Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Sėk teisumą, pjauk ištikimą meilę

Sėk teisumą, pjauk ištikimą meilę

Sėk teisumą, pjauk ištikimą meilę

„LABAI nukenčia, jei kas laiduoja už svetimą, bet kas nekenčia suduoti rankas, jaučiasi saugus.“ (Patarlių 11:15, Jr) Kaip įtikinamai ši trumpa patarlė įspėja elgtis atsakingai! Skolink nepatikimam žmogui ir prisišauksi bėdą! Nekirsk rankomis (toks gestas senovės Izraelyje reiškė susitarimą) ir išvengsi spąstų.

Čia matome aiškų principą: „Ką žmogus sėja, tai ir pjaus.“ (Galatams 6:7) Pranašas Ozėjas sakė: „Sėkite teisumą, pjaukite ištikimos meilės derlių.“ (Ozėjo 10:12) Taip, sėti teisumą viską darant pagal Dievo nurodymus reiškia pjauti jo ištikimą meilę. Dažnai pabrėždamas šį principą Izraelio karalius Saliamonas ragina teisingai elgtis, kalbėti tiesą ir turėti tinkamą požiūrį. Kruopščiai tyrinėdami jo žodžius būsime paskatinti sėti teisumą. (Patarlių 11:15-31)

Sėk maloningumą, pjauk pagarbą

„Maloninga moteris pelno pagarbą, — sako išmintingasis karalius, — o aršieji [„tironai“, NW] įgyja turtų.“ (Patarlių 11:16) Šioje eilutėje ilgalaikė pagarba, kurios nusipelno maloninga moteris, priešpriešinama laikiniems tironų turtams.

Kaip išsiugdyti maloningumą, kad pelnytum pagarbą? „Laikykis sveikos išminties ir apdairumo, — patarė Saliamonas. — Jie bus... papuošalas tau ant kaklo.“ (Patarlių 3:21, 22) Psalmininkas kalbėjo apie ‘malonumą, besiliejantį iš karaliaus lūpų’. (Psalmyno 45:1, 2; Jr) Taip, sveika išmintis, apdairumas ir tinkami žodžiai padidina žmogaus vertę, daro jį malonų. Tai pasakytina apie protingą moterį. Pavyzdžiui, Abigailė, kvailojo Nabalo žmona, buvo „protinga ir graži“ ir karalius Dovydas gyrė ją už jos „sveiką nuožiūrą“. (1 Samuelio 25:3, 33)

Dievo bijanti maloninga moteris tikrai bus gerbiama. Apie ją gerai kalbės kiti. Jeigu ji ištekėjusi, nusipelnys vyro pagarbos. Dėl jos bus gerbiama visa šeima. Ir ta pagarba nebus trumpalaikė. „Geriau turėti gerą vardą, negu didelius turtus; malonė vertesnė už sidabrą ar auksą.“ (Patarlių 22:1) Geras vardas, jos pelnytas Dievo akyse, turi amžiną vertę.

Kitaip yra su tironu. Jis priskiriamas prie nedorų žmonių ir Jehovos garbintojų priešų. (Jobo 6:23; 27:13) Nuožmusis „Dievo nė kiek nepaiso“. (Psalmyno 54:5 [54:3, Brb]) Spausdamas ir išnaudodamas nekaltąjį, toks asmuo ‘susikrauna sidabro kaip dulkių’. (Jobo 27:16) Bet kada nors atsigulęs jis gali neatsikelti, ir bet kuri diena, kai atmerkia akis, jam gali būti paskutinė. (Jobo 27:19) Visas jo turtas ir laimėjimai tada nueina perniek. (Luko 12:16-21)

Patarlių 11:16 mus pamoko kai ko svarbaus. Glaustai parodydamas, kokį maloningumą ir kokią tironiją galima pjauti, Izraelio karalius ragina sėti teisumą.

„Ištikimoji meilė“ teikia gera

Duodamas kitą pamoką apie žmonių santykius Saliamonas sako: „Žmogaus gerumas [„ištikimoji meilė“, NW] teikia gera jam pačiam, o negailestingas žmogus kenkia sau.“ (Patarlių 11:17) Vienas mokslininkas sako: „Svarbiausia šios patarlės mintis tokia: asmens elgesys su kitais, geras ar blogas, gali turėti netikėtų ar nelauktų pasekmių jam pačiam.“ Štai jaunuolės Lizos pavyzdys. * Nors kupina gerų ketinimų, ji niekada nesuspėja. Susitarusi su kitu Karalystės skelbėju eiti į tarnybą ji paprastai pusvalandį ar daugiau vėluoja. Liza daro bloga sau pačiai. Ar ji gali kaltinti kitus, jeigu šiems atsibosta gaišti dėl jos brangų laiką ir jie nebeina su ja į tarnybą?

