Sek karalių pavyzdžiu

„Jis pasidarys šito įstatymo nuorašą..., laikys jį pas save ir skaitys visas savo gyvenimo dienas.“ (PAKARTOTO ĮSTATYMO 17:18, 19, Brb)

1. Į ką turėtų stengtis būti panašus kiekvienas krikščionis?

TIKRIAUSIAI mintyse netapatini savęs su karaliumi ar karaliene. Argi kuris nors ištikimas krikščionis arba Biblijos studijuotojas įsivaizduotų turįs tokią monarcho valdžią kaip puikūs valdovai Dovydas, Jošijas, Ezekijas, Juozapatas? Vis dėlto bent vienu atžvilgiu tu galėtum ir turėtum būti į juos panašus. Kokiu ir kodėl?

2, 3. Ką Jehova iš anksto žinojo apie karaliavimą ir kas valdovui turėjo būti privalu?

² Mozės dienomis, dar prieš keletą amžių iki to meto, kai Dievas pritarė izraelitų troškimui turėti karalių, Jis jau buvo numatęs, kad vieną dieną tauta panorės valdovo. Tad Dievas įkvėpė Mozę įtraukti į Įstatymo sandorą svarbius nurodymus karaliui.

³ Dievas pasakė: „Kai būsi atėjęs į kraštą, kurį Viešpats, tavo Dievas, duoda tau, ir... nuspręsi: ‘Pasiskirsiu sau karalių, kaip kad visur daro aplinkinės tautos’, iš tikrųjų gali pasiskirti karaliumi tą, kurį Viešpats, tavo Dievas, išrinks...“ „Atsisėdęs į karalystės sostą, jis pasidarys šito įstatymo nuorašą..., laikys jį pas save ir skaitys visas savo gyvenimo dienas, kad išmoktų bijoti Viešpaties, savo Dievo, ir laikytis žodžių bei paliepimų, surašytų įstatyme.“ (Pakartoto Įstatymo 17:14-19; Brb)

4. Kokie buvo Dievo nurodymai karaliui?

⁴ Karalius, kurį savo garbintojams išrinks Jehova, privalėjo pasidaryti kopiją tų raštų, kurie yra ir tavojoje Biblijoje, ir kasdien juos skaityti, be to, perskaityti viską ne vieną kartą. Tai turėjo būti ne atminties lavinimas, o studijavimas naudingu tikslu. Jehovos parinktam karaliui reikėjo gilintis į įkvėptus raštus tam, kad išsiugdytų ir sergėtų širdyje deramą požiūrį, būtų įžvalgus, kad jam viskas puikiai klostytųsi. (2 Karalių 22:8-13; Patarlių 1:1-4)

Mokykis kaip karaliai

5. Kokias Biblijos knygas Dovydas turėjo persirašyti bei skaityti ir kaip šis karalius jas vertino?

⁵ Ko, tavo manymu, buvo reikalaujama iš Dovydo, kai jis tapo Izraelio karaliumi? Ogi pasidaryti Penkiaknygės (Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių, Pakartoto Įstatymo knygų) nuorašą. Pagalvok, kaip giliai jo protą bei širdį turėjo paliesti Įstatymo žodžiai, kuriuos sekdamas akimis jis pats perrašinėjo. Mozė tikriausiai parašė ir Jobo knygą bei 90 ir 91 psalmes. Ar Dovydas ir jas persirašė? Galbūt. Be to, jis veikiausiai turėjo Jozuės, Teisėjų ir Rūtos knygas. Tad šis karalius, ko gero, galėjo  skaityti ir dėtis atmintin nemenką dalį Biblijos. Kad Dovydas taip ir darė, galima spręsti iš Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb] užrašytų jo paties minčių apie Dievo įstatymą.

