Garbinkite Dievą „dvasia“

„Į ką laikysit Dievą panašiu ir kokį jo paveikslą susikursit?“ (IZAIJO 40:18, ŠVENTASIS RAŠTAS, „KATALIKŲ PASAULIO“ REDAKCIJA, 1998)

GALBŪT jūs nuoširdžiai tikite, kad garbinti Dievą per paveikslus priimtina. Gal manote, jog jie priartina prie maldų Klausytojo, kuris yra nematomas ir gali atrodyti beasmenis ar sunkiai suvokiamas.

Tačiau ar mums leista laisvai pasirinkti, kaip artintis prie Dievo? Argi Dievas ne pats turėtų nurodyti, kas priimtina, o kas ne? Jėzus paaiškino Dievo požiūrį į tai sakydamas: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ (Jono 14:6) * Jau vien iš šitų žodžių akivaizdu, kad garbinti per ikonas ar kokius kitus šventus dirbinius neleistina.

Taip, Jehovai Dievui priimtinas tik vienas garbinimo būdas. Koks? Jėzus kartą pasakė: „Ateis valanda, — jau dabar ji yra, — kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško. Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa.“ (Jono 4:23, 24)

Ar Dievas gali būti kaip nors vaizduojamas, jeigu jis „yra dvasia“? Ne. Kad ir koks įspūdingas atvaizdas būtų, jis niekada neperteiks Dievo šlovės, neparodys Dievo tokio, koks jis iš tikrųjų yra. (Romiečiams 1:22, 23) Tad ar ‘garbintume Dievą tiesa’  kreipdamiesi į jį per žmogaus nutapytą paveikslą?

Aiškus Biblijos mokymas

Dievo įstatyme daryti atvaizdus garbinimui buvo uždrausta. Antrasis iš Dešimties įsakymų skelbė: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi.“ (Išėjimo 20:4, 5) Įkvėptuose Krikščionių raštuose irgi nurodoma: „Sergėkitės stabmeldystės!“ (1 Korintiečiams 10:14)

Tiesa, daugelis tvirtina, kad garbinti Dievą per paveikslus nėra stabmeldystė. Stačiatikiai, pavyzdžiui, prieš ikonas lenkiasi, klaupiasi ir meldžiasi, bet nemano jas garbinantys. Vienas stačiatikių kunigas rašė: „Ikonas gerbiame todėl, kad jos yra šventos ir kad mylime tuos, ką jos vaizduoja.“

Vis dėlto kyla klausimas: ar Dievas pateisina paveikslų naudojimą vadinamajam netiesioginiam garbinimui? Biblija taip niekur nemoko. Kai izraelitai pasidarė veršio statulą tarsi pagerbdami Jehovą, jis pasmerkė juos kaip atsimetėlius. (Išėjimo 32:4-7)

Nematomas pavojus

Garbinti Dievą per objektus — pavojinga. Taip žmonės pradeda garbinti ne patį  Dievą, o tą objektą — tariamą Dievo simbolį. Kitaip tariant, atvaizdas tampa stabmeldystės įrankiu.

Ne kartą taip atsitiko izraelitų dienomis. Pavyzdžiui, jiems beklajojant dykumoje, Mozė padarė varinę gyvatę ir iškėlė ją ant stulpo. Iš pradžių tai buvo priemonė išgyti. Jeigu įgelti už neklusnumą izraelitai pažvelgdavo į gyvatės figūrą, Dievas jų pasigailėdavo. Bet apsigyvenę Pažadėtojoje žemėje jie, atrodo, pasidarė tą varinę gyvatę stabu, tarsi ji būtų turėjusi galią išgydyti. Jie degindavo jai smilkalus ir netgi davė Nehuštano vardą. (Skaičių 21:8, 9, Brb; 2 Karalių 18:4)

Be to, izraelitai mėgino pasinaudoti sandoros skrynia kaip priemone savo priešininkams užkerėti, ir labai nukentėjo. (1 Samuelio 4:3, 4; 5:11) Jeremijo dienomis Jeruzalės gyventojams daugiau rūpėjo pati šventykla negu Dievas, kurį joje garbino. (Jeremijo 7:12-15)

Paprotys vietoj Dievo garbinti daiktus gyvas ir šiandien. Religijotyrininkas Vitalijus Ivanovičius Petrenka pasakė: „Ikona... darosi garbinimo objektu, o tai stabmeldystės požymis... Turime pripažinti, kad paprotys garbinti ikonas yra grynai pagoniškas ir kilo iš žmonių įsitikinimų.“ Graikų stačiatikių šventikas Dimitrijas Konstantelas knygoje Understanding the Greek Orthodox Church sako: „Krikščionims  galima paversti ikoną garbinimo objektu.“

Tvirtinimas, kad ikonos yra tik priemonė priartėti prie garbinamo asmens, labai abejotinas. Kodėl? Juk akivaizdu, kad kai kurios Marijos ar „šventųjų“ ikonos laikomos vertesnėmis didesnės pagarbos ir stebuklingesnėmis už kitas, vaizduojančias tą patį seniai mirusį asmenį. Štai Graikijoje vieni atsidavę stačiatikiai pripažįsta Tino Marijos ikoną, o kiti ne mažiau pamaldūs jų bendratikiai šalies šiaurėje — Sumelos Marijos. Ir vieniems, ir antriems savoji ikona atrodo garbingesnė, turinti daugiau nepaprastų galių už kitą, nors abi vaizduoja tą patį asmenį. Taigi kai kuriuos paveikslus žmonės tikrai laiko stebuklingais ir juos garbina.

Ar reikia melstis „šventiesiems“ ir Marijai?

