Jie nenustoja vaikščioti tiesoje

„Aš nerandu didesnio džiaugsmo, kaip klausytis, jog mano vaikai gyvena tiesoje.“ (3 JONO 4)

1. Į ką sutelkia dėmesį „tiesa apie gerąją naujieną“?

JEHOVA pripažįsta tik tuos, kurie garbina jį „dvasia ir tiesa“. (Jono 4:24) Jie paklūsta tiesai, tai yra priima visus Dievo Žodžiu pagrįstus krikščionių mokymus. „Tiesa apie gerąją naujieną“ sutelkia dėmesį į Jėzų Kristų ir Jehovos visavaldystės teisės apgynimą per Karalystę. (Galatams 2:14, NW) Tiems, kas mėgsta neteisybę, Dievas leidžia patirti „galingą paklydimą“, bet išgelbės tuos, kurie tiki gerąja naujiena ir vaikščioja tiesoje. (2 Tesalonikiečiams 2:9-12; Efeziečiams 1:13, 14)

2. Dėl ko apaštalas Jonas ypač džiaugėsi ir koks buvo jo ryšys su Gajumi?

² Karalystės skelbėjai yra „tiesos bendradarbiai“. Kaip ir apaštalas Jonas bei jo draugas Gajus, jie tvirtai laikosi tiesos ir joje vaikščioja. Turėdamas omenyje Gajų, Jonas rašė: „Aš nerandu didesnio džiaugsmo, kaip klausytis, jog mano vaikai gyvena tiesoje.“ (3 Jono 3-8) Net jei senyvas apaštalas pats ir nemokė tiesos Gajaus, dėl savo garbaus amžiaus, krikščionies brandos ir tėviško prieraišumo šį jaunesnį vyrą jis galėjo laikyti savo dvasiniu vaiku.

Tiesa ir krikščioniškas garbinimas

3. Kam rinkdavosi pirmieji krikščionys ir kuo tie sambūriai buvo naudingi?

³ Pirmieji krikščionys mokytis tiesos susirinkdavo draugėn, paprastai privačiuose namuose. (Romiečiams 16:3-5) Čia jie vieni kitus drąsindavo ir skatindavo mylėti bei daryti gerus darbus. (Hebrajams 10:24, 25) Apie vėlesnių laikų vadinamuosius krikščionis Tertulianas (maždaug 155—po 220 m. e. m.) rašė: „Mes renkamės skaityti Dievo knygų... Jų šventi žodžiai ugdo tikėjimą, žadina viltį, stiprina pasitikėjimą“ („Apologija“, 39 skyrius).

4. Kokia reikšmė krikščionių sueigose skiriama giedojimui?

⁴ Pirmieji krikščionys savo sambūriuose, matyt, giedodavo. (Efeziečiams 5:19; Kolosiečiams 3:16) Profesorius Henris Čadvikas rašo, jog antrojo amžiaus kritikui Celsui melodingos krikščionių giesmės atrodė  „tokios gražios, kad jis net piktinosi dėl jų emocinio poveikio“. Čadvikas priduria: „Krikščionių rašytojas Klemensas Aleksandrietis pirmasis apibūdino, kokia muzika pridera krikščionims. Jis nurodo, jog ji neturi būti tokia kaip erotinių šokių muzika“ (The Early Church, 274—275 puslapiai). Kaip ir pirmieji krikščionys, taip ir Jehovos liudytojai susirinkę dažnai gieda Biblija pagrįstas išraiškingas giesmes, liaupsinančias Dievą ir Karalystę.

5. a) Kaip pirmųjų krikščionių susirinkimuose buvo teikiamas dvasinis vadovavimas? b) Kaip tikrieji krikščionys laikosi Jėzaus žodžių, užrašytų Mato 23:8, 9?