6. Kodėl galime neabejoti, kad Jėzus kaip ir jo protėvis Dovydas skaitydavo Raštus?

⁶ Didesnysis Dovydas — Jėzus, Dovydo Sūnus — irgi taip darė. Jis paprastai kas savaitę lankydavo sinagogą, kur klausydavosi Raštų skaitymo bei aiškinimo. Be to, sykį Jėzus pats balsu skaitė Dievo Žodį ir pasakė, kam tos eilutės taikomos. (Luko 4:16-21) Nesunku įžvelgti, kad Jėzus gerai žinojo Raštus. Paskaityk Evangelijas ir atkreipk dėmesį, kaip dažnai Jėzus sakydavo „parašyta“ arba kitaip nurodydavo Dievo Žodžio mintis. Antai Mato užrašytame Kalno pamoksle Hebrajiškuosius raštus Jėzus citavo 21 kartą. (Mato 4:4-10; 7:29; 11:10; 21:13; 26:24, 31; Jono 6:31, 45; 8:17)

7. Kuo Jėzus skyrėsi nuo religinių vadovų?

⁷ Jėzus laikėsi patarimo iš Psalmyno 1:1-3: „Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, ... bet džiaugiasi Viešpaties Įstatymu ir mąsto [„pusbalsiu skaito“, NW] jo Įstatymą dieną naktį... Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.“ Kaip jis skyrėsi nuo savo laikų religinių vadovų, ‘atsisėdusių į Mozės krasę’, bet nepaisiusių „Viešpaties Įstatymo“! (Mato 23:2-4)

8. Kodėl žydų religiniams vadovams Raštų tyrinėjimas buvo bevaisis?

⁸ Vis dėlto gali kilti klausimas dėl vienų žodžių, iš kurių gali atrodyti, kad Jėzus neskatino studijuoti Biblijos. Jono 5:39, 40 sakoma, ką Jėzus kalbėjo kai kuriems savo amžininkams: „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija apie mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą.“ Šiais žodžiais Jėzus neatkalbinėjo savo klausytojų žydų netyrinėti Raštų, o pabrėžė jų veidmainišką elgesį ir prieštaringą požiūrį. Jie suvokė, jog Dievo Žodis rodo kelią į amžinąjį gyvenimą, bet iš savo tyrinėjimų turėjo taip pat įžvelgti, kad jis veda prie Mesijo — Jėzaus. Tačiau religininkai Jį atmetė. Tad šiems žmonėms Raštų nagrinėjimas nedavė naudos, nes jie tai darė ne iš širdies ir nesileido mokomi. (Pakartoto Įstatymo 18:15; Luko 11:52; Jono 7:47, 48)

9. Kokį puikų pavyzdį paliko apaštalai bei senovės pranašai?

⁹ Visiškai kitokie buvo Jėzaus mokiniai, tarp jų ir apaštalai. Jie nagrinėdavo „šventuosius Raštus, galinčius [žmogų] pamokyti išgelbėjimui“. (2 Timotiejui 3:15, Brb) Tuo jie buvo panašūs į senovės pranašus, kurie ‘stropiai ieškojo ir kruopščiai tyrinėjo’ nemanydami, jog pakanka viską atidžiai išstudijuoti per vieną kartą — keletą mėnesių ar metus. Apaštalas Petras sako, kad pranašai „be perstojo tyrinėjo“, ypač apie Kristų bei šlovingą jo, žmonijos gelbėtojo, vaidmenį. Savo pirmajame laiške Petras 34 kartus citavo žodžius iš dešimties Biblijos knygų. (1 Petro 1:10, 11, Jr, NW)

10. Kodėl kiekvienas turėtume studijuoti Bibliją?

 ¹⁰ Matome, kad senovės Izraelio monarchai buvo įpareigoti kruopščiai mokytis Dievo Žodžio. Jėzus laikėsi šio karalių įpročio. Tokie pat tyrinėtojai buvo ir tie, kurie karaliaus su Kristumi danguje. (Luko 22:28-30; Romiečiams 8:17; 2 Timotiejui 2:12; Apreiškimo 5:10; 20:6) Šiandien šiuo pavyzdžiu būtina sekti visiems, trokštantiems puikaus gyvenimo žemėje valdant Karalystei. (Mato 25:34, 46)

Esi įpareigotas kaip ir karaliai

11. a) Kokio požiūrio į asmeninį studijavimą krikščionis turi vengti? b) Apie ką reikėtų susimąstyti?

