Skaitytojų klausimai

Ar krikštijantis būtina visiškai panirti į vandenį, jei dėl sunkios negalios arba itin silpnos sveikatos tai yra sunku?

Žodžiu „krikštyti“ verčiamas graikų kalbos veiksmažodis bapto, reiškiantis „įmerkti“. (Jono 13:26) Biblijoje „krikštyti“ reiškia „panardinti“. Etiopijos eunucho krikštas Roderamo Šventojo Rašto vertime The Emphasised Bible aprašomas taip: „Jie abu, Pilypas ir eunuchas, įbrido į vandenį ir jis jį panardino.“ (Apaštalų darbų 8:38) Taigi kad žmogus taptų pakrikštytas, jis tikrai turi būti panardintas į vandenį. (Mato 3:16; Morkaus 1:10)

Jėzus savo mokiniams liepė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos.“ (Mato 28:19, 20) Todėl Jehovos liudytojai krikštija baseinuose, ežeruose, upėse arba kitose vietose, kur vandens pakanka žmogų visiškai panardinti. Kadangi krikštyti visiškai panardinant reikalauja Šventasis Raštas, žmonės neturi galios ką nors nuo krikšto atleisti. Todėl asmuo turėtų būti pakrikštytas, net jei dėl jo būklės reikia imtis papildomų priemonių. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus ar itin silpnos sveikatos žmonėms būtų parankiau krikštytis didelėse voniose. Vonios vanduo gali būti pašildytas; tuomet žmogų galima ramiai, pamažu nuleisti į vandenį, o kai jis vandenyje apsipras, pakrikštyti.

Krikštijami net asmenys su sunkia negalia, pavyzdžiui, kuriems buvo padaryta tracheotomija, ir dėl to priekinėje kaklo dalyje yra anga, arba tie, kuriems tenka naudotis kvėpavimo aparatu. Žinoma, tokių žmonių krikštui reikia kruopščiai pasirengti. Būtų išmintinga šalia turėti patyrusią slaugytoją arba, jei įmanoma, gydytoją. Kai imamasi specialių atsargumo priemonių, pakrikštyti žmogų įmanoma beveik kiekvienu atveju. Todėl, jei asmuo nuoširdžiai trokšta pasikrikštyti ir savo noru sutinka su galima rizika, jį pakrikštyti vandenyje turi būti dedamos visos įmanomos pastangos.