⁵ Pirmųjų krikščionių susirinkimuose tiesos mokė prižiūrėtojai, o bendratikiams įvairiopai pagelbėdavo tarnybiniai padėjėjai. (Filipiečiams 1:1, NW) Dvasinį vadovavimą teikė vadovaujančioji taryba, remdamasi Dievo Žodžiu ir padedama šventosios dvasios. (Apaštalų darbų 15:6, 23-31) Titulų niekas neturėjo, nes Jėzus savo mokiniams buvo pasakęs: „Nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje.“ (Mato 23:8, 9) Šiais ir kitais atvejais Jehovos liudytojai elgiasi taip, kaip ir pirmieji krikščionys.

Persekiojami už tiesos skelbimą

6, 7. Nors tikrieji krikščionys skelbia taikingą žinią, kaip su jais elgiamasi?

⁶ Nors skelbė taikingą Karalystės žinią, pirmieji krikščionys, kaip ir Jėzus, buvo persekiojami. (Jono 15:20; 17:14) Istorikas Džonas fon Moshaimas pirmojo amžiaus krikščionis vadino „pačiais nekalčiausiais žmonėmis, neturinčiais net minties kėsintis į valstybės gerovę“. Dr. Moshaimo teigimu, „romėnai krikščionių nekentė dėl jų paprasto garbinimo, niekuo nepanašaus į kitų tautų šventas apeigas“. Jis pridūrė: „Jie neatnašavo aukų, neturėjo šventyklų, paveikslų, orakulų ar dvasininkų; to pakako, kad jie būtų apiberti priekaištais daugybės neišmanėlių, neįsivaizdavusių religijos be apeigų. Juos netgi vadino ateistais; o pagal romėnų įstatymus ateizmu kaltinami asmenys būdavo laikomi valstybės kenkėjais.“

 ⁷ Krikščionys negarbino stabų, todėl kunigai, amatininkai ir kiti, kuriems stabmeldystė buvo pragyvenimo šaltinis, kurstė prieš juos liaudį. (Apaštalų darbų 19:23-40; 1 Korintiečiams 10:14) Tertulianas rašė: „Jie mano, kad krikščionys kalti dėl visų tautos nelaimių ir nesėkmių. Jei patvinęs Tibras išeina iš krantų iki miesto sienų, jei Nilas neužlieja ir nepadrėkina laukų, jei nesikeičia oras, jei ištinka žemės drebėjimas, badas ar maras, tuoj pasigirsta šauksmai: krikščionis liūtams!“ Kad ir kokios būtų pasekmės, tikrieji krikščionys ‘sergisi stabų’. (1 Jono 5:21)

Tiesa ir religinės šventės

8. Kodėl vaikščiojantieji tiesoje nešvenčia Kalėdų?

⁸ Vaikštantieji tiesoje vengia nebiblinių švenčių, nes ‘šviesa su tamsa neturi nieko bendra’. (2 Korintiečiams 6:14-18) Pavyzdžiui, jie nešvenčia Kalėdų, minimų gruodžio 25-ąją. „Tikslios Kristaus gimimo dienos niekas nežino“, — pripažįstama žinyne The World Book Encyclopedia. Leidinyje The Encyclopedia Americana (1956) teigiama: „Daugumai Kalėdų linksmybių pradžią davė romėnų saturnalijos, kurias jie švęsdavo gruodžio viduryje.“ Maklintoko ir Strongo enciklopedijoje pažymima: „Švęsti Kalėdas nėra Dievo nurodymas, apie jas N[aujajame] T[estamente] nekalbama.“ Knygoje Daily Life in the Time of Jesus nurodoma: „Bandos... žiemą būdavo uždaromos; ir vien iš to galima spręsti, kad tradicinė Kalėdų data (žiema) vargu ar teisinga, nes, kaip teigiama Evangelijose, piemenys dar buvo laukuose.“ (Luko 2:8-11)

9. Kodėl Jehovos tarnai praeityje nešventė ir dabar nešvenčia Velykų?

⁹ Velykos paprastai yra Kristaus prisikėlimo paminėjimas, bet, patikimų šaltinių duomenimis, jos susijusios su klaidingu garbinimu. Žodyne The Westminster Dictionary of the Bible sakoma, kad Velykos „iš pradžių buvo pavasario šventė senovės germanų šviesos ir pavasario deivės, anglosaksų vadinamos Eos, garbei“. Kad ir kaip būtų, leidinyje Encyclopædia Britannica (11 leidimas) teigiama: „Naujajame Testamente nenurodyta, kad buvo švenčiama Velykų šventė.“ Velykų pirmieji krikščionys nešventė, Jehovos tauta nešvenčia jų ir šiandien.

