Jehovos šlovė šviečia jo tautai
Jehovos šlovė šviečia jo tautai
„Viešpats bus tau amžina šviesa.“ (IZAIJO 60:20)
1. Kaip Jehova laimina savo ištikimą tautą?
„VIEŠPATS gėrisi savąja tauta; Jis romiuosius papuoš savo išgelbėjimu.“ (Psalmyno 149:4, Brb) Taip kadaise pasakė psalmininkas, ir istorija tai patvirtino. Jehova savo ištikima tauta rūpinosi, darė ją vaisingą ir saugojo. Senovėje jis padėdavo jai nugalėti priešus. Šiandien savo tarnus Jehova stiprina dvasiškai ir laiduoja išgelbėsiąs juos Jėzaus aukos pagrindu. (Romiečiams 5:9) Jis tai padarys, nes jo akyse jie labai gražūs.
2. Nors Dievo tarnai patiria priešiškumą, kuo jie įsitikinę?
2 Tie, kurie stengiasi „dievotai gyventi“, tamsoje skendinčio pasaulio bus persekiojami. (2 Timotiejui 3:12, Brb) Tačiau Jehova įsidėmi priešininkus ir juos perspėja: „Tauta ir karalystė, kuri tau netarnauja, pražus; tokios tautos tikrai bus sunaikintos.“ (Izaijo 60:12) Šiandien priešininkai veikia įvairiai. Kai kuriose šalyse tikrųjų krikščionių garbinimą jie bando apriboti ar uždrausti. Kitur fanatikai Jehovos garbintojus puola, degina jų turtą. Bet atsimink: Jehova jau nusprendė, ką padarys su besistengiančiais trukdyti jam įvykdyti savo valią. Jie pralaimės. Kovojantieji su Sionu, kuriam atstovauja jo žemiškieji vaikai, žlugs. Argi ne puikiai mus nuramina didis Dievas Jehova!
Palaimos pranoko lūkesčius
3. Kaip vaizduojamas Jehovos garbintojų grožis ir našumas?
3 Paskutinėmis šios santvarkos dienomis Jehova palaimino savo tautą labiau nei ji laukė. Pamažu jis be perstojo puošia savo garbinimo vietą ir tuos, kurie vadinasi jo vardu. Kaip skaitome Izaijo pranašystėje, jis sako Sionui: „Libano šlovė ateis pas tave drauge su kiparisais, klevais ir pušimis, kad papuoštų mano Šventyklą ir suteiktų grožį vietai, kur ilsėsis mano kojos.“ (Izaijo 60:13) Kalnai, padengti žaliuojančiais miškais, atrodo išties didingai. Vešlūs medžiai — puikus Jehovos garbintojų grožio ir našumo simbolis. (Izaijo 41:19; 55:13)
4. Kas yra „Šventykla“ bei „vieta, kur ilsėsis [Jehovos] kojos“ ir kaip šios vietos puošiamos?
4 Kas yra Izaijo 60:13 minimos „Šventykla“ ir „vieta, kur ilsėsis [Jehovos] kojos“? Jos reiškia Jehovos didžios dvasinės šventyklos kiemus, o tai yra organizuotas Jehovos garbinimas per Jėzų Kristų. (Hebrajams 8:1-5; 9:2-10, 23) Jehova numatė pašlovinti tą dvasinę šventyklą atvesdamas čia garbinti žmones iš visų tautų. (Agėjo 2:7) Izaijas pats anksčiau matė įvairiatautes minias, plaukiančias į iškilų Jehovos garbinimo kalną. (Izaijo 2:1-4) Po šimtmečių apaštalas Jonas vizijoje regėjo „milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. Tos minios nariai stovi „priešais Dievo sostą ir tarnauja jam dieną naktį jo šventykloje“. (Apreiškimo 7:9, 15) Šioms pranašystėms pildantis mūsų dienomis, matome savo akimis, kaip Jehovos namai tampa vis puošnesni.
5. Kokias permainas į gera patyrė Siono vaikai?
5 Kaip viskas Sionui pasikeitė į gera! Jehova sako: „Vietoj to, kad tu buvai palikta ir nekenčiama ir nebuvo kas eitų per tave, aš tave paversiu amžina puikybe [„pasididžiavimu“, BD], džiaugsmu kartų kartoms.“ (Izaijo 60:15, Jr) Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui „Dievo Izraelis“ kurį laiką tikrai buvo nuniokotas. (Galatams 6:16) Moteris jautėsi „palikta“, nes jos vaikai žemėje gerai nesuprato, ko Dievas iš jų reikalauja. Paskui, 1919-aisiais, Jehova savo pateptuosius tarnus atgaivino ir nuo tada laimina juos nuostabiu dvasiniu klestėjimu. Argi neįkvepiantys šios eilutės žodžiai! Jehova laikys Sioną pasididžiavimu. Taip, Siono vaikai ir pats Jehova didžiuosis Sionu. Sionas ‘bus džiaugsmas’, beribio džiugesio priežastis. Tas džiaugsmas nebus trumpalaikis. Palaimingas Siono, atstovaujamo jo žemiškųjų vaikų, gyvenimas tęsis „kartų kartas“. Jis nesibaigs niekada.