Kita vertus, asmuo, siekiantis tobulumo, — norintis viską atlikti per daug skrupulingai, — yra žiaurus sau. Be perstojo siekdamas neįgyvendinamų tikslų, jis pervargsta ir nusivilia. Sau darome gera, jei nusistatome realius ir nuosaikius tikslus. Galbūt tam tikrus dalykus perprantame lėčiau nei kiti. O gal liga ar senatvė sekina jėgas. Nenusiminkime dėl savo lėtesnės dvasinės pažangos, bet visuomet supratingai vertinkime savo ribotumus. Laimingi esame, jeigu ‘uoliai stengiamės’ pagal savo galimybes. (2 Timotiejui 2:15, Brb; Filipiečiams 4:5, NW)

Aiškindamas, kaip teisus žmogus daro sau gera, o žiaurus žmogus — žalą, išmintingasis karalius sako: „Nedoras žmogus užsidirba apgaulingą užmokestį, o sėjantys teisumą gauna tikrą atlyginimą.“ „Kas tvirtai laikosi teisumo, eina į gyvenimą, o kas vejasi pikta, — į savo mirtį.“ „Viešpats bjaurisi suktos širdies žmogumi, o tie, kurių elgesys be priekaišto, jam patinka.“ „Nors ir susijungtų [„ranka į ranką“, Jr, išnaša], nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.“ (Patarlių 11:18-21; Jr; Brb)

Šios eilutės įvairiopai pabrėžia vieną pagrindinę mintį: sėdamas teisumą pjausi jo atlygį. Nedorėlis galbūt griebiasi apgaulės ar lošia, kad pralobtų už dyką. Bet neteisėtai įgytos pajamos džiaugsmo neatneša. O doras žmogus sąžiningai pelno duoną ir yra saugus. Dievo palaikomas nekaltasis eina į gyvenimą. Bet kas atsitiks nedorėliui? Nors jis regztų klastą „ranka į ranką“, bausmės neišvengs. (Patarlių 2:21 [2:21, 22, Brb]) Kokia puiki paskata sėti teisumą!

Gražus tas, kas turi sveiką nuovoką

„Tarsi aukso žiedas, įvertas kiaulei į snukį, yra graži moteris, neturinti sveikos nuovokos“, — tęsia Saliamonas. (Patarlių 11:22) Bibliniais laikais nosies žiedas buvo populiarus papuošalas. Auksinis žiedas, įvertas į nosies sparnelį ar į šnerves skiriančią pertvarą, buvo labiausiai pastebimas moters papuošalas. Kaip keistai atrodytų tokia gražmena kiaulės snukyje! Taip ir su dailios išvaizdos asmeniu, kuriam trūksta sveikos nuovokos. Puikus žiedas jam netiktų, nederėtų ir nepuoštų.

Žinoma, rūpintis savo išore normalu. Tačiau kam perdėtai nerimauti ar būti nepatenkintam savo veidu ar figūra? Daugelio savo bruožų mes negalime pakeisti. Be to, fizinė išvaizda nėra pati svarbiausia. Ar ne tiesa, kad dauguma žmonių, kuriuos mylime ir kuriais žavimės, yra visai paprasti? Fizinis žavesys nėra laimės pagrindas. Tikroji esmė yra vidinis grožis — nevystančios dieviškosios savybės. Tad būkime nuovokūs ir jas ugdykimės.

„Dosni siela bus pasotinta“

„Teisiųjų troškimai geri, — teigia karalius Saliamonas, — o nedorėlių viltis yra rūstybė.“ Jis paaiškina, kodėl taip yra: „Vieni dosniai dalija ir turtėja, o kiti šykštauja daryti, kas teisu, ir skursta.“ (Patarlių 11:23, 24; Brb)

Jeigu uoliai dalijame kitiems žinias iš Dievo Žodžio, patys geriau suvokiame jo „plotį ir ilgį, ir aukštį, ir gylį“. (Efeziečiams 3:18) O kas nepritaiko savo žinių, rizikuoja jas prarasti. Taigi „kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus“. (2 Korintiečiams 9:6)

„Dosni siela bus pasotinta [klestės], — tęsia karalius, — kas girdo, pats bus pagirdytas.“ (Patarlių 11:25, Brb) Jeigu tyram garbinimui plėsti dosniai aukojame savo laiką ir lėšas, Jehova džiaugiasi mumis. (Hebrajams 13:15, 16) Jis ‘atidarys mums dangaus langus ir pilte apipils visokeriopa palaima’. (Malachijo 3:10) Tik pagalvok: kaip šiandien dvasiškai klesti jo tarnai!