10. Kokią šventę Jėzus įsteigė ir kas deramai ją švenčia?

¹⁰ Jėzus savo sekėjams neliepė minėti nei jo gimimo, nei prikėlimo, bet įsteigė savo pasiaukojamos mirties Minėjimą. (Romiečiams 5:8) Tai vienintelis įvykis, kurį jis nurodė mokiniams pažymėti. (Luko 22:19, 20) Šį įvykį, dar vadinamą Viešpaties vakariene, kasmet pamini Jehovos liudytojai. (1 Korintiečiams 11:20-26)

Tiesa skelbiama visoje žemėje

11, 12. Kaip vaikščiojantieji tiesoje visada palaikė savo skelbimo veiklą?

¹¹ Žinantieji tiesą laiko garbe aukoti savo laiką, energiją ir kitus išteklius gerosios naujienos skelbimo darbui. (Morkaus 13:10) Pirmųjų krikščionių skelbimo veikla buvo remiama savanoriškomis aukomis. (2 Korintiečiams 8:12; 9:7) Tertulianas rašė: „Net jei ir būna kokia nors dėžutė, renkamas ne koks nors stojamasis mokestis, tarsi tikėjimas būtų sandėris. Kartą per mėnesį arba kada nori kiekvienas truputį aukoja, žinoma, jeigu nori ir gali; nė vienas neverčiamas; tai savanoriškos aukos“ („Apologija“, 39 skyrius).

¹² Jehovos liudytojų pasaulinis Karalystės skelbimo darbas irgi remiamas savanoriškomis aukomis. Be liudytojų, paremti šią veiklą savo lėšomis garbe laiko ir dėkingi  besidomintys žmonės. Taigi ir čia yra panašumas tarp pirmųjų krikščionių ir Jehovos liudytojų.

Tiesa ir elgsena

13. Kokio Petro patarimo dėl elgesio laikosi Jehovos liudytojai?

¹³ Vaikščiodami tiesoje, pirmieji krikščionys laikėsi apaštalo Petro patarimo: „Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.“ (1 Petro 2:12) Jehovos liudytojai tuos žodžius priima rimtai.

14. Kaip krikščionys žiūri į nepadorias pramogas?

¹⁴ Net išplitus atskalūnybei vadinamieji krikščionys vengė amoraliai elgtis. Bažnyčios istorijos profesorius V. D. Kilenas rašė: „Antrajame ir trečiajame amžiuje teatras dideliuose miestuose sutraukdavo daugybę žiūrovų; artistai gyveno palaidai, o jų vaidinimai tenkino žemas to meto žmonių aistras... Visiems tikriesiems krikščionims teatras kėlė pasibjaurėjimą... Jie šalinosi iš ten besiliejančios nešvankybės; o nuolatinis lankstymasis pagoniškiems dievams ir deivėms žeidė jų religinius jausmus“ (The Ancient Church, 318—319 puslapiai). Tikrieji Jėzaus sekėjai šiandien irgi vengia nepadorių ir moraliai žlugdančių pramogų. (Efeziečiams 5:3-5)

Tiesa ir „aukštesnės valdžios“

15, 16. Kas yra „aukštesnės valdžios“ ir kaip į jas žiūri vaikščiojantieji tiesoje?

¹⁵ Nors pirmieji krikščionys elgėsi pavyzdingai, dauguma Romos imperatorių juos nepagrįstai kaltino. Istorikas E. Dž. Hardis sako, kad imperatoriai laikė juos „gana niekingais fanatikais“. Iš Bitinijos valdytojo Plinijaus Jaunesniojo ir imperatoriaus Trajano laiškų vieno kitam matosi, kad valdantieji sluoksniai apskritai nesuprato tikrosios krikščionybės esmės. Kaip krikščionys žiūrėjo į valstybę?