¹¹ Visiškai akivaizdu, jog kiekvienam tikrajam krikščioniui būtina studijuoti Raštą. Tai ne tas pats, kas pirmą kartą mokytis Biblijos su Jehovos liudytojais. Pasiryžkime neiti kai kurių apaštalo Pauliaus laikų asmenų, apleidusių studijavimą, pėdomis. Jie sužinojo tokius „pagrindinius dalykus apie Dievo apreiškimus“ kaip „pradinis Kristaus mokymas“ (Brb), tačiau toliau nebesilavino ir nustojo ‘kilę į tobulumą’. (Hebrajams 5:12—6:3) Tad visi, nepaisydami, kiek laiko — daugelį metų ar neseniai — esame krikščionių susirinkimo nariai, galime pamąstyti: kaip aš žiūriu į Dievo Žodžio studijavimą? Paulius meldė, kad jo dienų krikščionys ‘augtų Dievo pažinimu’. O kaip yra su manimi? Ar irgi to trokštu? (Kolosiečiams 1:9, 10)

12. Kodėl svarbu išmokti nuolat gėrėtis Dievo Žodžiu?

¹² Gerus studijavimo įpročius išsiugdysime, jei išmoksime gėrėtis Dievo Žodžiu. Psalmyno 119:14-16 eilutės skatina nuolat prasmingai apmąstyti Dievo Žodį, kad jį pamėgtum. Tikrai neturi reikšmės, ar jau seniai esi krikščionis. Pagalvok apie Timotiejų. Nors šis krikščionių vyresnysis tarnavo „kaip geras Kristaus Jėzaus karys“, Paulius ragino jį ‘uoliai stengtis tiksliai perteikti tiesos žodį’. (2 Timotiejui 2:3, 15, Brb; 1 Timotiejui 4:15) ‘Uoliai stengtis’ — tai, be kita ko, reguliariai studijuoti Bibliją.

13. a) Kaip rasti daugiau laiko Biblijai studijuoti? b) Kaip tu galėtum pakeisti savo dienotvarkę, kad liktų laiko studijoms?

¹³ Norėdami išsiugdyti gerą Biblijos studijavimo įprotį, turime sėsti prie šios knygos reguliariai. Kaip tau sekasi tai daryti? Sąžiningai viską įvertinęs, ar nemanai, kad būtų naudinga studijuoti daugiau laiko? Galbūt kils klausimas, kur jo rasti? Kai kurie krikščionys keliasi ankstėliau ir 15 minučių skaito Raštą arba tyrinėja kokią nors jo temą. O tu ar nepamėgintum šiek tiek pakeisti savaitės tvarkaraštį, pavyzdžiui, vieną dieną neskaityti laikraščių arba nežiūrėti televizijos naujienų ir per tą laiką pastudijuoti. Jei vietoj minėtų dalykų vieną savaitės dieną apie pusvalandį skirtum Dievo Žodžiui tyrinėti, per metus susidarytų daugiau nei 25 papildomos valandos. Įsivaizduok, kiek per tą laiką pasisemtum Biblijos žinių! Arba toks variantas: ateinančią savaitę prisimink vakarais, ką tądien veikei, ir pažiūrėk, kam derėtų trumpiau arba iš viso neatsidėti, kad galėtum skaityti arba studijuoti Dievo Žodį. (Efeziečiams 5:15, 16)

14, 15. a) Kodėl studijuojant Bibliją krikščioniui svarbu užsibrėžti tikslus? b) Kokie yra galimi Biblijos skaitymo būdai?