6. Kaip tikrieji krikščionys naudojasi tautų ištekliais?
6 Paklausyk kito Dievo pažado. Jehova sako Sionui: „Tu maitinsiesi tautų pienu, žįsi karališkas krūtis. Tuomet tu žinosi, kad aš, Viešpats, esu tavo Išvaduotojas, tavo Atpirkėjas, Jokūbo Galingasis.“ (Izaijo 60:16) Kaip Sionas maitinasi „tautų pienu“ ir žinda „karališkas krūtis“? Pateptieji ir jų draugai „kitos avys“ tyram garbinimui plėsti naudojasi vertingais tautų ištekliais. (Jono 10:16) Pavyzdžiui, savanoriškos piniginės aukos padeda atlikti platų tarptautinį skelbimo ir mokymo darbą. Išmintingai taikomos šiuolaikinės technologijos palengvina leisti Biblijas ir biblinę literatūrą šimtais kalbų. Dar niekada Biblijos tiesa nebuvo pasiekusi tokios daugybės žmonių. Visokiausių tautų žmonės sužino, kad Jehova atpirkdamas savo pateptuosius tarnus iš nelaisvės tapo jų tikruoju Išgelbėtoju.
Organizacinė pažanga
7. Kokią puikią pažangą daro Siono vaikai?
7 Jehova puošia savo tautą ir kitaip. Jis laimina juos organizacine pažanga. Izaijo 60:17 skaitome: „Vietoj žalvario [„vario“, Brb] teiksiu auksą, vietoj geležies — sidabrą, vietoj medžių — žalvarį [„varį“, Brb], o vietoj akmenų — geležį. Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju, o teisumą — tavo valdytoju.“ Auksas vertesnis už varį; kitos čia paminėtos medžiagos taip pat pakeičiamos geresnėmis. Kaip ir išpranašauta, Dievo Izraelis paskutinėmis dienomis laikosi vis geresnės organizacinės tvarkos. Apsvarstykime kelis pavyzdžius.
8—10. Apibūdink tam tikrus naudingus organizacinius pokyčius nuo 1919 metų.
8 Iki 1919 metų Dievo tautos susirinkimus prižiūrėdavo vyresnieji ir diakonai, demokratiškai renkami susirinkimo narių. Nuo tų metų „ištikimas ir protingas vergas“ skelbimo tarnybos priežiūrai į kiekvieną susirinkimą ėmė skirti tarnystės direktorių. (Mato 24:45-47; Jr) Vis dėlto tokia tvarka nedavė naudos, nes kai kurie išrinkti vyresnieji evangelizacijos darbo nepalaikė. 1932 metais susirinkimams buvo nurodyta neberinkti vyresniųjų ir diakonų, o rinkti vyrus į tarnystės komitetą, kuriame šie darbuotųsi su tarnystės direktoriumi. Tai buvo tarsi „varis“ vietoj „medžių“ — didelis pagerinimas!
9 1938 metais susirinkimai visame pasaulyje prisiderino prie dar vieno patobulinimo, labiau atitinkančio Šventojo Rašto pavyzdį. Susirinkimo priežiūra buvo patikėta susirinkimo pirmininkui bei kitiems tarnams, — visi jie buvo „ištikimo ir protingo vergo“ paskirti. Daugiau jokių rinkimų! Taip susirinkimo tarnus imta skirti teokratiškai. Tai buvo kaip „geležis“ vietoj „akmenų“ ir kaip „auksas“ vietoj „vario“.
10 Pažanga ir toliau nesiliovė. Pavyzdžiui, 1972 metais buvo suprasta, kad susirinkimais derėtų rūpintis teokratiškai paskirtų bendradarbiaujančių vyresniųjų taryboms, be teisės vienam kuriam vyresniajam vadovauti kitiems. Tai buvo arčiau pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimo tvarkos. Prieš maždaug dvejus metus žengtas dar kitas žingsnis. Pasikeitė tam tikrų įteisintų korporacijų direktoriai, tad Vadovaujančiajai tarybai nebereikia sutelkti dėmesio į kasdienius teisinius reikalus. Ji gali labiau rūpintis Dievo tautos dvasiniais interesais.