O ar dera apskritai garbinti asmenis, tokius kaip Marija ar „šventieji“? Į Šėtono gundymą Jėzus atsakė žodžiais iš Pakartoto Įstatymo 6:13: „Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“ (Mato 4:10) Vėliau jis pabrėžė, kad tikrieji garbintojai šlovins tiktai „Tėvą“. (Jono 4:23) Tai suprasdamas vienas angelas sudraudė apaštalą Joną, norėjusį jį pagarbinti: „Žiūrėk, kad to nedarytum!.. Dievą garbink!“ (Apreiškimo 22:9)

Ar dera šauktis užtarimo pas Dievą per Jėzaus motiną Mariją ar kokius nors „šventuosius“? Biblijoje tiesiai atsakoma: „Yra... vienas Dievo žmonių Tarpininkas — žmogus Kristus Jėzus.“ (1 Timotiejui 2:5)

Saugokite ryšį su Dievu

Ikonų naudojimas Dievui garbinti nesiderina su aiškiais Biblijos mokymais ir negali padėti žmonėms įgyti Dievo palankumo ir išsigelbėjimo. Jėzus pasakė, jog amžinąjį gyvenimą laimėsime tik pažindami vienintelį tikrąjį Dievą, suvokdami jo nepaprastą didybę, tikslus ir darbus žmonių labui. (Jono 17:3) Ikonos nemato, nejaučia ir nekalba, jos nepadeda pažinti Dievo ir priimtinai jį garbinti. (Psalmyno 115:4-8) Tokį ypatingą pažinimą galite įgyti tik studijuodamas Dievo Žodį Bibliją.

Garbinti ikonas ne tik beprasmiška, bet ir dvasiškai žalinga. Kodėl? Visų pirma, tai gali pažeisti asmens ryšį su Jehova. Apie Izraelį, kuris „pykino jį su svetimais dievais“, Dievas išpranašavo: „Paslėpsiu nuo jų savo veidą.“ (Pakartoto Įstatymo 32:16, 20) Norėdami atkurti gerus santykius su Dievu jie turėjo ‘atmesti stabus’. (Izaijo 31:6, 7)

Argi ne puikus toks Rašto patarimas: „Vaikeliai, sergėkitės stabų!“ (1 Jono 5:21)

[Išnaša]

[Rėmelis 6 puslapyje]

Jos išmoko garbinti „dvasia“

Albanijoje gyvenanti Olivera buvo pamaldi stačiatikių bažnyčios narė. Kai 1967 metais šalyje religija buvo uždrausta, Olivera religinių tradicijų toliau laikėsi slapčiomis. Didumą savo skurdžios pensijos ji išleisdavo aukso ir sidabro ikonoms, smilkalams, žvakėms. Kad tų relikvijų niekas nepamatytų ar nepavogtų, ji slėpdavo jas lovoje, o pati paprastai miegodavo greta ant kėdės. Kai pereitame dešimtmetyje Oliverą aplankė Jehovos liudytojai, jų skelbiamoje žinioje ji įžvelgė Biblijos tiesą. Ji sužinojo, kas Biblijoje sakoma apie teisingą garbinimą „dvasia“ ir ką Dievas mano apie ikonas. (Jono 4:24) Su Olivera studijavusi liudytoja pastebėjo, kad moters namuose ikonų kaskart mažėjo. Galiausiai neliko nė vienos. Po krikšto Olivera pasakė: „Šiandien vietoj beverčių ikonų turiu Jehovos šventąją dvasią. Esu tokia dėkinga, kad jo dvasia pasiekia mane be jokių ikonų.“

Atena iš Lesbo salos buvo labai aktyvi stačiatikių bažnyčios narė. Ji giedojo chore ir skrupulingai laikėsi religinių tradicijų, lenkėsi ikonoms. Jehovos liudytojai padėjo Atenai suprasti, kad ne viskas, ko ji buvo išmokyta, palaikoma Biblijoje. Ikonos ir kryžiai ne išimtis. Atena pareiškė pati išsiaiškinsianti, iš kur kilo šie religiniai objektai. Patyrinėjusi įvairius žinynus ji įsitikino, kad jų šaknys glūdi ne krikščionybėje. Troškimas garbinti Dievą „tiesa“ paskatino ją atsikratyti turimų ikonų, nors jos nebuvo pigios. Bet Atena sutiko patirti nuostolį, kad tik galėtų garbinti Dievą dvasiškai tyrai ir priimtinai. (Apaštalų darbų 19:19)

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Ar ikonos — tik meno kūriniai?

Pastaraisiais metais stačiatikių ikonas daug kas kolekcionuoja. Kolekcininkai jas paprastai laiko ne šventais religiniais daiktais, o meno kūriniais, atspindinčiais Bizantijos kultūrą. Dažnai tokios religinės ikonos puošia ateistais save laikančių žmonių namus ar darbo kabinetus.

Tačiau nuoširdūs krikščionys nepamiršta pagrindinės ikonų paskirties. Tai — garbinimo objektai. Nors krikščionys neginčija kitiems teisės turėti ikonų, jie patys jų neturi ir nekolekcionuoja. Tai atitinka principą iš Pakartoto Įstatymo 7:26: „Neįnešk jokio bjauraus daikto [atvaizdų, skirtų garbinti] į savo namus, nes ir tu, kaip jis, būsi atidėtas sunaikinimui. Turi juo šlykštėtis ir bjaurėtis.“

[Iliustracija 7 puslapyje]

Dievas draudė garbinti per atvaizdus

[Iliustracija 8 puslapyje]

Biblijos pažinimas padeda garbinti Dievą dvasia