¹⁴ Kas studijavimą palengvintų ir padarytų patrauklesnį? Užsibrėžti tikslai. Kokie? Daugumai pirmučiausia derėtų perskaityti visą Bibliją. Galbūt protarpiais skaitai įvairius šios knygos skyrius ir jau kai ką iš jų sužinojai. Dabar nusistatyk perskaityti ją nuo pradžios iki pabaigos. Gali pradėti nuo keturių Evangelijų, paskui pereiti prie  likusių Krikščionių graikiškųjų raštų knygų. Kupinas žinių ir pasitenkinimo toliau perskaityk Mozės bei istorines knygas iki paskutinio Esteros puslapio. Taip bemat užbaigsi visą Bibliją. Viena moteris, kuri tapo krikščione jau būdama beveik 65-erių, pasirašė Biblijoje datas, kada pradėjo ir kada baigė ją skaityti. Dabar jos Biblijoje tokių dvigubų datų jau penketas! (Pakartoto Įstatymo 32:45-47) Jai patiko skaityti ne kompiuteryje ar iš atspausdintų lapų, o tiesiog iš pačios Biblijos.

¹⁵ Tie, kurie jau perskaitė Bibliją, ir toliau vaisingai turtina save jos žiniomis. Vienas būdas — tai prieš sėdant prie kurios nors Biblijos knygos pažiūrėti, kas apie ją rašoma mūsų leidiniuose. Žinynuose „‘Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas’“ bei „Rašto supratimas“ yra puikios informacijos apie kiekvieną Biblijos knygą: kokiomis istorinėmis aplinkybėmis ji parašyta, koks jos stilius, kuo ji vertinga. *

16. Ko neturėtume mėgdžioti studijuodami Bibliją?

¹⁶ Studijuodamas nemėgdžiok daugybės vadinamųjų Biblijos tyrėjų, paprastai visą dėmesį sutelkiančių į teksto analizę tarsi šio kūrinio autorius būtų žmogus. Kai kurie iš jų teigia, esą, kiekviena Biblijos knyga buvo parašyta tam tikrai skaitytojų grupei ir kad rašytojai siekė kažkokio tikslo arba tiesiog norėjo išsakyti savo požiūrį. Toks žmonių samprotavimas verstų manyti, kad Biblija yra tik istorijos knygų rinkinys arba religijos evoliucijos liudytoja. Kiti mokslininkai laiko ją literatūros kūriniu ir nagrinėja filologiškai, aiškindami žodžių kilmę, jų reikšmę hebrajų bei graikų kalbose, o ne Dievo žinios esmę. Ar manai, kad toks tyrinėjimas gali įkvėpti gyvą tvirtą tikėjimą? (1 Tesalonikiečiams 2:13)

17. Kodėl į Bibliją reikia žiūrėti kaip į žinią, skirtą visai žmonijai?

¹⁷ Ar mokslininkų išvados, kad visos Biblijos knygos gvildena tik po vieną pagrindinę temą arba skirtos tik tam tikriems skaitytojams, yra pagrįstos? (1 Korintiečiams 1:19-21) Juk Dievo Žodžio knygos yra nesenstanti vertybė įvairaus amžiaus bei visokių sluoksnių žmonėms. Net jei kuri nors knyga buvo parašyta vienam asmeniui, pavyzdžiui, Timotiejui, Titui arba kokiai nors grupei, kaip antai galatams ar filipiečiams, mums visiems dera ir būtina ją studijuoti. Tos knygos svarbios kiekvienam, pasižymi temų įvairove ir naudingos daugeliui. Biblijos žinia iš tikro skirta visai žmonijai, tad suprantama, kodėl ji išversta į tiek daug kalbų. (Romiečiams 15:4)