¹⁶ Jehovos liudytojai, kaip ir Jėzaus pirmieji sekėjai, vyriausybinėms „aukštesnėms valdžioms“ paklūsta sąlygiškai. (Romiečiams 13:1-7, Brb) Jeigu žmogus reikalauja to, kas prieštarauja Dievo valiai, liudytojai laikosi principo: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.“ (Apaštalų darbų 5:29) Knygoje After Jesus—The Triumph of Christianity sakoma: „Nors krikščionys negarbino imperatoriaus, jie nebuvo kurstytojai; jų religija, nors neįprasta ir, pagonių  akimis, net agresyvi, grėsmės imperijai nekėlė.“

17. a) Kokią vyriausybę palaikė pirmieji krikščionys? b) Kaip tikrieji Kristaus sekėjai laikėsi žodžių iš Izaijo 2:4?

¹⁷ Pirmieji krikščionys palaikė Dievo Karalystę taip, kaip patriarchai Abraomas, Izaokas ir Jokūbas laukė pažadėto ‘miesto, kurio kūrėjas Dievas’. (Hebrajams 11:8-10) Kaip ir jų Mokytojas, Jėzaus mokiniai ‘nepriklausė pasauliui’. (Jono 17:14-16; Jr) Siekdami taikos jie ‘perkalė savo kalavijus į arklus’ ir nėjo kariauti. (Izaijo 2:4) Bažnyčios istorijos dėstytojas Džefris F. Natolas įdomiai sugretino: „Pirmųjų krikščionių požiūris į karą buvo labai panašus į žmonių, vadinančių save Jehovos liudytojais, nors mums tą faktą sunku pripažinti.“

18. Kodėl vyriausybės neturi pagrindo bijoti Jehovos liudytojų?

¹⁸ Paklusdami „aukštesnėms valdžioms“ ir likdami neutralūs, pirmieji krikščionys nekėlė grėsmės jokios politinės galybės viešpatavimui. Jos nekelia ir Jehovos liudytojai. „Tik dogmatikai ir paranoikai gali sakyti, kad Jehovos liudytojai pavojingi kokiam nors politiniam režimui, — rašė vienas vedamųjų straipsnių autorius iš Šiaurės Amerikos. — Jie tokia nekenksminga ir taikinga religinė grupė, kokią tik įmanoma įsivaizduoti.“ Informuotos vyriausybės žino, kad baimintis Jehovos liudytojų nėra pagrindo.

19. Kaip pirmieji krikščionys mokėjo mokesčius ir kaip juos moka Jehovos liudytojai?

¹⁹ Pirmieji krikščionys „aukštesnėms valdžioms“ rodė pagarbą įvairiopai: pavyzdžiui, mokėdami mokesčius. Rašydamas Romos imperatoriui Antoninui Pijui (138—161 m. e. m.), Justinas Kankinys tvirtino, kad krikščionys mokesčius moka „noriau negu visi žmonės“ („Pirmoji apologija“, 17 skyrius). Ir Tertulianas Romos valdovams pareiškė, kad jų mokesčių rinkėjai „turi būti dėkingi krikščionims“ už sąžiningą  mokesčių mokėjimą („Apologija“, 42 skyrius). Krikščionims buvo naudinga Pax Romana, arba Romos taika, nes valdžia rūpinosi, kad būtų laikomasi įstatymų ir tvarkos, tiesė gerus kelius ir stengėsi užtikrinti jūrų kelionių saugumą. Pripažindami skolą visuomenei, krikščionys klausė Jėzaus žodžių: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo — Dievui.“ (Morkaus 12:17) Jehovos tauta šiandien irgi laikosi šio patarimo ir sąžiningai moka mokesčius, dėl to yra giriama. (Hebrajams 13:18)

Tiesa — vienijantis ryšys

20, 21. Kas rodo, kad pirmieji krikščionys ir šių dienų Jehovos tarnai yra taikinga brolija?

