta galėjo ištekėti už kurio nors iš „jaunų vyrų“, o ne už pagyvenusio Boazo.

¹⁷ Betuelis, Juozapas ir Rūta noriai rodė ištikimą meilę: taip elgtis skatino jų širdis. Jie jautė moralinę pareigą rodyti šią savybę artimiems žmonėms. Dėl to vėliau taip pasielgė su Mefi Bošetu ir karalius Dovydas.

18. a) Koks yra krikščionių vyresniųjų, ‘ganančių kaimenę’, požiūris? b) Ką vienas vyresnysis pasakė apie savo paramą bendratikiams?

¹⁸ Ištikima meilė yra būdinga Dievo tautai, taigi ir tiems vyrams, kurie rūpinasi jo kaimene. (Psalmyno 110:3, Brb; 1 Tesalonikiečiams 5:12) Vyresnieji, arba prižiūrėtojai, stengiasi pateisinti pasitikėjimą, kad buvo paskirti tokiai užduočiai. (Apaštalų darbų 20:28) Tačiau ganytojišką veiklą bei kitus savo ištikimos meilės darbus jie daro „ne iš prievartos, bet su noru“. (1 Petro 5:2) Vyresnieji prižiūri kaimenę ne vien dėl to, kad yra gavę šią užduotį, bet ir todėl, kad trokšta tarnauti savo broliams. Mylėti ištikima meile Kristaus avis juos skatina ne vien pareiga, bet ir pati širdis. (Jono 21:15-17) „Aš mėgstu lankyti bendratikius ir jiems skambinti tiesiog todėl, kad jie žinotų, jog apie juos galvoju, — pasakoja vienas krikščionių vyresnysis. — Padėti broliams man labai džiugu ir malonu.“ Tą patį mano visi rūpestingi vyresnieji.

Kam turime rodyti ištikimą meilę

19. Kas minėtuose Biblijos pasakojimuose pabrėžiama apie ištikimą meilę?

¹⁹ Minėtuose Biblijos pasakojimuose pabrėžiama, jog ištikimą meilę turime rodyti tam, kuriam labiausiai jos reikia. Kad Abraomo šeimos linija nenutrūktų, jam reikėjo Betuelio paramos. Norėdamas būti po mirties palaidotas Kanaane, Jokūbas kreipėsi paramos į Juozapą. Noomė galėjo susilaukti palikuonio tik iš Rūtos. Abraomas, Jokūbas, Noomė nebūtų pajėgę apsieiti be kitų pagalbos. Šiandien irgi yra tokių, kuriems būtina padėti savo ištikima meile. (Patarlių 19:17) Sekime patriarcho Jobo pavyzdžiu; jis nepraeidavo pro „vargdienį, kuris šaukėsi pagalbos, ir našlaitį, neturintį kas jam padėtų“, nei pro ‘mirštantįjį’. Jobas taip pat ‘džiugino našlės širdį’ ir buvo „akys aklajam ir kojos raišajam“. (Jobo 29:12-15; Brb)

20, 21. Kam reikia rodyti ištikimą meilę ir ką daryti turime būti pasiryžę?

 ²⁰ Dabar kiekviename krikščionių susirinkime irgi ‘pagalbos šaukiasi vargdieniai’ — vieniši, nusiminę, praradę savo vertės jausmą, nusivylę kitais, sergantys, dėl artimojo mirties sielvartaujantys žmonės. Visiems šiems mūsų brangiems bendratikiams, slegiamiems įvairių bėdų, mes galime ir turime mielai padėti darbais nuolat rodydami ištikimą meilę. (1 Tesalonikiečiams 5:14)

²¹ Tad ir toliau sekime Jehova Dievu, ‘kupinu ištikimos meilės’. (Išėjimo 34:6, NW; Efeziečiams 5:1) Noriai remkime bendratikius, ypač tuos, kuriems labai reikia pagalbos. Taip ‘rodydami ištikimą meilę vienas kitam’, mes tikrai šlovinsime Jehovą ir jausime didelį džiaugsmą. (Zacharijo 7:9, NW)

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kuo skiriasi ištikima meilė nuo įprasto maloningumo?

• Kaip Betuelis, Juozapas ir Rūta parodė ištikimą meilę?

• Kas mus turi skatinti rodyti ištikimą meilę?

• Ką ypač turime mylėti ištikima meile?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kaip Betuelis parodė ištikimą meilę?

[Iliustracija 21 puslapyje]

Ištikima Rūtos meilė buvo palaima Noomei

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Ištikimą meilę žmogus išreiškia noriai, liudija darbais ir rodo tiems, kuriems labiausiai jos reikia