11. Kas lemia Jehovos tautos organizacinius pokyčius ir kokie tų pokyčių rezultatai?
11 Kas lemia tokius pažangius pokyčius? Niekas kitas kaip Jehova Dievas. Jis sako: „Aš atgabensiu aukso.“ (Brb, kursyvas mūsų) Ir būtent jis nurodo: „Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju, o teisumą — tavo valdytoju.“ (kursyvas mūsų) Taip, Jehova pats rūpinasi savo tautos priežiūra. Ši išpranašauta organizacinė pažanga yra kitas įrodymas, kad Jehova puošia savo tautą. Tai Jehovos liudytojams teikia įvairiopą naudą. Izaijo 60:18 skaitome: „Nebebus girdėti nei apie smurtą tavo šalyje, nei apie niokojimą ar griovimą tavo valdose. Savo mūrus tu vadinsi ‘Išganymu’, o savo vartus — ‘Šlove’.“ Kokie gražūs žodžiai! Bet kaip jie išsipildo?
12. Kaip tarp tikrųjų krikščionių viešpatauja taika?
12 Tikrieji krikščionys nuoširdžiai ieško Jehovos pamokymo bei vadovavimo ir sulaukia rezultatų, kaip išpranašauta Izaijo: „Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi ir gyvens didelėje ramybėje.“ (Izaijo 54:13, Brb) Be to, Jehovos tautoje veikia jo dvasia ir viena tos dvasios vaisiaus dalių yra ramybė. (Galatams 5:22, 23) Puoselėjama taikinga dvasia Jehovos tautą daro gaivia oaze smurtingame pasaulyje. Iš krikščionių taikos, pagrįstos tarpusavio meile, galima pajausti, kokia taika viešpataus naujajame pasaulyje. (Jono 15:17; Kolosiečiams 3:14) Visi mes, be abejo, džiaugiamės turėdami tarp savęs taiką ir ją palaikydami, nes ji teikia gyrių Dievui ir yra labai svarbi mūsų dvasinio rojaus dalis. (Izaijo 11:9)
Jehova nenustoja siųsti šviesos
13. Kodėl galime būti tikri, kad Jehova savo tautai švies amžinai?
13 Ar Jehova ir toliau siųs šviesą savo tautai? Taip! Izaijo 60:19, 20 skaitome: „Tau dienos šviesa nebebus saulė nei naktį nebešvies mėnulis, bet Viešpats bus tau amžina šviesa, tavo Dievas — tavo spindesys. Tavo saulė niekada nebenusileis nei tavo mėnulis nesudils, nes Viešpats bus tau amžina šviesa, ir tavo gedulo dienos pasibaigs.“ Kai 1919 metais dvasinės tremties „gedulas“ baigėsi, Jehova ėmė šviesti savo tautai. Nuo to laiko praėjus daugiau kaip 80 metų, ji vis tebesidžiaugia Jehovos malone ir jo teikiama šviesa. Ir taip bus visada. Dievas savo garbintojams niekada „nebenusileis“ kaip saulė ir „nesudils“ kaip mėnulis. Jis siųs jiems šviesą visą amžinybę. Koks tai nuostabus pažadas mums, gyvenantiems paskutinėmis šio tamsaus pasaulio dienomis!
14, 15. a) Kaip visi Dievo tautos žmonės yra „teisieji“? b) Pagal Izaijo 60:21, kokio svarbaus išsipildymo laukia kitos avys?
14 Paklausykime, ką dar Jehova pažada Siono žemiškajam atstovui — Dievo Izraeliui. Izaijo 60:21 sakoma: „Tavo tauta bus vien iš teisiųjų; jie amžinai paveldės žemę. Jie — mano daigyno pumpurai, mano rankų kūrinys, sukurtas man papuošti.“ 1919 metais ypatinga grupė — pateptieji krikščionys — ėmėsi veiklos. Nuodėmėje paskendusiame pasaulyje jie buvo „išteisinti“ dėl savo nepalaužiamo tikėjimo Kristaus Jėzaus išperkamąja auka. (Romiečiams 3:24; 5:1; Brb) Panašiai kaip izraelitai išleisti iš Babilono nelaisvės, jie paveldėjo „kraštą“, dvasinę valdą, arba veiklos sritį, kur džiaugiasi dvasiniu rojumi. (Izaijo 66:8) To krašto grožis niekada nenunyks, nes Dievo Izraelio tauta, priešingai negu senovės Izraelis, liks ištikima. Savo tikėjimu, ištverme ir uolumu ji visuomet teiks šlovę Dievo vardui.