²⁰ Vaikščiodami tiesoje pirmieji krikščionys buvo taiki vieninga brolija, kaip ir Jehovos liudytojai šiandien. (Apaštalų darbų 10:34, 35) Laiške, išspausdintame laikraštyje The Moscow Times, buvo sakoma: „[Jehovos liudytojus] pažįsta kaip labai puikius, malonius ir nuolankius žmones, su kuriais lengva bendradarbiauti; jie niekada nedaro spaudimo ir visuomet nori su kitais sugyventi... Tarp jų nėra kyšininkų, alkoholikų ar narkomanų. Priežastis paprasta: jie visada stengiasi vadovautis Biblija pagrįstais įsitikinimais. Jeigu visi žmonės pasaulyje bent pamėgintų gyventi pagal Bibliją, kaip kad daro Jehovos liudytojai, mūsų žiaurus pasaulis taptų visiškai kitoks.“

²¹ Leidinyje Encyclopedia of Early Christianity tvirtinama: „Ankstyvoji bažnyčia laikė save nauja žmonių šeima, kurioje buvę priešiški žydai ir nežydai galėjo taikiai sugyventi.“ Jehovos liudytojai irgi yra taiką mylinti tarptautinė brolija — naujojo pasaulio visuomenė. (Efeziečiams 2:11-18; 1 Petro 5:9; 2 Petro 3:13) Pretorijoje (Pietų Afrikos Respublika) vienos įvairiems renginiams skirtos aikštės apsaugos pareigūnas pamatęs įvairių rasių liudytojus taikingai bendraujančius kongrese pasakė: „Jų mandagumas, draugiški pokalbiai, jų požiūris, parodytas per tas kelias dienas — visa tai liudija apie jūsų bendrijos narių moralinį lygį ir apie tai, kad jie yra vieninga džiugi šeima.“

Laiminami už tiesos skelbimą

22. Ką duoda tiesos skleidimas?

²² Savo elgesiu ir skelbimo veikla Paulius bei kiti krikščionys ‘atskleidė tiesą’. (2 Korintiečiams 4:2, Brb) Jehovos liudytojai daro tą patį: moko visas tautas tiesos. Žmonės visoje žemėje tampa tikraisiais garbintojais ir vis didesniais būriais plaukia į „Viešpaties Namų kalną“. (Izaijo 2:2, 3) Kasmet tūkstančiai krikštu parodo pasiaukojimą Dievui, todėl susirinkimų skaičius nuolat auga.

23. Koks tavo požiūris į tuos, kurie moko visas tautas tiesos?

²³ Nors Jehovos tautą sudaro įvairios kilmės žmonės, juos vienija tikrasis garbinimas. Jų rodoma meilė padeda atpažinti juos kaip Jėzaus mokinius. (Jono 13:35) Ar pastebi, kad ‘Dievas iš tiesų yra tarp jų’? (1 Korintiečiams 14:25, Brb) Ar palaikai tuos, kurie moko visas tautas tiesos? Jeigu taip, visuomet rodyk dėkingumą už tiesą ir vaikščiok joje amžinai.

Kaip atsakytum?

• Kuo Jehovos liudytojų garbinimo būdas panašus į pirmųjų krikščionių?

• Kokią vienintelę religinę šventę švenčia vaikščiojantieji tiesoje?

• Kas yra „aukštesnės valdžios“ ir kaip krikščionys į jas žiūri?

• Kas rodo, kad tiesa yra vienijantis ryšys?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 21 puslapyje]

Krikščionių sueigos vaikščiojantiems tiesoje visuomet teikia pasitenkinimą

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Jėzus liepė savo sekėjams minėti jo pasiaukojamą mirtį

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kaip ir pirmieji krikščionys, Jehovos liudytojai rodo pagarbą „aukštesnėms valdžioms“