Dar kitaip palygindamas teisiojo ir nedorėlio skirtingus troškimus Saliamonas sako: „Kas kaupia grūdų atsargas, tą žmonės keiks, o kas juos dalija, tas bus palaimintas.“ (Patarlių 11:26) Supirkti produktus, kai kainos žemos, ir neparduoti jų tol, kol atsargos neišsenka ir nepašoka kainos, gali būti pelninga. Bet net jeigu taupyti ir kaupti maistą naudinga, taip darantįjį žmonės paprastai laiko savanaudžiu. O tas, kuris negeidžia didelio pelno iš nelaimės, laimi žmonių palankumą.

Ragindamas mus nepaliauti trokšti to, kas gera, arba teisinga, Izraelio karalius sako: „Kas stengiasi daryti gera, tas užsitarnaus malonės, o kas ieško pikta, tą ištiks pikta. Kas pasitiki savo turtais, tas nuvys, o teisieji vešės kaip lapija.“ (Patarlių 11:27, 28)

Teisusis laimi sielas

Parodydamas blogas kvailo elgesio pasekmes Saliamonas sako: „Tas, per kurį jo šeimyna atstumiama, paveldės vėją.“ (Patarlių 11:29a, NW) Achanas dėl savo nusikaltimo ‘buvo atstumtas’, dėl to jis ir jo šeimos nariai buvo užmušti akmenimis. (Jozuės 7 skyrius; NW) Šiandien krikščioniškos šeimos galva ir jo šeimynykščiai gali nusidėti ir būti atskirti nuo krikščionių susirinkimo. Jei brolis nesilaiko Dievo įsakymų ir leidžia sunkiai nuodėmiauti šeimos nariams, per jį gali būti atstumti visi jo namai. Jis, o gal ir kiti iš jo šeimos atskiriami nuo krikščionių bendrijos kaip neatgailaujantys nusidėjėliai. (1 Korintiečiams 5:11-13) Ir ką jis paveldi? Tik vėją — tai, kas neturi pagrindo ir vertės.

Patarlė užbaigiama žodžiais: „Kvailys yra išmintingųjų vergas.“ (Patarlių 11:29b) Kadangi kvailam žmogui trūksta sveikos išminties, jam negalima patikėti atsakingų pareigų. Be to, nemokėdamas tvarkyti savo reikalų, jis gali kaip nors įsipareigoti kitam asmeniui. Toks neišmintingas žmogus gali pasidaryti „išmintingųjų vergas“. Aišku, kad labai svarbu visur kur elgtis įžvalgiai ir išmintingai.

„Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, — patikina mus išmintingasis karalius, — ir kas laimi sielas, tas išmintingas.“ (Patarlių 11:30, Brb) Kaip tai įvyksta? Savo kalba ir elgesiu teisusis pagirdo kitus dvasiškai. Jie paskatinami tarnauti Jehovai ir gali laimėti gyvenimą, įgyjamą Dievo valia.

‘Juo labiau susilauks atpildo nusidėjėlis’

Kaip įtikinamai ką tik nurodyta patarlė skatina sėti teisumą! Principą „ką žmogus sėja, tai ir pjaus“ pritaikydamas kitaip Saliamonas sako: „Jeigu teisus žmogus žemėje susilaukia atpildo, juo labiau susilauks nedorėlis ir nusidėjėlis!“ (Patarlių 11:31)

Nors teisus žmogus stengiasi daryti, kas teisu, jis kartais klysta. (Mokytojo 7:20) Už savo klaidas jis ‘susilauks atpildo’ — bus sudrausmintas. O kaip su nedorėliu, kuris sąmoningai daro bloga ir nė nemano tapti doras? Ar jis nenusipelno rūstesnio „atpildo“ — griežtos bausmės? „Jeigu teisusis vos ne vos išsigelbės, — rašė apaštalas Petras, — tai kur pasidėti bedieviui ir nusidėjėliui?“ (1 Petro 4:18) Tad visuomet būkime pasiryžę sėti teisumą.

[Išnaša]

^ pstr. 11 Vardas pakeistas.

[Iliustracija 28 puslapyje]

Maloningumu Abigailė pelnė pagarbą

[Iliustracijos 30 puslapyje]

„Nedoras žmogus užsidirba apgaulingą užmokestį, o sėjantys teisumą gauna tikrą atlyginimą“

[Iliustracija 31 puslapyje]

‘Dosniai sėk, dosniai pjausi’