Naudinga tau ir kitiems

18. Ką turėtum apmąstyti skaitydamas Dievo Žodį?

¹⁸ Studijuojant Bibliją labai naudinga ne tik perprasti pačią knygą, bet ir kaip siejasi  įvairūs jos elementai. (Patarlių 2:3-5; 4:7) Visa, kas užrašyta Jehovos įkvėptame Žodyje, atskleidžia Jo tikslą, todėl skaitydamas Bibliją pagalvok, ką apie tai byloja atskiri faktai bei patarimai. Norėdamas suvokti, kaip su Jehovos tikslu susiję vienas ar kitas įvykis, mintis arba pranašystė, pamąstyk: ką skaitomos eilutės pasako apie Jehovą bei jo ketinimą, įgyvendinamą per jo Karalystę? Taip pat galėtum pasvarstyti, kaip šią informaciją panaudoti. Ar ji nepravers mokant arba duodant patarimą iš Rašto? (Jozuės 1:8)

19. Kam naudingi tavo pasakojimai apie tai, ką nauja sužinojai? Paaiškink.

¹⁹ Kai skaitydamas bei studijuodamas Bibliją sužinai naujų dalykų ir ką nors nuodugniau suvoki, naudinga tuo dalintis su namiškiais bei pažįstamais. Tai puiki pokalbio tema, aišku, jei šneki deramu metu ir nesigirdamas. Klausytis tavo nuoširdaus, entuziastingo pasakojimo apie tai, ką įsisavinai arba kas patraukė dėmesį, tikriausiai bus įdomu kitiems. Dar svarbiau, toks pašnekesys vertingas ir pačiam. Kuo? Yra ištirta, kad žmogus ilgam įsimena, ko išmokęs arba ką perskaitęs, jei netrukus tą informaciją panaudoja arba pakartoja — kam nors perpasakoja. *

20. Kodėl naudinga perskaityti Bibliją ne vieną kartą?

²⁰ Kaskart iš naujo skaitydamas Bibliją tikrai sužinosi tai, kas lig šiol nekrisdavo į akis. Stebėsies, kaip prikausto eilutės, į kurias anksčiau neatkreipdavai dėmesio: jos tau sužėrės nauja šviesa. Tai liudija, jog Biblijos knygos yra ne žmonių sukurta literatūra, o lobis, naudingas tau — nuolatiniam studijavimui ir tavo laimei. Nepamiršk, jog tokie karaliai kaip Dovydas turėdavo ją ‘skaityti visas savo gyvenimo dienas’.

21. Kodėl naudinga kuo daugiau studijuoti Dievo Žodį?

 ²¹ Tie, kas negaili laiko kruopščioms Biblijos studijoms, turi daug naudos. Jie turtėja dvasingumu bei supratimu. Jų santykiai su Dievu tampa tvirtesni, artimesni. Iš tokių žmonių daug gero semiasi šeimos nariai, krikščionių susirinkimo broliai bei seserys, taip pat tie, kurie dar nėra Jehovos garbintojai. (Romiečiams 10:9-14; 1 Timotiejui 4:16)

[Išnašos]

Ar įsiminei?

• Ką Izraelio karaliai turėdavo pasidaryti?

• Kokį Biblijos tyrinėjimo pavyzdį paliko Jėzus ir apaštalai?

• Kaip gali pakeisti savo dienotvarkę, kad rastum daugiau laiko studijuoti Bibliją?

• Kokio požiūrio laikydamasis turėtum tyrinėti Dievo Žodį?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 15 puslapyje]

„Atversti pačią knygą“

„Prireikus... kokios Biblijos žodžių rodyklės, lengviausia naudotis internetu. Bet jei norime Bibliją skaityti, studijuoti, prisiminti ir apmąstyti, kas joje parašyta, turime atversti pačią knygą, nes tik taip ji gali pasiekti mūsų protą bei širdį“ (Gertrūda Himelfarb, nusipelniusi vieno Niujorko universiteto profesorė emeritė).