15 Visi tos dvasinės tautos nariai yra naujosios sandoros dalininkai. Jehovos įstatymas įrašytas jų širdyse ir Jehova atleidžia jiems nuodėmes Jėzaus išperkamosios aukos pagrindu. (Jeremijo 31:31-34) Jis išteisina juos kaip ‘sūnus’ ir elgiasi su jais kaip su tobulais. (Romiečiams 8:15, 16, 29, 30) Jų bendradarbiai kitos avys irgi gauna nuodėmių atleidimą per Jėzaus auką ir kaip Abraomas išteisinti tikėjimu tampa Dievo draugais. „Jie išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju.“ Kitų avių laukia dar viena nuostabi palaima. Išlikusios per „didį sielvartą“ ar prikeltos jos matys, kaip Izaijo 60:21 žodžiai išsipildys tiesiogiai: visa žemė taps rojumi. (Apreiškimo 7:14; Romiečiams 4:1-3) Tada „romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu“. (Psalmyno 37:11, 29, Brb)
Nepaliaujamas augimas
16. Kokį nepaprastą pažadą davė Jehova ir kaip jis išsipildė?
16 Izaijo 60 skyriaus paskutinėje eilutėje skaitome galutinį Jehovos pažadą. Jis sako Sionui: „Mažiausias taps tūkstančiu, jauniausias — galinga tauta. Aš, Viešpats, padarysiu tą bemat, kai ateis laikas.“ (Izaijo 60:22) Šie Jehovos žodžiai išsipildo mūsų dienomis. Kai pateptieji krikščionys 1919 metais vėl ėmėsi veiklos, jie tebuvo „mažiausias“. Ilgainiui jų gausėjo, nes buvo sukviesta daugiau dvasinių izraelitų ir prisidėjo nemažai kitų avių. Dievo tautos ramybė, jų „krašto“ dvasinis rojus, patraukė tiek daug tyraširdžių žmonių, kad „mažiausias“ iš tiesų virto „galinga tauta“. Dabar ši „tauta“ — Dievo Izraelis ir daugiau kaip šeši milijonai „svetimšalių“ — yra gausesnė už daugelį pasaulio valstybių. (Izaijo 60:10) Jos piliečiai atspindi Jehovos šviesą, todėl jie visi yra gražūs jo akyse.
17. Kaip tave paveikė Izaijo knygos 60 skyriaus aptarimas?
17 Apsvarstę įsidėmėtinas Izaijo knygos 60 skyriaus mintis, stiprėjame tikėjimu. Mus guodžia, kad Jehova šitaip anksti žinojo, jog jo tauta pateks į dvasinę nelaisvę, o paskui bus išvaduota. Mus stulbina, kad Jehova šitaip anksti numatė spartų tikrųjų garbintojų gausėjimą mūsų dienomis. O kaip džiugu prisiminti, kad Jis mūsų nepaliks! Koks malonus patikinimas, kad „miesto“ vartai visada bus atviri ir visi „palankiai nusiteikę amžinajam gyvenimui“ bus svetingai priimti! (Apaštalų darbų 13:48; NW) Jehova nenustos švietęs savo tautai. Jis neperstos didžiuotis Sionu, kurio vaikai leidžia sklisti savo šviesai vis ryškiau. (Mato 5:16) Mes, be abejo, dar labiau esame pasiryžę laikytis kartu su Dievo Izraeliu ir branginti galimybę atspindėti Jehovos šviesą!
Ar galėtum paaiškinti?
• Nors patiriame priešiškumą, kuo esame tikri?
• Kaip Siono vaikai ‘maitinasi tautų pienu’?
• Kaip Jehova ‘vietoj medžių teikė varį’?
• Kokios dvi ypatybės pabrėžtos Izaijo 60:17, 21?
• Kaip „mažiausias“ tapo „galinga tauta“?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis/iliustracijos 18 puslapyje]
IZAIJO PRANAŠYSTĖ. Šviesa visai žmonijai
Šių straipsnių medžiaga buvo pateikta vienoje 2001—2002 metų srities kongresų „Dievo žodžio mokytojai“ kalboje. Kalbos pabaigoje daugelyje šalių kalbėtojai pristatė naujo leidinio Izaijo pranašystė — šviesa visai žmonijai antrąjį tomą. Pirmasis tomas išėjo anksčiau. Turint visą šį leidinį galima šiuolaikiškai paaiškinti beveik kiekvieną Izaijo knygos eilutę. Abu tomai leis geriau suprasti ir labiau vertinti tikėjimo įkvepiančias Izaijo pranašystes.
[Iliustracijos 15 puslapyje]
Nepaisant smarkaus pasipriešinimo, ‘Jehova savąją tautą puošia išgelbėjimu’
[Iliustracijos 16 puslapyje]
Tyram garbinimui plėsti Dievo tauta naudoja vertingus tautų išteklius
[Iliustracija 17 puslapyje]
Jehova palaimino savo tautą organizacine pažanga ir taika